Norėdami sužinoti, kodėl vištos lesa savo kiaušinius, turite suprasti, jog šis, atrodytų, nenatūralus elgesys, yra dažna problema, su kuria susiduria ne vienas vištų augintojas. Juk atrodytų, kad kiaušinių dėjimas ir išsaugojimas yra natūralus vištos instinktas, tačiau tam tikromis aplinkybėmis šis elgesys gali pasikeisti. Višta gali pradėti lesti savo kiaušinius dėl įvairių priežasčių, pavyzdžiui, mitybos trūkumo, streso, nuobodulio ar net netyčinio įpročio, atsiradusio po sudužusio kiaušinio lesimo.
Ši problema ne tik mažina kiaušinių atsargas, tačiau nesukontroliuota gali greitai paplisti vištidėje, nes kitos vištos yra linkusios mokytis viena iš kitos. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines to priežastis, galimus sprendimus ir prevencijos būdus, kurie padės išsaugoti jūsų kiaušinius ir pagerinti vištų gyvenimo sąlygas vištidėje.
Kodėl kiaušinių lesimas gali tapti problema jūsų vištidėje?
Kiaušinių lesimas – tai elgesys, kai vištos lesa savo ar kitų vištų padėtus kiaušinius. Dažniausiai viskas prasideda atsitiktinai, kai sudužus kiaušiniui, višta paragauja jo turinio ir pastebi, kad jis yra valgomas. Nuo to momento kai kurios vištos ima aktyviai ieškoti kiaušinių ir lesti juos sąmoningai. Ši problema beregint išauga, kuomet toks elgesys pradeda plisti vištidėje, nes kitos vištos, stebėdamos viena kitą, ima kopijuoti tokį veiksmą.
Kiaušinių lesimas gali tapti didele problema, o tai gali nulemti, kad jūs:
- patirsite nuostolių, nes kiaušinių lesimas tiesiogiai sumažina surenkamų kiaušinių kiekį, o tai ypač svarbu, jei vištos auginamos dėl kiaušinių pardavimo;
- toks elgesys paplis – tikėtina, kad jei viena višta pradėjo lesti kiaušinius, jos elgesiu paseks ir kitos;
- bus pakenkta vištų sveikatai, nes, lesdamos kiaušinius, vištos praryja ir aštrius lukšto fragmentus, kurie gali pažeisti jų vidinius organus ar sukelti infekcijas;
- kiaušinių lesimą, kaip atsiradusį įprotį vištidėje, yra sunku pakeisti ir kai kuriais atvejais vištas tenka izoliuoti arba pašalinti iš vištidės.
Kokios priežastys lemia, kad vištos lesa savo kiaušinius?
Vienos dažniausių priežasčių, kodėl vištos lesa savo kiaušinius, yra įvairūs aplinkos ir mitybos veiksniai, kurie lemia šį neįprastą elgesį. Štai galimos priežastys:
- Mitybos trūkumas. Jei vištos racione stinga kalcio ar baltymų, ji gali pradėti ieškoti šių medžiagų net savo kiaušiniuose. Lukštuose gausu kalcio, o kiaušinio vidus – puikus baltymų šaltinis. Tai dažnai pastebima vištidėse, kur pašaras nėra subalansuotas arba nėra papildų, tokių kaip smulkintos kriauklės ar specialūs kalcio mišiniai.
- Atsitiktinumas. Dažnai viskas prasideda, kai kiaušinis netyčia sudūžta, pavyzdžiui, dėl minkštų lukštų, per didelio vištų tankumo ar tiesiog vištai užlipus ant kiaušinio. Paragavusi kiaušinio turinio, višta gali pastebėti, kad jis valgomas, ir pradėti aktyviai ieškoti kitų kiaušinių.
- Netinkama vištidės aplinka. Jei lizdavietės yra per mažos, nepatogios ar jų yra per mažai, kiaušiniai dažniau sudūžta, o tai gali paskatinti jų lesimą. Taip pat problema kyla, jei vištidėje per daug šviesos, nes ryškiai apšviestose vietose vištos lengviau pastebi kiaušinius ir ima juos tyrinėti.
