Pelenai ūkyje: nuo trąšų daržovėms ir gėlėms iki dirvožemio gerinimo. Kaip tinkamai juos panaudoti ir ko vengti?

Ar kada susimąstėte, kad pelenai, likę po kūrenimo, gali būti daugiau nei tiesiog atliekos? Ši natūrali medžiaga, pilna mineralinių medžiagų, jau šimtmečius buvo naudojama žemės ūkyje kaip vertinga priemonė gerinti dirvožemį ir skatinti augalų augimą. Šiandien, kai tvarumas ir ekologiški sprendimai tampa vis svarbesni, medžio pelenų panaudojimas įgyja naują aktualumą.

Bet kaip tinkamai panaudoti pelenus, kad jie atneštų naudą, o ne pakenktų dirvožemiui ar augalams? Kokiose situacijose jie gali būti naudingi, o kada jų reikėtų vengti? Šiame straipsnyje atsakysime į šiuos klausimus, aptarsime pelenų sudėtį, poveikį dirvožemio savybėms ir pateiksime praktinius patarimus, kaip maksimaliai išnaudoti jų potencialą jūsų ūkyje.

Kas yra medžio pelenai?

Medžio pelenai – tai smulkios dalelės, kurios lieka po visiško medienos sudegimo. Jie sudaryti iš neorganinių mineralinių medžiagų, kurios nesudega liepsnos metu. Pelenuose gausu kalcio, kalio, fosforo, magnio bei kitų mikroelementų, kurie yra naudingi dirvožemiui ir augalų augimui. Jų sudėtis priklauso nuo degintos medienos rūšies, pavyzdžiui, kietosios medienos, tokios kaip ąžuolas ar uosis, pelenai paprastai turi daugiau mineralų nei minkštosios, kaip pušis ar eglė.

Kokie pagrindiniai elementai randami medžio pelenuose?

Medžio pelenai sudaryti iš įvairių neorganinių mineralų, kurie lieka po medienos sudegimo. Nors tikslus elementų kiekis priklauso nuo degintos medienos rūšies, čia pateikiame pagrindinius elementus, kurie dažniausiai randami medžio pelenuose ir jų naudą.

Verta pažymėti, kad medžio pelenų sudėtis priklauso nuo medienos rūšies ir degimo proceso, tačiau paprastai pelenai sudaro apie 3–10 % medienos svorio, o likusios medienos dalys sudega, palikdamos šiuos mineralus.

Svarbu suprasti, kad medžio pelenai, nors ir turi daug svarbių elementų, taip pat gali turėti ir nežymiai pavojingų junginių, todėl itin svarbu žinoti jų sudėtį ir naudoti pelenus atsargiai, atsižvelgiant į dirvožemio poreikius.

Pagrindiniai elementai randami medžio pelenuose	Jų procentinė išraiška	Savybės
Kalcis (Ca)	Apie 20–30 %	Kalcis yra vienas pagrindinių elementų medžio pelenuose. Jis turi svarbią funkciją rūgšties ir šarmų balanse, taip pat gali padėti pagerinti dirvožemio struktūrą ir skatinti augalų augimą.
Kalis (K)	Apie 5–10 %	Kalis taip pat yra svarbus elementas medžio pelenuose, nes jis veikia kaip pagrindinė trąša, gerinanti augalų maitinimą, stimuliuojanti fotosintezę ir padedanti augalams atsispirti stresui.
Fosforas (P)	Apie 1–3 %	Fosforas yra svarbus elementas, padedantis augalams vystytis, skatina šaknų augimą ir žydėjimą. Fosforas, nors ir mažesniais kiekiais, vis tiek yra esminis augalų maisto elementas.
Magnis (Mg)	Apie 1–2 %	Magnis yra būtinas augalų chlorofilui, todėl jis padeda fotosintezei. Jis taip pat prisideda prie augalų maistinių medžiagų metabolizmo ir gerina dirvožemio struktūrą.
Siera (S)	Apie 1–2 %	Siera svarbi augalams, nes ji dalyvauja baltymų sintezėje ir pagerina augalų atsparumą ligoms.
Geležis (Fe)	Apie 0,5–2 %	Geležis yra svarbi augalų chlorofilui ir energijos gamybai. Nors jos kiekis pelenuose nėra labai didelis, šis elementas vis tiek gali prisidėti prie augalų mitybos.
Manganas (Mn), Boro (B) ir kiti mikroelementai	Apie 0,1–1 %	Pelenai taip pat gali turėti įvairių mikroelementų, tokių kaip manganas, boras, varis, cinkas, kurie yra reikalingi augalams labai mažais kiekiais, tačiau jų trūkumas gali lemti augalų augimo sutrikimus.

