Kodėl jūsų vištos deda minkštus kiaušinius ir kaip to išvengti?

Kiekvienas, auginantis vištas, tikisi, kad vištidėje suras tvirtus, sveikus kiaušinius. Visgi, kartais tarp jų atsiranda ir tokių, kurie yra minkštu lukštu arba išvis be lukšto. Tokios situacijos, kai višta pradeda dėti minkštus kiaušinius, verčia sunerimti, nes tai gali būti tiek vienkartinis atsitiktinumas, tiek rimtesnės problemos ar ligos ženklas.

Višta minkštus kiaušinius gali pradėti dėti dėl įvairių priežasčių: nuo kalcio trūkumo ir netinkamos mitybos iki patiriamo streso, ligų ar net per karštų oro sąlygų. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl taip nutinka, kokios to pasekmės bei kokių veiksmų galite imtis, kad jūsų vištos vėl pradėtų dėti tvirtus ir kokybiškus kiaušinius.

Kaip višta deda kiaušinius?

Norint suprasti, kodėl višta deda minkštus kiaušinius, privalu suvokti visą kiaušinio formavimosi ir išstūmimo procesą. Vištos kiaušinio formavimosi procesas prilygsta biologiniam stebuklui, kurio trukmė – 24-26 valandos.

Viskas prasideda kiaušidėje, kur bręsta kiaušialąstės, dar vadinamos folikulais. Kai viena iš jų subręsta, ji virsta kiaušinio tryniu, kuris patenka į kiaušintakį. Čia, specialioje dalyje, vadinamoje magnumu, aplink trynį pradeda formuotis baltymas (albuminas). Kitame etape, sąsmaukoje, formuojasi apsauginė membrana, suteikianti kiaušiniui struktūrą.

Vėliau kiaušinis keliauja į gimdą arba lukšto liauką, kur susiformuoja tvirtasis lukštas. Lukštui susidaryti reikalingas kalcis, kurį višta gauna iš pašaro arba savo kaulų atsargų. Šiame etape nusprendžiama ir kiaušinio spalva – ji priklauso nuo vištos genetikos. Galiausiai, visiškai susiformavęs kiaušinis išstumiamas per kloaką. Įdomu tai, kad šis procesas vyksta net ir be gaidžio, tačiau tokiu atveju kiaušinis yra neapvaisintas ir iš jo viščiukas neišsivystys.

Kur slypi vištos kalcio atsargos jos organizme?

Kiaušinių dėjimas iš vištos organizmo pareikalauja labai daug pastangų, tai sudėtinga biomechaninė sistema. Višta negali gauti viso kiaušinio lukštui reikalingo kalcio iš maisto, todėl jos skelete yra papildomų kalcio atsargų.

Vištos turi kaulus, kurie gali kaupti papildomą kalcio kiekį kauliniame audinyje, pavyzdžiui, šlaunikaulį ir blauzdikaulį. Jų sparnų ir kojų pirštų kaulai taip pat turi šio specialaus kaulinio audinio paviršiuje.

Šie kaulai vadinami meduliniais kaulais (angl. medullary bones). Meduliniai kaulai susidaro vištos kūne, kai ji pradeda kiaušinių dėjimo ciklą ir jie vystosi vidinėje kaulų struktūroje, veikdami kaip atsarginė kalcio saugykla. Šie kaulai atlieka svarbų vaidmenį, išlaisvindami kalcį, kuris patenka į kraują ir yra panaudojamas kiaušinio lukšto formavimui.

Kas yra minkšto lukšto kiaušinis ir kaip jis atrodo?

Minkšto lukšto kiaušiniai – tai įprasti kiaušiniai su labai plonu lukštu arba visiškai be jo. Kai lukšto nėra, trynį ir baltymą kartu laiko membrana. Kiaušiniai minkštu lukštu yra labai trapūs ir kartais įtrūksta vištos organizme, pažeisdami jos reprodukcinį traktą, o tai gali būti mirtinai pavojinga.

Kai lukšto nėra, kiaušiniai primena mažus, vandens pripildytus balionėlius ir paprastai neišlieka ilgai. Tokius kiaušinius galite rasti jau sudužusius lizduose arba atsitiktinėse vietose vištidėje ar aptvare.

Ar saugu valgyti kiaušinį minkštu lukštu?