- Stresas. Vištos yra jautrūs naminiai paukščiai, todėl bet kokie stresą sukeliantys veiksniai – per mažai erdvės, triukšmas, plėšrūnų grėsmė ar agresyvios kitos vištos – gali lemti netinkamą elgesį, įskaitant ir kiaušinių lesimą.
- Nuobodulys. Jei višta neturi kuo užsiimti, ji gali pradėti tyrinėti kiaušinius ir galiausiai pradėti juos lesti. Tai dažniausiai nutinka vištidėse, kuriose vištos neturi pakankamai erdvės, užimtumo ar stimuliacijos, pavyzdžiui, kapstymo galimybės.
- Elgesio išmokimas. Kiaušinių lesimas yra „užkrečiamas“ elgesys. Jei viena višta pradeda lesti kiaušinius, kitos dažnai ją stebi ir greitai perima šį veiksmą. Tai ypač paplitę tankiai apgyvendintose vištidėse, kur vištos glaudžiai bendrauja viena su kita.
- Prastos kokybės kiaušiniai. Silpni ar ploni lukštai dažnai atsiranda dėl vištų sveikatos ar mitybos problemų. Tokie kiaušiniai lengvai sudūžta, todėl padidėja rizika, kad višta ims juos lesti.
Ką daryti, kad vištos nustotų lesti savo kiaušinius?
Nors priežastys, kodėl vištos pradeda lesti savo kiaušinius, gali būti įvairios – nuo mineralų trūkumo iki streso ar nuobodulio – šią problemą galima išspręsti taikant tinkamas prevencijos ir korekcijos priemones. Toliau aptarsime efektyviausius būdus, kaip sustabdyti šį nepageidaujamą elgesį ir užtikrinti sveiką bei produktyvią vištų bandą.
Užkirskite kelią kiaušinių dūžimui
Geriausias būdas užtikrinti, kad višta nepradėtų mėgti žalių kiaušinių, yra užkirsti kelią kiaušinių dūžimui. Kartą vištai supratus, kad sudužęs kiaušinis reiškia skanų užkandį, šio įpročio atsikratyti tampa itin sunku. Toliau pateikiame keletą būdų, kaip išvengti kiaušinių dūžimo lizdavietėje.
- Greitai surinkite kiaušinius. Kiaušiniai, kurie kaupiasi lizdavietėje, dažnai sudūžta arba yra sutraiškomi, todėl reguliarus kiaušinių rinkimas dienos metu gali padėti išvengti šių problemų. Verta atsiminti, kad paprastai vištos deda kiaušinius ryte, todėl kiaušinių surinkimas vėlyvą rytą arba ankstyvą popietę gali užtikrinti, kad lizdavietės nebus perpildytos. Reguliariai surinkus kiaušinius mažėja nuobodulio sukeltas kiaušinių lesimas ar galimybė, kad višta, linkusi lesti kiaušinius, gaus savo „kasdienį užkandį“.
- Užtikrinkite tinkamą lizdaviečių skaičių. Dar vienas būdas išvengti kiaušinių dūžimo – užtikrinti, pakankamą lizdaviečių skaičių. Bendras rekomenduojamas santykis yra viena lizdavietė 4–5 vištoms. Tačiau greitai pastebėsite, kad vištos turi savo mėgstamas lizdavietes ir jos mėgsta dalintis viena lizdaviete arba net visos deda kiaušinius į tą pačią. Taip yra todėl, kad vištos instinktyviai nori dėti kiaušinius į tą pačią lizdavietę, kad sudarytų kiaušinių gūžtą perėjimui. Norėdami išvengti perpildytų lizdaviečių, pasistenkite padaryti jas patrauklesnes, pvz., uždengdami tamsiomis užuolaidėlėmis arba naudodami pakankamai minkštą kraiką, kad višta galėtų įsikurti jaukiame lizde. Taip pat svarbu įsitikinti, kad lizdavietės dydis yra tinkamas jūsų vištoms. Dėl per mažų lizdaviečių kiaušiniai gali būti sudaužomi ar sutraiškomi pačių vištų, o štai per didelės lizdavietės gali būti nepatrauklios vištoms ir paskatinti kelias vištas vienu metu naudotis ta pačia lizdaviete. Vidutinis lizdavietės dydis yra apie 30 cm x 30 cm.