Skirtingi medžio pelenų tipai ir jų panaudojimo savybės

Medžio pelenai skiriasi priklausomai nuo jų kilmės – ar jie gaunami deginant kietąją medieną, spygliuočių medieną, ar medžio granules ir briketus. Šie skirtumai lemia jų cheminę sudėtį, savybes ir tinkamiausią panaudojimą žemės ūkyje.

Medžio pelenų rūšis	Savybės	Panaudojimo būdai
Kietosios medienos pelenai (pvz. ąžuolas, uosis, beržas)	Kietosios medienos pelenai yra turtingi mineralinėmis medžiagomis, ypač kalciu ir kaliu, ir turi aukštesnę pelenų kiekio koncentraciją nei spygliuočių medienos pelenai. Šie pelenai dažnai būna šarmingesni, todėl jie veiksmingai mažina dirvožemio rūgštingumą.	Šie pelenai labiau tinka dirvožemiui, kuris yra rūgštus arba kalcio trūkumo. Gali būti naudojami kaip trąša soduose, daržuose ir ūkininkaujant, ypač augalams, kuriems reikia daug kalio (pvz., bulvėms, pomidorams). Rekomenduojama naudoti mažais kiekiais, kad neperšarminintų dirvožemio.
Spygliuočių medienos pelenai (pvz., pušis, eglė)	Spygliuočių medienos pelenai turi mažiau mineralų nei kietosios medienos pelenai, tačiau jie vis tiek yra naudingi kaip kalio ir kitų mikroelementų šaltinis. Jie paprastai turi šiek tiek mažesnį pH nei kietosios medienos pelenai, todėl jų šarminis poveikis dirvožemiui yra silpnesnis.	Šie pelenai tinka mažiau rūgščių dirvožemių gerinimui ir kaip lengvesnė trąša. Gali būti naudojami mišiniuose su kietosios medienos pelenais arba kompostuojant. Labiau tinkami dirvoms, kuriose auga neutralų ar lengvai šarminį dirvožemį mėgstantys augalai.
Medžio granulių pelenai	Medžio granulių pelenai susidaro deginant suspaustą medieną, dažnai iš įvairių medienos rūšių, įskaitant pjuvenas ir kitas atliekas. Šių pelenų sudėtis gali būti labai įvairi, ji priklauso nuo granulių kokybės ir sudėties. Kai kurios granulės yra gaminamos tik iš švarios medienos, kitos gali turėti priemaišų, todėl pelenų kokybė ne visada vienoda.	Jei granulės pagamintos iš švarios medienos, jų pelenai gali būti naudojami kaip trąša ir dirvožemio gerinimo priemonė. Tačiau reikia atidžiai tikrinti pelenų švarumą – jei granulėse yra klijų ar cheminių priedų, jų pelenų naudoti nerekomenduojama. Švarūs granulių pelenai tinka kompostavimui ir derlingumo didinimui.
Medžio pjuvenų briketų pelenai	Šie pelenai, likę po pjuvenų briketų deginimo, kurie dažnai naudojami kaip alternatyvus kuras šildymui. Pjuvenos, kurioms būdingas didelis anglies ir mažesnis kalcio kiekis, sukuria pelenus, turinčius mažesnę mineralinių medžiagų koncentraciją nei kietosios medienos pelenai.	Pjuvenos, kurioms būdingas didelis anglies ir mažesnis kalcio kiekis, sukuria pelenus, turinčius mažesnę mineralinių medžiagų koncentraciją nei kietosios medienos pelenai. Dėl šios priežasties pjuvenų briketų pelenai nėra tokie efektyvūs trąšos, tačiau jie gali būti naudingi kaip papildoma priemonė dirvožemio struktūrai gerinti. Pjuvenų pelenai taip pat gali padėti mažinti dirvožemio rūgštingumą, tačiau jų poveikis bus mažesnis nei kietosios medienos pelenų.

Pelenai, kaip trąša

Medžio pelenai dirvožemį papildo maistingosiomis medžiagomis, tačiau jų kiekis priklauso nuo sudegintos medienos rūšies. Paprastai didžiausia medžio pelenų sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas (apie 20 %). Toliau seka kalis (mažiau nei 10 %), fosforas (1 %) ir mikroelementų, tokių kaip geležis, manganas, boras, varis ir cinkas, pėdsakai, tačiau medienos pelenuose nėra azoto.