Nėra saugu valgyti kiaušinius minkštu lukštu. Minkšti arba visiškai be lukšto kiaušiniai yra labiau linkę į bakterinę taršą (pvz., Salmonella), nes lukštas paprastai apsaugo kiaušinio turinį nuo aplinkos poveikio. Plonas arba trūkstamas lukštas neužtikrina tokios apsaugos, todėl bakterijos gali lengviau prasiskverbti į vidų. Taip pat, verta įsidėmėti, kad kai kurie minkšti kiaušiniai gali būti įtrūkę arba pažeisti dar vištos kūne ir tokiais atvejais jų turinys gali būti užterštas krauju, gleivėmis ar kitais audiniais, todėl jie yra netinkami vartoti.

Priežastys, kodėl višta deda minkštus kiaušinius

Minkšti kiaušiniai gali būti ženklas, kad jūsų vištoms trūksta svarbių maistinių medžiagų arba jos susiduria su kitomis sveikatos problemomis. Toliau plačiau aptarsime įvairias priežastis, dėl kurių gali atsirasti minkštų kiaušinių, ir pateiksime patarimų, kaip išspręsti šią problemą.

Jauna višta tik ką pradėjo dėti kiaušinius

Itin įprasta, kad jauna višta pradeda dėti mažesnius, plono lukšto kiaušinius, nes jos lukšto liaukos dar nesubrendusios. Dėl to nereikėtų nerimauti, nes po poros padėtų kiaušinių, ši problema turėtų išsispręsti. Kai kurios jaunos vištos deda miniatiūrinius kiaušinius, dar vadinamus fėjų kiaušiniais, keistos formos kiaušinius ar tokius, kurie turi dvigubą trynį.

Kalcio trūkumas

Vištoms, dedančioms kiaušinius, reikia daug kalcio kiaušinių lukštų formavimui. Kalcio trūkumas maiste gali įtakoti tai, kad višta deda kiaušinius plonais arba minkštais lukštais. Įsidėmėkite, kad višta per dieną suvalgo 50-70 g pašaro, tačiau kalcio pasisavinimo lygis yra tik 60%. Pašare esančio kalcio nepakanka, todėl pašarą reikėtų papildyti 3-4 % lukštų milteliais, kad kompensuotumėte kalcio trūkumą.

Geriausia kalcį papildyti nuo 14 iki 17 valandos, nes dauguma ryte absorbuoto kalcio nusėda į kaulus, o kalcis, absorbuotas po pietų ar vakare, tiesiogiai naudojamas kiaušinių lukštų formavimui tą pačią dieną. Be to, 14–17 val. yra didžiausias vištos šėrimo dienos pikas – jos apetitas stipriausias, o maistas pasisavinamas greičiausiai.

Stresas

Dar vienas veiksnys, lemiantis, kad višta pradėjo dėti kiaušinius minkštu lukštu – stresas. Jei višta patiria stresą prieš tai, kai tryniai pasiekia lukšto liauką (kur formuojasi kiaušinio lukštas), nukenčia visas lukšto formavimasis, todėl kiaušiniai būna minkšto lukšto.

Kuo didesnis streso lygis ir kuo ilgiau jis trunka, tuo daugiau anomalijų ir plono lukšto kiaušinių. Stresas sutrikdo ne tik kiaušinių gamybos procesus, kartu jis gali pagreitinti kiaušinių dėjimą. Stresas taip pat gali perjungti vištą į išgyvenimo režimą ir visiškai sustabdyti kiaušinių dėjimą.

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių vištos gali patirti stresą, tačiau dažniausiai pasitaikančios yra šios:

• kai višta yra perkeliama į naują vištidę arba yra įtraukiama į naują pulką;
• kai vištų aptvare jai trūksta vietos;
• kai vištidėje yra nekantrus arba agresyvus gaidys, taip pat, kai gaidžiui nepakanka vištų;
• kai vištų aptvare vyksta peštynės;
• kai višta gyvena šešėlyje arba vištidėje, kurioje nėra tinkamos infrastruktūros;
• užpuolus plėšrūnui;
• kai višta serga virusine ar bakterine infekcija;
• pasireiškus raudonųjų erkių invazijai.