- Pakankamas kraiko kiekis lizdavietėje. Kalbant apie lizdavietes, vienas svarbiausių dalykų, siekiant išvengti kiaušinių dūžimo, yra užtikrinti, kad kiekvienoje lizdavietėje būtų pakankamas kiekis minkšto kraiko. Kai višta padeda kiaušinį, jis krenta iš nedidelio aukščio, todėl minkštas kraikas yra būtinas, kad kiaušinis nesudužtų. Vidutiniškai kiekvienoje lizdavietėje turėtų būti apie 5 cm kraiko sluoksnis. Kraikas turėtų būti pagamintas iš minkštų medžiagų, tinkamų lizdavietėms. Vištos ypač mėgsta medžio drožles arba šiaudus. Dirbtinės žolės kilimėliai taip pat yra populiarus lizdaviečių pagrindas, padedantis išvengti kiaušinių dūžimo, be to, tai yra kraikas, kurio vištos negali išmesti iš lizdavietės. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad dirbtinės žolės kilimėliai gali būti mažiau patrauklūs vištoms, todėl jos gali pradėti dėti kiaušinius kitose vištidės vietose.
- Perinčių vištų problema. Perinti višta – tai višta, kuri nori sėdėti ant savo kiaušinių ir juos perėti. Tokia višta būna itin atkakli ir nenori palikti lizdavietės net po to, kai padeda savo dienos kiaušinį. Perinčios vištos užima lizdavietes, sukelia jų perpildymą ir konfliktus tarp kitų vištų, kurios taip pat nori pasinaudoti lizdu. Lizdaviečių perpildymas ir vištų barniai dažnai baigiasi sudužusiais ar sutraiškytais kiaušiniais, o tai puiki proga vištai, linkusiai lesti kiaušinius. Jei turite perinčią vištą, svarbu kuo greičiau imtis veiksmų. Jei planuojate leisti jai perėti kiaušinius, perkelkite ją į atskirą perėjimo dėžę, į kurią kitos dedančios vištos neturi prieigos, o jei nenorite, kad ji perėtų kiaušinius, turite iškelti ją iš lizdavietės ir padėti „nutraukti“ jos perėjimo instinktą.
- Vištų treniravimas. Dar vienas būdas išvengti kiaušinių dūžimo, tai užtikrinti, kad jūsų vištos būtų apmokytos naudotis lizdavietėmis. Lizdaviečių mokymas yra ypač svarbus pirmą kartą vištidėje laikomoms vištoms. Jaunos vištaitės, kurios ką tik buvo įvestos į naują vištidę, turi būti skatinamos dėti savo kiaušinius tinkamoje vietoje (t.y. lizdavietėse). Įdėjus imitacinių kiaušinių į lizdavietes, galima paskatinti jaunas vištaites pradėti dėti kiaušinius į jas. Kai višta pradeda dėti kiaušinius kitose vietose, kiaušiniai tampa labiau pažeidžiami, nes yra lengviau sutraiškomi ar sumindžiojami.
Pagerinkite vištų mitybą
Kartais kiaušinių lesimo įprotis atsiranda ne tik dėl to, kad višta pamėgo kiaušinių skonį. Kiaušinių lesimas taip pat gali kilti dėl mitybos trūkumo ar nepilnavertės mitybos. Siekiant išvengti kiaušinių lesimo įpročio, svarbu užtikrinti, kad višta gautų pilnavertę mitybą. Štai keletas būdų, padėsiančių užtikrinti, kad višta būtų aprūpinta pilnaverte mityba.