Naudojami saikingai, medienos pelenai padeda tręšti dirvožemį. Tačiau, kadangi medienos pelenuose nėra azoto, jie nėra visavertė trąša. Į dirvožemį įmaišę komposto, patenkinsite kitų maistinių medžiagų poreikį augalams. Visgi, nederėtų pamiršti, jog per didelis medžio pelenų naudojimas kenkia dirvožemio bakterijoms, todėl naudokite juos saikingai.

Braškių tręšimas pelenais

Braškes tręšti medžių pelenais yra puikus būdas natūraliai praturtinti dirvą kaliu, kalciu, fosforu ir mikroelementais. Šios maistinės medžiagos padeda braškėms stiprinti šaknų sistemą, skatinti gausesnį žydėjimą ir pagerinti uogų skonį. Tačiau svarbu pelenus naudoti tinkamai, kad išvengtumėte perdozavimo ir pakenkimo dirvožemiui.

• Kada tręšti? Braškes pelenais tręškite ankstyvą pavasarį, kai braškės pradeda augti, pelenai suteiks joms reikalingų maistinių medžiagų naujiems ūgliams ir žiedams. Taip pat, galite tręšti ir po žydėjimo, nes pelenų naudojimas per pirmąsias savaites po žydėjimo, gali padėti formuotis sveikoms ir skanioms uogoms. O tręšdami rudenį, po derliaus nuėmimo, pelenai padės sustiprinti augalus prie žiemojimą.
• Kiek naudoti? Jei naudosite sausus pelenus, naudokite apie 1–2 šaukštus pelenų vienam braškių krūmeliui arba 1 stiklinę (200 ml) 1 kvadratiniam metrui braškių lysvės. Gamindami pelenų tirpalą, sumaišykite 1 stiklinę pelenų su 10 litrų vandens. Leiskite tirpalui nusistovėti 1–2 dienas, o po to laistykite braškes prie šaknų.
• Kaip tręšti? Jei tręšiate sausais pelenais, išberkite juos aplink braškių krūmelius, laikydamiesi 5–10 cm atstumo nuo augalo pagrindo, kad pelenai tiesiogiai nesiliestų su šaknimis. Švelniai įmaišykite pelenus į viršutinį dirvožemio sluoksnį (apie 2–3 cm gylio), po tręšimo dirvą gerai palaistykite vandeniu.
  Jei naudojate pelenų tirpalą, laistykite braškių krūmus prie šaknų, vengdami, kad tirpalas patektų ant lapų ar uogų, kad jų nenudegintų.
• Ko vengti? Perdozavimo: naudokite pelenus saikingai, nes jų perteklius gali padidinti dirvožemio šarmingumą ir apsunkinti maistinių medžiagų pasisavinimą. Jei dirvožemis jau yra šarminis (pH > 7), geriau pelenų nenaudoti arba naudoti itin mažais kiekiais. Taip pat, netręškite pelenais tuo pačiu metu, kai naudojate azotines trąšas, nes pelenai mažina azoto efektyvumą.

Aviečių tręšimas pelenais

Kalbant apie aviečių tręšimą pelenais, nuomonės išsiskiria. Avietėms yra reikalingi mikroelementai, kurių galima gauti iš pelenų, tačiau jos auga rūgštesnėje dirvoje, o pelenai turi savybę ją šarminti. Kai kurie šaltiniai neatmeta galimybės aviečių tręšti pelenais, ypač, jei jos auga šiek tiek rūgštesnėje dirvoje, kurios pH – mažesnis nei 6,0. Tokiu atveju, sode esančiame avietyne, savo riekmėms 1 kvadratiniame metre dirvos ploto, naudokite 60-100 g pelenų, jais nepiknaudžiaukite ir kas kiek laiko vis patikrinkite dirvos rūgštingumą.

Kai kalba eina apie aviečių tręšimą pelenais, susiduriama su dilema: avietėms be proto reikia mikroelementų, kurių gali gauti iš pelenų, tačiau jos auga rūgštesnėje dirvoje, o pelenai atvirkščiai – ją šarmina. Tai ką daryti tokiu atveju? Kai kurie šaltiniai neatmeta galimybės aviečių patręšti pelenais, ypač jeigu dirva šiek tiek rūgštesnė (pH kiek mažesnis už 6,0). Tokiu atveju sodo avietyne savo reikmėms 1 m2 dirvos plote naudokite 60–100 g pelenų jais nepiktnaudžiaujant ir kas kiek laiko tikrinkite dirvos rūgštingumą.

