Tiesioginės išmokos ūkininkams 2026-aisiais: kas keičiasi?

Turinys

2026-ieji Lietuvos žemės ūkyje prasideda su aiškiu prioritetu – šeimos ūkių stabilumu ir vidutinio sektoriaus stiprinimu. Vienas ryškiausių pokyčių, pasitinkančių mus šį sausį, yra galutinis tiesioginės išmokos ūkininkams konvergencijos etapas. Lietuva pasiekė etapą, kai mūsų bazinės išmokos labiau nei bet kada priartėjo prie ES vidurkio. Tačiau didžiausia naujiena – dar labiau padidinta perskirstomoji išmoka. 2026 m. Strateginiame plane numatyta, kad už pirmuosius 1–50 hektarų mokamas priedas pasieks aukščiausią tašką per visą paramos laikotarpį. Tai tiesioginis atsakas į smulkiųjų ūkių kaštų augimą, siekiant, kad maži ūkiai išliktų konkurencingi šalia stambių pramoninių kompleksų.

Šių metų sausis žymi svarbų etapą, kai ūkininkai pradeda dėlioti galutinę sėjomainą, tiesiogiai susietą su naujausiais tiesioginių išmokų reikalavimais. Nors bendras ES paramos vokas išlieka stabilus, vidinis lėšų perskirstymas šiemet kaip niekad palankus tiems, kurie valdo iki 50 hektarų, bei tiems, kurie drąsiai integruoja ekoschemas į savo kasdienę veiklą.

Aktyvaus ūkininko statusas: griežtesnis filtras

Nuo 2026 metų sausio įsigalioja patobulintas „aktyvaus ūkininko“ apibrėžimas, kurį Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tikrins dar akyliau. Šis pokytis yra esminis norint užtikrinti, kad tiesioginės išmokos ūkininkams pasiektų tikruosius gamybininkus, o ne „sofos ūkininkus“. Šiemet automatinės patikros per registrų duomenis bus derinamos su faktinėmis pajamomis iš žemės ūkio veiklos. Jei ūkio subjekto pagrindinės pajamos bus susijusios su nekilnojamuoju turtu ar kita neagrarine veikla, o pajamos iš parduotos produkcijos nesieks nustatytos minimalios ribos (dažniausiai apie 10–15 % bendrų pajamų), paramos teikimas gali būti sustabdytas.

Tai ypač svarbu sausio mėnesį atnaujinant valdos duomenis. Ūkininkai raginami pasitikrinti, ar jų veiklos kodai ir deklaruojami gyvulių ar pasėlių pardavimo duomenys atitinka naujausius reikalavimus. Tikslas aiškus – skatinti realią gamybą ir užtikrinti, kad paramos lėšos nebūtų naudojamos kaip tiesioginė nuoma už nuosavą žemę be jokios pridėtinės vertės kūrimo.

Ekoschemų evoliucija: nuo pasirinkimo iki būtinybės

2026-aisiais ekoschemos nustoja būti „egzotika“ ir tampa pagrindiniu įrankiu, norint gauti pilną išmokų paketą. Skaičiuojama, kad bazinė išmoka be dalyvavimo ekoschemose šiemet gali siekti apie 90 Eur/ ha, tačiau aktyviai taikant aplinkosaugines priemones, ši suma gali išaugti iki 200 Eur/ ha ir daugiau. Šių metų sausio naujiena – supaprastinta „Kompleksinė pasėlių rotacijos“ taisyklė, kuri tapo lankstesnė smulkiems ūkiams.

Nuo šiol ūkiams iki 10 ha nebetaikomi tokie griežti įvairinimo reikalavimai, tačiau skatinamas „Žaliojo pūdymo“ ir „Tarpinių pasėlių“ pasirinkimas. Svarbu tai, kad 2026 m. tarpinių pasėlių išmoka bus mokama tik tada, jei jie išlaikomi dirvoje iki kovo 1 d., o tai reiškia, kad šį sausį ūkininkai jau privalo turėti laukuose žaliuojančią dangą, norėdami pretenduoti į šią paramą deklaruojant pavasarį.

Svarbi naujiena: nuo 2026 m. sausio EK patvirtino gerokai didesnes išmokas už pievų priežiūrą „Natura 2000“ teritorijose. Už daugiametes pievas išmoka kyla nuo 76 iki 92 Eur/ha, o už pievas iki 5 metų – nuo 61 iki 88 Eur/ha. Taip pat atsirado daugiau lankstumo: dalyvaujant ekoschemose, kuriose ariama žemė keičiama pievomis, nuo šiol bus leidžiama persėti nesudygusius ar išretėjusius plotus, ko anksčiau taisyklės neleido daryti penkerius metus.

Ekoschemų evoliucija: nuo pasirinkimo iki būtinybės

Tiesioginės išmokos ūkininkams: parama jauniesiems ūkininkams ir gyvulininkystės sektoriui

Jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų) 2026 metai atneša dar vieną gerą žinią. Papildoma išmoka jaunajam ūkininkui šiemet yra viena didžiausių regione. Valstybė nusprendė nebetaikyti griežto 90 ha ribojimo šiai išmokai gauti pilna apimtimi – dabar jaunieji žemdirbiai skatinami plėstis, užtikrinant kartų kaitą kaime. Pradedantys ūkininkauti asmenys turėtų atkreipti dėmesį, kad jų paraiškos bus vertinamos prioriteto tvarka, ypač jei ūkis kuriamas mažiau palankiose ūkininkauti vietovėse.