- Kokybiško pašaro svarba. Pašaras, kuriame yra tinkamas baltymų ir kalcio kiekis, yra būtinas vištai, kuri deda kiaušinius. Tokiame pašare turėtų dominuoti baltymai, kalcis ir mineralai. Tinkamame pašare vištai turėtų būti bent 16 % baltymų ir 3 % kalcio. Višta, kuri gaus tinkamą kalcio kiekį savo mityboje, dės kiaušinius tvirtesniais lukštais, ko pasekoje, sumažės kiaušinių dūžimo rizika. Pilnavertis pašaras taip pat užkirs kelią kitoms vištoms norėti lesti savo kiaušinius tam, kad patenkintų kalcio ar baltymų trūkumą.
- Kalcio papildai. Nors pilnavertis pašaras turėtų patenkinti vištos kalcio poreikį, kalcio poreikis dažnai skiriasi, priklausomai nuo vištos amžiaus, bendros sveikatos būklės ir veislės. Teikdami kalcio papildus pagal poreikį, leisite vištai suvartoti papildomai kalcio, kai jai to reikia. Puikus kalcio šaltinis – smulkintos austrių kriauklės, pateikiami kartu su smulkintais vištų kiaušinių lukštais. Jie turėtų būti pateikti atskirame pašarų lovelyje arba papildų dozatoriuje vištidėje. Priešingai kai kuriems įsitikinimams, vištų lesinimas susmulkintais kiaušinių lukštais neskatina jų lesti savo kiaušinius. Tačiau turėtumėte įsidėmėti, kad kiaušinių lukštai turi būti išdžiovinti ir susmulkinti, kad vištos nesusietų dedamų kiaušinių su kiaušiniais, kuriuos joms duodate kaip kalcio papildą. Susmulkintus kiaušinių lukštus taip pat reikia sumaišyti su susmulkintomis austrių kriauklėmis, nes jie suvirškinami per greitai, kad būtų tinkamai įsisavinti, kaip kalcio priedas. Susmulkinti austrių lukštai virškinami lėčiau, todėl yra tinkami, kaip kalcio papildas.
- Aukštos kokybės užkandžiai. Kokybiški baltyminiai užkandžiai padeda išvengti kiaušinių lesimo įpročių. Juodosios kareivinių muselių lervos (Hermetia illucens) yra puikus, sveikas užkandis bei kokybiškas baltymų ir kalcio šaltinis.
Atpratinkite vištą nuo kiaušinių lesimo
Jei jūsų vištidėje atsirado višta, kuri lesa kiaušinius, gali tekti įdėti nemažai pastangų, kad atsikratytumėte šio jos įpročio. Kiaušinių lesimas, atsiradęs dėl mitybos trūkumo, paprastai gali būti išspręstas pagerinus mitybą, tačiau per tą laiką višta gali būti pripratusi prie žalių kiaušinių skonio. Štai keletas būdų, kaip atsikratyti šio kenksmingo įpročio.
- Kontroliuokite užkandžius, ypač, jei tai – kiaušiniai. Kiaušiniai yra puikus užkandis vištoms, tačiau privalote pasirūpinti, kad tarp šių skanėstų ir jų dedamų kiaušinių nebūtų jokios sąsajos. Vištos yra protingos ir jos gali suprasti, kad ovalūs objektai, kuriuos deda, yra tie patys, kuriuos gauna kaip užkandžius. Venkite šerti savo pulką žaliais kiaušiniais arba kiaušiniais su lukštu. Jei turite papildomų kiaušinių, kuriuos norite atiduoti savo vištoms, paruoškite juos kaip specialų užkandį. Tam puikiai tiks plakta kiaušinienė arba susmulkinti kietai virti kiaušiniai, nes jie neturės jokio panašumo į kiaušinius, kuriuos deda jūsų vištos.