Česnakų tręšimas pelenais

Nors česnakai ir yra gana nereiklūs augalai, tačiau tręšdami juos pelenais, suteiksite jiems taip reikalingų maistinių medžiagų. Pelenai taip pat padės sumažinti dirvožemio rūgštingumą, o tai palanku česnakams.

• Paruošimas prieš česnakų sodinimą. Jei pelenus naudosite prieš sodinimą, juos įterpkite į dirvą rudenį arba anksti pavasarį. Naudokite 1 stiklinę (apie 200 ml) pelenų 1 kvadratiniam metrui dirvos. Pelenus išbarstykite ant dirvos paviršiaus ir įterpkite į viršutinį sluoksnį (apie 5 cm gylio).
• Kada tręšti? Pirmasis tręšimas turėtų įvykti, kai česnakai sudygsta ir pasiekia 10–15 cm aukštį, tuomet galite papildyti dirvą pelenais. Išberkite juos tarp eilučių, ne ant pačių augalų. Antrąjį tręšimą planuokite, kai formuojasi česnako galvutės (birželio pradžioje), tuomet dar kartą panaudokite pelenus tuo pačiu būdu.
• Kaip tręšti? Jei naudosite sausus pelenus, išbarstykite juos tarp eilučių (apie 1 stiklinę pelenų 1 kvadratiniam metrui), o tada lengvai purenkite dirvą, kad pelenai susimaišytų su žeme. Naudodami pelenų tirpalą, paruoškite tirpalą, sumaišydami 1 stiklinę pelenų su 10 litrų vandens. Leiskite tirpalui nusistovėti 1–2 dienas, tada laistykite česnakus prie šaknų.
• Laistymas po tręšimo. Po pelenų išbarstymo dirvą būtina palaistyti vandeniu, kad maistinės medžiagos geriau įsigertų į šaknų zoną.
• Ko vengti? Naudokite natūralius medienos pelenus (geriausia iš lapuočių medienos); nenaudokite pelenų, jei deginote dažytą ar impregnuotą medieną. Taip pat, atminkite, kad per didelis pelenų kiekis gali sukelti mikroelementų trūkumą arba per daug nušarminti dirvą.

Ar pelenai yra tinkama trąša bijūnams?

Bijūnus tręšti pelenais yra puikus būdas pagerinti dirvožemio struktūrą ir suteikti augalams reikalingų maistinių medžiagų, ypač kalio ir kalcio. Dalinamės patarimais, kaip tinkamai tręšti bijūnus pelenais.

• Kada tręšti? Pelenais bijūnus geriausia tręšti ankstyvą pavasarį, kai augalai pradeda leisti ūglius, arba rudenį, po žydėjimo. Tačiau venkite tręšti pelenais žydėjimo metu.
• Kaip tręšti? Vienam bijūnų krūmui pelenų kiekis turėtų būti nedidelis, apie 1-2 stiklines. Jei dirva labai rūgšti, galima pridėti daugiau pelenų, tačiau nepadauginkite jų, nes tai gali padaryti daugiau žalos, nei naudos. Pelenus tolygiai išbarstykite aplink bijūnų krūmo pagrindą, palikdami nedidelį atstumą nuo stiebo (apie 10–15 cm). Taip pat, pelenus galite paskleisti ant dirvos paviršiaus arba švelniai įterpkite juos į viršutinį dirvožemio sluoksnį (apie 2–3 cm gylio). Po pelenų užbarstymo dirvą gerai palaistykite, kad maistinės medžiagos geriau įsigertų ir nesukeltų dirvos paviršiaus išdžiūvimo.
• Ko vengti? Bijūnams geriausiai tinka neutralus arba šiek tiek šarminis dirvožemis. Jei dirva jau yra šarminė, pelenus naudokite atsargiai. Naudokite tik medžio pelenus (geriausia iš lapuočių medienos). Taip pat, verta įsidėmėti, kad pelenai neturėtų būti naudojami tuo pačiu metu su azoto turinčiomis trąšomis, nes tai gali sumažinti jų efektyvumą.

Ar pelenai yra tinkama trąša rožėms?

