Pastaraisiais metais Europos Sąjungoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik žemės ūkio konkurencingumui ar tvarumui, bet ir kartų kaitai. Statistikos duomenys rodo, kad ūkininkų amžius daugelyje valstybių nuosekliai didėja, o jaunų žmonių, pasirenkančių ūkininkavimą kaip profesinį kelią, vis dar nepakanka. Dėl šios priežasties Europos Komisija rengia naują kartų kaitos strategiją (angl. Generational Renewal Strategy), kuri turėtų tapti viena svarbiausių būsimos žemės ūkio politikos krypčių po 2027 m. Lietuvoje šis tikslas jau šiandien įgyvendinamas per Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą bei konkrečias paramos priemones, skirtas jauniesiems ūkininkams. Tačiau, ar finansinė parama iš tiesų yra pagrindinis veiksnys, lemiantis jaunų žmonių apsisprendimą kurti ir perimti ūkius? Šiame straipsnyje apžvelgsime, kodėl jaunieji ūkininkai tapo vienu svarbiausių Europos ir Lietuvos žemės ūkio politikos prioritetų, kokios strategijos šiandien siūlomos kartų kaitai skatinti ir kaip jos įgyvendinamos Lietuvoje.
Kodėl jaunieji ūkininkai tapo vienu svarbiausių Europos žemės ūkio politikos prioritetų?
Europos Komisijos vertinimu, kartų kaita šiandien yra vienas didžiausių iššūkių Europos žemės ūkiui. Nors ūkininkai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant maisto gamybą, kaimo vietovių gyvybingumą ir vis didesnę reikšmę įgyjantį prisitaikymą prie klimato kaitos, naujų ūkių kūrėjų ir šeimos ūkių perėmėjų daugelyje valstybių vis dar nepakanka. Dėl šių priežasčių Europos Komisija rengia kartų kaitos strategiją (angl. Generational Renewal Strategy), kuria siekiama sudaryti palankesnes sąlygas jauniems žmonėms pradėti ūkininkauti ir užtikrinti ilgalaikį Europos žemės ūkio gyvybingumą.
Problemos mastą atspindi ir statistika. Europos Komisijos duomenimis, jaunesni nei 40 m. ūkininkai sudaro tik nedidelę visų Europos Sąjungos ūkių valdytojų dalį, o didelę sektoriaus dalį valdo vyresnio amžiaus ūkininkai. Tai reiškia, kad artimiausiais dešimtmečiais daugelyje ūkių neišvengiamai iškils jų perdavimo naujai kartai klausimas. Jei šis procesas nevyks pakankamai sparčiai, dalis ūkių gali nutraukti veiklą, o kai kuriuose regionuose mažės žemės ūkio gamyba ir kaimo vietovių ekonominis aktyvumas.
Europos Parlamento, EU CAP Network, CEJA (Europos jaunųjų ūkininkų tarybos) ir kitų organizacijų dokumentuose pabrėžiama, kad kartų kaita negali būti sprendžiama vien finansinės paramos priemonėmis. Jauni žmonės, planuojantys kurti arba perimti ūkius, dažnai susiduria su gerokai platesniu iššūkių spektru: sudėtinga įsigyti ar išsinuomoti žemę, gauti finansavimą investicijoms, užtikrinti stabilias pajamas pirmaisiais veiklos metais, prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų rizikų ir sparčiai diegti naujas technologijas. Dėl šios priežasties naujoji Europos Sąjungos politika vis daugiau dėmesio skiria ne tik finansinei paramai, bet ir ūkių perdavimo mechanizmams, konsultavimo sistemoms, mentorystei, inovacijų diegimui bei kaimo vietovių patrauklumui gyventi ir dirbti.
Toks požiūris šiandien formuoja ir bendrą Europos žemės ūkio politikos kryptį. Siekiama ne tik padidinti jaunųjų ūkininkų skaičių, bet ir sudaryti sąlygas kurti ekonomiškai gyvybingus, konkurencingus bei ateities iššūkiams pasirengusius ūkius.