Sresas dėl šilumos

Labai konkreti minkšto lukšto kiaušinių priežastis – šilumos stresas. Be streso hormonų, karštis susijęs su aukšta aplinkos temperatūra, kuri trikdo vištų organizmo procesus.

Vienas iš pavyzdžių – kalcį surišantis baltymas kalbindinas-D28k, būtinas kiaušinio lukšto formavimuisi. Kai temperatūra aukšta, baltymo trūksta kiaušinio lukšto liaukoje ir jis negali tinkamai atlikti savo darbo. Aukštesnė nei 27 °C temperatūra neigiamai veikia kiaušinio lukšto storį ir tankį ir dėl karščio streso vištų kraujyje paprastai sumažėja cirkuliuojančio joninio kalcio kiekis.

Vištos išskiria šilumą kvėpuodamos, o kvėpavimo sistema atlieka aktyvų termoreguliacijos vaidmenį. Kai karšta, jų kvėpavimo dažnis padažnėja, o kvėpavimas jas vėsina. Tačiau taip išsiskiria per didelis anglies dioksido (CO2) kiekis, kuris būtinas kalcio karbonatui (CaCO3) kiaušinio lukšte susidaryti. Vienas iš būdų išvengti anglies dioksido trūkumo – duoti vištoms gerti gazuoto vandens.

Karštis paprastai paveikia kelias pulko nares. Esant netinkamai ventiliacijai, dėl amoniako garų gali smarkiai suprastėti oro kokybė. Vištų išmatose esančios bakterijos skaido azotą, todėl susidaro aštraus kvapo nuodingos dujos, o tai gali jaudinti paukščius, kelti jiems stresą ir dirginti jų akis.

Jei gyvenate vietovėje, kurioje vasaros būna karštos, įsitikinkite, kad:

• pasirūpinote tinkama vėdinimo sistema vištidėje;
• vištų aptvare įrengėte pastogę ir pavėsį teikiančią užuovėją.

Infekcinis bronchitas

Infekcinis bronchitas (IB) – tai labai užkrečiama virusinė liga. Ją sukelia koronavirusas, kuris specifiškai paveikia paukščius, ypač vištas. Infekcinis bronchitas yra viena iš labiausiai paplitusių kvėpavimo takų ligų vištų ūkiuose ir gali sukelti rimtų sveikatos bei produktyvumo problemų.

Infekcinis bronchitas trikdo cheminių medžiagų gamybą magnume, organe, kuriame aplink kiaušinio baltymus formuojasi tryniai. Dėl to iškraipomos kiaušinių membranos, o tai galiausiai sutrikdo kiaušinio lukšto mineralizaciją. Galutinis rezultatas – plonas, iškraipytas arba banguotas kiaušinio lukštas.

Kiaušinių dėjimo ir kitos ligos

Kiaušiniai plonu lukštu gali būti ir ligos pasekmė. Kai vištos organizmas kovoja su liga, sumažėja kitų, mažiau svarbių išgyvenimui biologinių procesų. O esant sunkioms sąlygoms, višta gali net nustoti dėti kiaušinius, nes imuninė sistema sunaudoja visą vištos organizmo energiją išgyvenimui.

Ligos taip pat tiesiogiai veikia organizmo procesus ir gali sutrikdyti vištos gebėjimą tinkamai dėti kiaušinius. Kai kurios ligos tiesiogiai veikia vištos kiaušinių dėjimo mechanizmą:

• Paukščių osteoporozė yra dažna vištų dedeklių liga, kai vištoms būdingas laipsniškas struktūrinio kaulinio audinio nykimas. Tai ypač akivaizdu dėjimo laikotarpiu, nes lukšto liauka sunaudoja per daug kalcio iš medialinių kaulų, ko pasekoje atsiranda lūžių ir struktūrinių kaulų nykimas, plonas kiaušinių lukštas, kartais deformuojasi kojos ir sunku stovėti.
• Kiaušinių kritimo sindromas (angl. Egg Drop Syndrome, EDS) – virusinė liga, kuria dažniausiai serga dedeklės vištos. Šį sindromą sukelia Adenovirusas, virusinė liga, kurią sukelia adenovirusas, specifinis paukščiams. Vištoms užsikrėtus juo, pirmiausia pasikeičia kiaušinių spalva. Vėliau vištos deda mažesnius kiaušinius plonu lukštu, minkštu lukštu arba be lukšto.
• Kiaušinio trynio peritonitas yra rimta uždegiminė būklė, pasireiškianti vištoms, kai kiaušinio trynys dėl įvairių priežasčių patenka į pilvo ertmę, o ne į kiaušintakį, kaip įprasta. Šis trynys sukelia uždegiminę reakciją, kuri gali komplikuotis bakterine infekcija.