Tręšti rožes medžių pelenais yra puikus būdas praturtinti dirvą natūraliomis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip kalis, kalcis ir fosforas. Šie elementai padeda rožėms stiprinti šaknų sistemą, skatinti gausų žydėjimą ir pagerinti atsparumą ligoms. Toliau pateikiame patarimus, kaip tai daryti tinkamai.

• Kada tręšti? Ankstyvas pavasaris yra geriausias metas tręšti rožes pelenais, nes tai padeda pradėti aktyvų augimą ir žydėjimą. Pelenus taip pat galima naudoti, kai pirmosios gėlės nužydi, kad paskatintumėte antrąją žydėjimo bangą. O tręšdami pelenais rožes rudenį, po žydėjimo, padėsite jas sustiprinti prieš žiemą.
• Tręšimas sausais pelenais. Tręšdami sausais pelenais, naudokite 1–2 šaukštus sausų pelenų vienam rožių krūmui arba 1 stiklinę (200 ml) 1 kvadratiniam metrui. Išberkite pelenus aplink rožių krūmo pagrindą, laikydami 10–15 cm atstumą nuo stiebo. Tuomet švelniai įmaišykite pelenus į viršutinį dirvožemio sluoksnį (apie 2–3 cm gylio), po to, dirvą palaistykite, kad maistinės medžiagos geriau įsigertų.
• Tręšimas pelenų tirpalu. Visų pirma, pasiruoškite tirpalą: sumaišykite 1 stiklinę pelenų su 10 litrų vandens. Palikite tirpalą nusistovėti 1–2 dienas ir po to laistykite rožes. Tirpalu laistykite rožes prie šaknų, vengdami tirpalo patekimo ant lapų ar žiedų, kad jų nenudegintumėte.
• Ko vengti? Išlaikykite saiką. Per daug pelenų gali padidinti dirvožemio šarmingumą, o rožėms reikia silpnai rūgštaus arba neutralaus dirvožemio (pH apie 6–6,5). Pelenų ir azoto trąšų nenaudokite kartu, nes tai gali sumažinti azoto pasisavinimą. Taip pat, nenaudokite pelenų, jei jie gaunami iš dažytos ar impregnuotos medienos, nes tai gali būti kenksminga augalams.

Medžio pelenai dirvožemio pH didinimui

Dirvožemio pH – tai dirvožemio rūgštingumo arba šarmingumo matas. pH išreikšti naudojama paprasta skaitmeninė skalė. Skalė svyruoja nuo 0,0 iki 14,0, kai 0,0 yra rūgščiausias, o 14,0 – šarmingiausias dirvožemis. Vertė 7,0 yra neutrali, t. y. nei rūgštinė, nei šarminė.

Dirvožemį patręšus medžio pelenais, pH padidėja, sumažėja dirvožemio rūgštingumas. Dauguma daržovių geriausiai auga dirvožemyje, kurio pH yra 6,5, todėl prieš įmaišant pelenų rekomenduojama ištirti šį lygį, kad pH nebūtų per daug padidintas (didesnis nei pH 7,0).

Intensyviai auginant daržoves, dirvožemis dažniausiai būna rūgštesnis, todėl pelenų įmaišymas gali padėti išlaikyti optimalų pH lygį ir kartu suteikti augalams būtinų maistinių medžiagų.

Toliau pateikiame kai kurių įprastai sodinamų vaisių ir daržovių optimalaus pH intervalų sąrašą.

Vaisiai ir riešutai	Apytikslis pH intervalas	Daržovės	Apytikslis pH intervalas	Daržovės	Apytikslis pH intervalas	Daržovės	Apytikslis pH intervalas
Obuoliai	5,5–6,5	Artišokai	6,5–7,5	Mangoldai	6,0–7,5	Porai	6,0–8,0
Mėlynės	4,5–5,5	Smidrai	6,0–8,0	Kiniški kopūstai	6,5–7,0	Salotos	6,0–7,0
Kriaušės	6,0–7,0	Pupelės (ankštiniai)	6,0–7,5	Kukurūzai	5,5–7,0	Svogūnai	6,0–7,0
Slyvos	6,5–8,0	Burokėliai	6,0–7,5	Agurkai	5,5–7,0	Žirniai	6,0–7,5
Vynuogės	5,5–7,0	Brokoliai	6,0–7,0	Baklažanai	6,0–7,0	Paprikos	5,5–7,0
Abrikosai	6,0–7,0	Briuselio kopūstai	6,0–7,5	Pankoliai	6,0–7,0	Bulvės	5,0–6,5
Persikai	6,0–7,0	Kopūstai	5,5–7,0	Česnakai	6,5–7,5	Moliūgai	5,5–7,5
Avietės, raudonos	5,5–6,5	Morkos	5,5–7,0	Žaliosios pupelės	6,0–7,5	Ridikėliai	5,5–7,0
Braškės	5,0–6,5	Žiediniai kopūstai	5,5–7,5	Topinambai	6,0–7,5	Saldžiosios bulvės	5,5–6,5
Graikiniai riešutai	6,0–8,0	Salierai	6,0–7,0	Ropės	6,5–7,5	Pomidorai	6,5–7,5

Kokie yra kiti pelenų panaudojimo būdai?