Kokias pritraukimo strategijas šiandien siūlo Europos Sąjunga?
Europos Komisijos rengiama kartų kaitos strategija remiasi prielaida, kad naujų ūkininkų pritraukimą lemia ne viena, o tarpusavyje susijusių veiksnių visuma. Investicinė parama išlieka viena svarbiausių priemonių, tačiau Europos Komisijos, EU CAP Network, CEJA ir Europos Parlamento dokumentuose greta jos aptariami žemės prieinamumo, ūkių perdavimo, finansavimo, žinių, inovacijų ir gyvenimo kaimo vietovėse klausimai.
Viena pagrindinių krypčių – ūkių perdavimo palengvinimas. Daugelyje Europos valstybių nemaža dalis ūkių artimiausiais metais susidurs su savininkų kaita. Politiniuose dokumentuose pažymima, kad šį procesą dažnai apsunkina paveldėjimo klausimai, nepakankamas perdavimo planavimas, finansiniai įsipareigojimai ar sudėtingos administracinės procedūros. Dėl šios priežasties siūloma stiprinti konsultavimo sistemas, skatinti ankstyvą perdavimo planavimą ir kurti priemones, kurios padėtų vyresniems ūkininkams sklandžiau perduoti ūkius naujai kartai.
Atskiras dėmesys skiriamas ir prieigai prie žemės. Europos Komisijos vertinimu, viena didžiausių kliūčių pradedantiesiems ūkininkams išlieka galimybė įsigyti arba išsinuomoti žemės ūkio paskirties žemę. Kai kuriuose regionuose žemės kainos auga sparčiau nei jaunų žmonių finansinės galimybės, o konkurencija dėl dirbamos žemės nuolat didėja. EU CAP Network rekomendacijose valstybės narės raginamos ieškoti lankstesnių žemės politikos sprendimų – plėtoti ilgalaikės nuomos modelius, gerinti informaciją apie perduodamus ūkius ir skatinti iniciatyvas, kurios palengvintų pirmąjį žingsnį į žemės ūkio sektorių.
Kita strategijos kryptis susijusi su finansavimo prieinamumu. Politiniuose ir ekspertiniuose dokumentuose pažymima, kad jauni žmonės, dar neturintys sukaupto kapitalo ar ilgesnės ūkininkavimo patirties, dažnai susiduria su sunkumais siekdami gauti paskolas investicijoms. Dėl šios priežasties siūloma plėsti finansinių priemonių spektrą, t.y., derinti dotacijas su lengvatinėmis paskolomis, garantijų mechanizmais ir kitais rizikos pasidalijimo instrumentais.
Reikšminga vieta skiriama žinioms ir inovacijoms. Europos Komisija pabrėžia, kad šiuolaikinis ūkis reikalauja gebėjimo naudotis skaitmeninėmis technologijomis, valdyti duomenis, planuoti investicijas ir prisitaikyti prie klimato kaitos keliamų iššūkių. Dėl šios priežasties kartų kaitos politikoje numatoma plėsti konsultavimo paslaugas, profesinį mokymą, mentorystės programas ir glaudesnį bendradarbiavimą tarp ūkininkų, mokslo institucijų bei inovacijų tinklų.
Europos Komisijos diskusijose kartų kaita siejama ir su platesne kaimo plėtros politika. Analizuojant jaunų žmonių sprendimą kurti ūkius, vertinama ne tik finansinė parama, bet ir gyvenimo sąlygos regionuose – viešųjų paslaugų prieinamumas, skaitmeninė infrastruktūra, švietimo galimybės, būsto klausimai bei ilgalaikės profesinio augimo perspektyvos.
Jaunieji ūkininkai Lietuvoje: kokios priemonės jau įgyvendinamos?