Gyvulininkystės sektoriuje taip pat fiksuojami pokyčiai. Susietoji parama už mėsinius galvijus ir avis 2026 m. bus labiau susieta su produkcijos kokybe ir laikymo sąlygomis. Nuo sausio mėnesio įsigalioja reikalavimas, kad gyvuliai būtų registruoti sistemoje nepertraukiamai tam tikrą laiką, o išmokos už karves žindenes bus mokamos tik už tas, kurios atitinka griežtus reprodukcijos rodiklius. Tai skatina ūkius ne tik didinti bandą, bet ir gerinti jos genetiką.

Šuolis veislininkystėje: 2026-ieji bus itin palankūs vietinių senųjų veislių augintojams. Pavyzdžiui, išmoka už Lietuvos šėmuosius galvijus šoka nuo 309 iki 692 Eur (+83 %), už baltnugarius galvijus – net iki 732 Eur (+136 %). Taip pat didėja parama laikantiems žemaitukus (iki 341 Eur) bei tamsiąsias bites (iki 269 Eur už šeimą). Tai rimtas signalas ūkiams orientuotis į genofondo išsaugojimą.

Tiesioginės išmokos ūkininkams: finansinė drausmė ir išmokų ribojimas

Verta paminėti ir stambiesiems ūkiams aktualų išmokų ribojimo mechanizmą. Nuo 2026 m. Lietuva dar griežčiau taiko bazinių išmokų mažinimą, jei suma viršija 60 000 eurų ribą (atėmus darbo užmokesčio sąnaudas). Visos sutaupytos lėšos per specialų fondą grįžta atgal į sistemą ir yra paskirstomos būtent smulkiesiems, per minėtąją perskirstomąją išmoką. Tai socialinio teisingumo elementas, kuris 2026-aisiais tampa itin ryškus.

Investicijų ir administravimo proveržis

EK pritarė dar keliems esminiams pokyčiams, kurie įsigalioja nuo 2026 m.:

Tvarios drėkinimo sistemos. Parama dabar bus teikiama ne tik lietaus vandenį naudojantiems ūkiams, bet ir sistemoms, naudojančioms paviršinį bei požeminį vandenį.
Apsauga nuo vilkų. Paramos intensyvumas didinamas iki 90 % (buvo 65 %).
Trumpųjų grandinių kooperacija. Žemės ūkio kooperatyvams nebereikės jungtinės veiklos sutarčių, o jų nariai bus automatiškai laikomi partneriais. Be to, bus galima parduoti ne tik žaliavą, bet ir galutinius gaminius (duoną, sultis ir kt.).
Mažinama našta miškams. Patikslintos priemonės miško veisimui ir priežiūrai, atsisakant perteklinių konkrečių procentinių pažeistų medžių skaičiavimų Strateginiame plane – tai bus detalizuojama paprastesnėse taisyklėse.

Nors daugelis taisyklių švelnėja, EK nepritarė Lietuvos siūlymui sušvelninti GAAB 7 (sėjomainos) reikalavimus kukurūzų augintojams. Argumentuota, kad vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankama priežastis keisti standartą, tad pasėlių kaitos reikalavimas kukurūzams išlieka pilna apimtimi.

Ką ūkininkui daryti šį sausį?

Pasirengimas pavasario deklaravimui prasideda dabar. Kad tiesioginės išmokos ūkininkams būtų išmokėtos be trikdžių, rekomenduojama atlikti šiuos žingsnius:

Valdos duomenų atnaujinimas. Pasitikrinkite, ar Žemės ūkio duomenų centre nurodyti teisingi sklypų ribų ir nuosavybės/ nuomos duomenys.
Sėjomainos planas. Suderinkite planuojamus sėti augalus su pasirinktomis ekoschemomis. Klaidų taisymas deklaravimo metu gali kainuoti dalį paramos.
Sutartys. Jei nuomojatės žemę iš valstybės ar privačių asmenų, įsitikinkite, kad sutartys galioja visam 2026 metų sezonui.

Apibendrinant, 2026 m. paramos sistema Lietuvoje tampa labiau orientuota į rezultatą, o ne į plotą. Laimės tie ūkininkai, kurie gebės derinti gamybą su ekologija, o smulkiems ūkiams tai puikus šansas sustiprinti savo finansinę bazę per padidintas perskirstomąsias išmokas. Žemės ūkis keičiasi, o kartu su juo keičiasi ir pinigų skirstymo taisyklės – šiais metais jos kaip niekad palankios atsakingam ir moderniam šeimos ūkiui.

Šaltiniai:

Tiesioginės išmokos ūkininkams 2026-aisiais: didesnė parama smulkiesiems ir nauji „žaliojo“ pelno skaičiavimai