Be tręšimo ir dirvožemio pH reguliavimo, medžio pelenai ūkyje gali būti naudojami įvairiais kitais tikslais. Štai keletas pagrindinių jų panaudojimo būdų:

• Komposto praturtinimas. Pelenai gali būti naudojami kaip komposto sudedamoji dalis, nes jie praturtina kompostą kalciu, kaliu ir kitais mikroelementais. Jie padeda subalansuoti per daug rūgštų kompostą ir skatina organinių medžiagų irimą. Tačiau svarbu naudoti pelenus saikingai, kad kompostas netaptų per šarminis.
• Natūralus ledo tirpiklis. Žiemos metu pelenai gali būti naudojami kaip alternatyva cheminiams ledo tirpikliams. Jie suteikia paviršiui trintį ir padeda sumažinti ledo slidumą, tuo pačiu nekenkdami aplinkai kaip druska.
• Gyvulių tvartų ir aptvarų kvapų mažinimas. Pelenai pasižymi dezodoruojančiomis savybėmis, todėl gali būti naudojami gyvulių tvartuose ar vištidėse kvapams sumažinti. Pabarstyti plonu sluoksniu jie padeda suvaldyti amoniako garavimą.
• Natūrali priemonė vabzdžių ir kenkėjų atbaidymui. Pelenai gali būti pabarstomi aplink augalus kaip barjeras šliužams ir sraigėms arba naudojami apsaugai nuo kitų vabzdžių.
• Valymo priemonė. Smulkūs pelenų milteliai puikiai valo įrankius ar metalinius paviršius, nes jie veikia kaip švelni abrazyvinė medžiaga. Ūkyje pelenais galima valyti įrankius, pašalinti rūdis ar net plauti stiklinį inventorių.
• Augalų apsauga nuo šalčio. Plonas pelenų sluoksnis gali būti naudojamas aplink augalus siekiant apsaugoti jų šaknis nuo šalčio – pelenai padeda išlaikyti šilumą dirvoje.

Atmintinė, kaip saugiai naudoti pelenus

Medienos pelenai yra ėsdinantys. Kad jų neįkvėptumėte, dėvėkite kaukę. Saugokite odą ir akis mūvėdami pirštines, rūbus ilgomis rankovėmis ir naudodami akių apsaugos priemones.

• Niekada nemaišykite pelenų su azoto trąšomis, tokiomis kaip amonio sulfatas (21-0-0-24S), karbamidas (46-0-0) ar amonio nitratas (34-0-0), nes šios trąšos, sumaišytos su pelenais, išskiria amoniako dujas.
• Medžio pelenus laikykite metaliniame inde su dangčiu. Įsitikinkite, kad pelenai yra visiškai atvėsę, prieš juos sudėdami į indą.
• Jei planuojate naudoti pelenus, venkite deginti šias medžiagas, nes jos gali turėti toksinių medžiagų, tokių kaip sunkieji metalai (kadmis, chromas ar švinas), kurie yra kenksmingi žmonėms, dirvožemiui ir augalams, ypač jei auginate vaisius ir daržoves:
  – apdorota mediena
  – dažyta ar lakuota mediena
  – kartonas
  – anglis
  – grilio briketai ar jų likučiai
  – mediena, kuri buvo uždegta naudojant degalus, pvz., benziną.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.

Šaltiniai:
https://www.directstoves.com/our-blog/how-to-use-wood-burner-ash-in-your-garden
https://gardening.usask.ca/articles-and-lists/articles-healthysoils/wood-ash-in-garden.php
https://thepolycultureproject.medium.com/wood-ash-natural-fertliser-for-the-ecological-garden-farm-e7461492276b
https://biogrow.blog/wood-ash
https://myvilla.decorexpro.com/en/udobrenie-dlya-chesnoka-zola-drevesnaya