- Naujo skonio disciplina. Vištoms, kurios turi kiaušinių lesimo įprotį, kartais reikia imtis drastiškesnių priemonių, kad šį įprotį sustabdytumėte. Vienas iš būdų – priversti vištą susieti lesamus kiaušinius su nemaloniu skoniu. Šiai gudrybei jums prireiks „išpūsti“ kiaušinį, t.y. turite padaryti po mažą skylutę kiekviename žalio kiaušinio gale ir išpūsti jo turinį pro vieną galą, kad kiaušinio turinys ištekėtų per kitą galą. Kai kiaušinis išvalytas, galite jį pripildyti skonio, kuris vištai būtų ne itin malonus. Garstyčios yra dažniausiai naudojamas užpildas, siekiant atpratinti vištas nuo kiaušinių lesimo. Įdėkite tokį kiaušinį į lizdą, kad višta, paragavusi kiaušinio, pajaustų nemalonų skonį ir jį susietų su savo veiksmais.
- Netikri kiaušiniai. Įdėjus netikrų kiaušinių į lizdus, višta gali išmokti, kad kiaušinių ji negali pramušti ir sulesti. Galite naudoti golfo kamuoliukus, imituojančius kiaušinius arba įsigyti specialiai tam skirtų netikrų kiaušinių, kuriuos galima dėti į lizdavietes kaip masalą. Po kelių nesėkmingų bandymų pramušti netikrą kiaušinį, višta gali nustoti lesti tikrus kiaušinius.
- Suteikite pramogų. Kad vištos nepradėtų lesinėti kiaušinių iš nuobodulio, svarbu jas užimti ir suteikti joms pramogų. Tai ypač aktualu žiemos mėnesiais arba laikotarpiais, kai vištos negali išeiti į lauką dėl prastų oro sąlygų. Jei jūsų pulkas įpratęs laisvai vaikštinėti, priverstinis buvimas vištidėje gali būti joms ypač sunkus. Šiaudų kaugės yra puikus būdas užimti pulką šiauriniuose regionuose, kur žiemos būna šaltos ir snieguotos. Šiaudai ne tik suteikia pramogų, bet ir šildo vištidę. Vištų žaislai, žolės dėžės ir sveiki užkandžiai taip pat gali suteikti pramogų ir padėti išvengti vištų „vištidės karštinės“.
- Tamsios lizdavietės. Įrengus lizdavietes vištidėje tamsioje vietoje, paskatinamas instinktyvus vištų lizdaviečių naudojimo elgesys. Vištos natūraliai ieško tamsių, nuošalių ir saugių vietų kiaušiniams dėti ir tamsūs lizdai primena vištai, kad ji ten yra tam, jog padėtų kiaušinį, o ne tam, kad jį sulestų. Užuolaidėlės virš lizdaviečių taip pat padaro jas tamsesnes ir suteikia daugiau privatumo.
- Užtikrinkite pakankamai erdvės. Užtikrinkite, kad jūsų vištų pulkas turėtų pakankamai erdvės tiek vištidėje, tiek aptvare. Kiekvienai vištai suteikta pakankama erdvė sumažins stresą ir nuobodulį, o tai padės išvengti šio blogo įpročio formavimosi. Standartinio dydžio dedeklėms vištoms vištidėje turėtų būti skirta apie 0,2–0,3 kvadratinio metro ploto vienai vištai. Aptvaras turėtų suteikti apie 0,7–0,9 kvadratinio metro ploto kiekvienai vištai ir, idealiu atveju, turėtų būti uždengtas, kad jūsų pulkas galėtų jį naudoti nepriklausomai nuo oro sąlygų. Pakankama erdvė jūsų pulkui padės išvengti su stresu susijusio elgesio ir nuobodulio sukelto kiaušinių lesimo.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltiniai:
https://chookmanor.co.nz/blogs/news/how-to-stop-your-chickens-from-eating-their-eggs
https://www.thesilverfoxfarm.com/blog/how-to-stop-your-chickens-from-eating-their-own-eggs
https://grubblyfarms.com/blogs/the-flyer/prevent-chickens-from-eating-their-eggs