Kitos ligos taip pat gali netiesiogiai paveikti kiaušinio lukšto susidarymą ir ryšys ne visada gali būti toks akivaizdus.

• Paukščių žarnyno spirochetozė – bakterinės infekcijos sukelta žarnyno liga. Vištos deda mažesnius kiaušinius su blyškiais tryniais ir plonu, prastu kiaušinio lukštu.
• Kiaušinio lukšto liaukos defektas: kiaušinio lukštas vystosi lukšto liaukoje, todėl nepakankamai išsivysčiusi lukšto liauka arba bet kokia kita lukšto liaukos būklė tiesiogiai veikia kiaušinio lukštą.
• Salpingitas – tai kiaušintakių uždegimas, dažniausiai sukeltas bakterinės infekcijos, kuri dažniausiai patenka iš kloakos, todėl kiaušiniai dažnai būna deformuoti, o jų lukštai ploni.
• Ornitobakteriozė – tai užkrečiama bakterinė liga, dėl kurios kiaušiniai gali būti mažesni, deformuoti arba su plonu lukštu.
• Paukščių gripas – pasaulinė užkrečiama virusinė infekcija, galinti pažeisti kvėpavimo takus ir daugelį organų.
• Lėtinės kvėpavimo takų ligos: mikoplazmozė yra dažna viršutinių kvėpavimo takų liga.
• Ochratoksikozė – apsinuodijimas grybelių gaminamais mikotoksinais; užterštumas dažniausiai pastebimas komerciniuose pašaruose.
• Kiaušidžių navikai.
• Niukaslo liga (angl. Newcastle Disease, ND) – labai užkrečiama ir pavojinga vištų bei kitų paukščių virusinė liga, kurią sukelia paramiksovirusas (Avian paramyxovirus serotipas 1, APMV-1). Ši liga gali sukelti didžiulius ekonominius nuostolius paukštininkystės ūkiuose dėl didelio sergamumo ir mirtingumo paukščių pulkuose.

Vitaminų trūkumas

Vitaminas D – tai riebaluose tirpus vitaminas, kuris atlieka svarbų vaidmenį kalcio perdirbimo procese. Šis vitaminas būtinas augimui, kaulų sveikatai ir kiaušinio lukšto formavimuisi.

Kai vištai trūksta vitamino D, ji ne tik deda mažiau kiaušinių, bet jie būna ir mažesni, deformuoti, plonu, minkštu lukštu. O esant dideliam kalcio trūkumui, dėl nepakankamo jo kiekio gali suminkštėti snapas ir deformuotis kojos. Lėtinis kalcio trūkumas lemia mažesnį kaulų mineralų tankį ir didesnę osteoporozės riziką.

Yra kelios vitamino D formos. Vitaminas D3 yra svarbiausias kiaušinių dėjimui ir kalcio perdirbimui, nes jis atlieka svarbų vaidmenį tiek vištos augimo procese, tiek kiaušinių dėjime.

Višta vitamino D3 gauna dviem būdais:

• būdama tiesioginiuose saulės spinduliuose, kai jis fotochemiškai sintetinamas iš ultravioletinių spindulių;
• su maistu ir papildomai gaunant vitamino D3.

Papildant mitybą maisto papildais, svarbu neviršyti nustatytų paros rekomendacijų. Suaugusioms vištoms dedeklėms reikėtų maždaug 3500 TV/kg vitamino D3. Perdozavus vitamino D3, kraujyje gali atsirasti kalcio perteklius, todėl gali pasireikšti hiperkalcemija, kuri gali sukelti širdies ir kepenų problemų.

Mangano trūkumas

Manganas yra būtinas mitybos elementas vištoms. Jis veikia kaip kofermentas biologiniuose procesuose, susijusiuose su kaulų ir kiaušinių lukštų formavimu. Be to, manganas yra gyvybiškai svarbus tam tikrų baltymų veiklai. Mangano trūkumas gali lemti plonus, deformuotus arba minkštus kiaušinių lukštus, taip pat sukelti „papūgos snapų“ deformacijas augantiems viščiukams.

Dabartinės rekomendacijos numato, kad dedeklėms ir broileriams reikia 60 mg mangano viename kilogramo pašaro. Dažniausiai pašarai turi daugiau mangano, nei reikia kasdien, todėl trūkumas pasitaiko gana retai.

Kiaušinių dėjimo genetikos ypatumai

Dėl selektyvaus veisimo kai kurios vištų veislės, tokios kaip Leghorn, tapo tikromis kiaušinių dėjimo mašinomis, per metus padedančiomis daugiau nei 300 kiaušinių. Šios vištos genetiškai atrinktos pagal jų gebėjimą dėti daug kiaušinių, tačiau kiaušinių lukštų storis dažniausiai nėra atrankos prioritetas.

Kai kurios greitai kiaušinius dedančios vištos žymiai sutrumpina laiką nuo kiaušinio trynio susidarymo iki jo padėjimo. Jei kiaušinis per trumpai išbūna lukšto liaukoje, lukštas tampa plonesnis. Taip pat, dėl genetinių ypatumų kai kurios greitai dedančios vištos yra linkusios dėti minkštus arba plonus lukštus turinčius kiaušinius.

Mityba ir antsvoris

Višta, kartu su maistu turėtų gauti pakankamai maistinių medžiagų, kurios padeda formuotis kiautams. Nors svarbiausi elementai yra pakankamas kalcio ir vitamino D3 kiekis, ne mažiau ir kiti mineralai ir vitaminai, pavyzdžiui, vitaminas C ir fosforas taip pat atlieka svarbų vaidmenį medžiagų apykaitoje.

Jei manote, kad lesinti vištas virtuvės atliekomis yra gera idėja, taip nėra, nes dėl to joms dažnai trūksta gyvybiškai svarbių mikroelementų. Kai kuriuose lesaluose, pavyzdžiui, kviečiuose nėra pakankamo baltymų kiekio vištoms dedeklėms, o dėl kukurūzų vištoms gali kauptis vidiniai riebalai aplink organus.

Per daug riebalų turinčios vištos, taip pat vištos, turinčios antsvorio, deda mažiau ir prastesnės kokybės kiaušinių. Kartais tokie kiaušiniai būna plonu lukštu arba visai be lukšto.

Jei jūsų vištos krūtinkaulį dengia storas odos sluoksnis, ji gali turėti svorio problemų. Todėl pirmenybę teikite subalansuotiems dedeklių lesalams, taip pat ribokite skanėstų skaičių ir, jei įmanoma, leiskite paukščiams laisvai perėti.

Dienos šviesa

Vištos miega, kai tamsu, o kai dienos ilgėja – jos ilgiau budi. Per metus, priklausomai nuo dienos ilgumo, jos gauna skirtingą saulės šviesos kiekį.

Paukštininkystės moksle tai vadinama fotoperiodu. Tai laiko tarpas, per kurį vištos gauna šiek tiek dienos šviesos. Fotoperiodas turi didelę įtaką kiaušinių kokybei ir lukšto storiui. Šviesa reguliuoja svarbius vištų hormonus, kurie atlieka lemiamą vaidmenį kiaušinių vystymuisi. Liuteinizuojantis hormonas (LH) ir folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH) reguliuoja esminius procesus kiaušintakyje ir folikule. Estrogenas aktyvina reprodukcinę sistemą ir yra reguliuojamas šviesos.

Trumpos dienos šviesa gali sumažinti kiaušinėlių gamybą ir kokybę, todėl padidėja minkšto lukšto ir plonų kiaušinių tikimybė.

Dirbtinė šviesa plačiai naudojama naminiams paukščiams, kad būtų išvengta trumpos dienos efekto ir padidina kiaušinių produkciją. Rezultatai rodo, kad optimaliai kiaušinių produkcijai gauti reikia mažiausiai 13 val. šviesos. Kiaušinio lukšto kokybė ir produkcija yra optimali, kai vištos kasdien gauna 14-18 val. natūralaus apšvietimo.

10 būdų, kaip padidinti vištų kiaušinių lukšto tvirtumą

Kadangi silpną vištų kiaušinių lukštą gali lemti įvairios priežastys, svarbu pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju, kad būtų nustatyta tinkama diagnozė. Jei paukštis sužeistas arba jam trūksta maisto medžiagų, veterinarijos gydytojas gali rekomenduoti tinkamą gydymą ir, jei reikia, papildus ar vaistus.

Taip pat, prie savo vištų gerovės, galite prisidėti šiais būdais:

• Užtikrinant geresnę mitybą. Sveikesnė mityba natūraliai lemia sveikesnius ir stipresnius kiaušinius. Priklausomai nuo individualių vištų mitybos poreikių ir lesalų sudėties, daugiau baltymų, kalcio ar vitamino D gali padėti pagerinti kiaušinio lukšto tvirtumą.
• Papildomas kalcio tiekimas. Papildomas kalcio šaltinis, pvz., pateikdami kalciu praturtintą smėlį, galite padėti vištoms gauti pakankamai šio esminio mineralo. Tamsios lapinės daržovės, siūlomos kaip papildomas maistas, taip pat gali būti puikus kalcio šaltinis.
• Streso valdymas. Jei pulkas patyrės tresą, gali sutrikti hormonų pusiausvyra ir atsirasti nerimas, kuris turi įtakos vištų kiaušinių dėjimui. Streso valdymas, mažinant perpildymą, neleidžiant naminiams gyvūnams jaudinti paukščių ir užtikrinant, kad nebūtų plėšrūnų, gali padėti nuraminti vištas.
• Vėsos palaikymas. Jei imsitės priemonių, kad karščiausiais mėnesiais vištos galėtų atsivėsinti, pagerinsite kiaušinių kokybę. Papildoma ventiliacija, gausus šviežio vandens kiekis, pavėsyje esantis vištidė, gali padėti išlaikyti vištas vėsias, kai temperatūra pakyla.
• Bendros sveikatos gerinimas. Užtikrindami gerą vištų sveikatą, t.y., pasirūpindami, kad jos būtų tinkamo svorio, gautų maistingo, subalansuoto pašaro ir būtų pasirūpinta jų gerbūviu vištidėje, užsitikrinsite, kad jūsų vištos bus produktyvios ir dės sveikus, kokybiškus kiaušinius.
• Vaistai. Jei višta turi skydliaukės ar kitų hormonų sutrikimų arba gali būti sužeista ar užsikrėtusi infekcija, tinkami vaistai gali pagreitinti jos gijimą ir pagerinti kiaušinių kokybę. Dėl tinkamos diagnozės ir konkrečių gydymo būdų kreipkitės į veterinarijos gydytoją.
• Švara vištidėje. Švaresnė vištidė – tai sveikesnė, mažiau streso sukelianti aplinka. Reguliariai šalinant perteklines išmatas sumažės amoniako kiekis, o pagerinus ventiliaciją, vištos jausis geriau ir komfortiškiau, todėl dės sveikus kiaušinius.
• Užtikrininkite priėjimą prie švaraus vandens. Vištoms reikia ne tik gausaus vandens šaltinio, bet ir kuo šviežesnio bei švaresnio vandens. Įrengus kelias girdyklas, visos vištos turės gerą priėjimą prie vandens, taip nesusidarys spūstys ir joms nereikės stresuoti.
• Parazitų šalinimas. Vidaus parazitai turi įtakos vištų žarnyno sveikatai ir maistinių medžiagų įsisavinimo galimybėms. Reguliariai nukirminant, galima užtikrinti geresnę vištų virškinimo pusiausvyrą, to pasekoje, jos geriau pasisavins lesalus, o tai leis gauti sveikesnių ir stipresnių kiaušinių.
• Konsultuokitės su veterinaru. Jei kuri nors višta pradeda dažniau dėti minkštus kiaušinius arba jei pastebimi kiti vienos ar kelių vištų kiaušinių dėjimo pokyčiai, būtina nedelsiant kreiptis į veterinarijos gydytoją. Nors retkarčiais minkštas kiaušinio lukštas yra normalus reiškinys, tačiau nuolatinė ar plačiai paplitusi būklė reikalauja tolesnio gydymo.

Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.

Šaltiniai:
https://www.hightoppoultry.com/why-chickens-laying-thin-shell-eggs
https://osbornesfarm.com/blogs/news/increasing-shell-strength-in-chicken-eggs
https://www.vle.lt/straipsnis/leghornai