Lietuvoje jaunųjų ūkininkų rėmimas įtrauktas į Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginį planą, parengtą pagal Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) nuostatas. Šiame dokumente kartų kaita įvardijama kaip viena iš krypčių, padedančių didinti žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, skatinti inovacijų diegimą ir išlaikyti gyvybingas kaimo vietoves. Strateginiame plane numatyta, kad jaunų žmonių įsitraukimas į žemės ūkį turi būti skatinamas ne viena priemone, o tarpusavyje susietu finansavimo, konsultavimo ir investicijų modeliu.
Viena svarbiausių šio plano intervencijų – „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. Ji skirta asmenims, pirmą kartą pradedantiems savarankiškai ūkininkauti ir kuriantiems ekonomiškai gyvybingą ūkį. Priemonės tikslas – sumažinti finansinius barjerus pirmaisiais veiklos metais, kai tenka investuoti į žemę, techniką, pastatus, gyvulius ar kitą ūkiui reikalingą infrastruktūrą.
Greta investicinės paramos Lietuvoje taikoma ir papildoma pajamų parama jauniesiems ūkininkams, mokama kaip tiesioginių išmokų sistemos dalis. Šios išmokos padidina deklaruojamų plotų paramos intensyvumą pirmaisiais ūkininkavimo metais ir padeda sustiprinti naujai kuriamų ūkių finansinį stabilumą.
Strateginiame plane dėmesys skiriamas ir žinių perdavimui. Jaunieji ūkininkai gali naudotis konsultavimo paslaugomis, dalyvauti mokymuose, profesinio tobulinimo programose bei inovacijų projektuose. Dalis šių veiklų įgyvendinama bendradarbiaujant su mokslo institucijomis, konsultavimo organizacijomis ir Europos inovacijų partnerystės (EIP) iniciatyvomis, kurių tikslas – spartesnis pažangių technologijų ir naujų ūkininkavimo sprendimų diegimas.
Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas: ką svarbu žinoti prieš teikiant paraišką?
Intervencinė priemonė „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ yra pagrindinė Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano priemonė, skirta pirmą kartą ūkininkauti pradedantiems asmenims. Jos tikslas – padėti sukurti konkurencingą ir ekonomiškai gyvybingą ūkį, suteikiant finansinę paramą investicijoms bei sudarant palankesnes sąlygas veiklos pradžiai. Prieš rengiant paraišką verta įvertinti ne tik tinkamumo reikalavimus, bet ir būsimus įsipareigojimus, nes jie galios visą verslo plano įgyvendinimo ir kontrolės laikotarpį.
Intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ paraiškos priimamos nuo 2026 m. liepos 1 d. iki 2026 m. gruodžio 30 d. Šios paramos forma – tik lengvatinė paskola; pareiškėjas gali gauti tik vieną lengvatinę paskolą.
Pagal priemonės veiklos sritį remiama:
- žemės ūkio produktų pirminė gamyba (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius);
- žemės ūkio valdoje pagamintų ir (arba) išaugintų žemės ūkio produktų perdirbimas, įskaitant pirminį perdirbimą (išskyrus veiklą, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius).
Visa kita aktuali informacija pateikiama toliau esančioje lentelėje.
| Klausimas | Svarbiausia informacija |
| Kas gali kreiptis? | Fiziniai asmenys nuo 18 iki 40 m. (paraiškos pateikimo dieną dar nesuėję 41 m.), pirmą kartą steigiantys ūkį ir valdą. Parama gali būti skiriama ir juridiniams asmenims, jeigu jie atitinka taisyklėse nustatytus jaunųjų ūkininkų reikalavimus. |
| Kokius reikalavimus turi atitikti pareiškėjas? | Pareiškėjas turi būti įregistravęs žemės ūkio valdą ir ūkininko ūkį, būti pirmą kartą tampantis valdos valdytoju bei turėti pasirengimą ūkininkauti: atitinkamą išsilavinimą, kvalifikaciją, mokymus arba praktinę ūkininkavimo patirtį. |
| Kokia parama teikiama? | Galima rinktis dotaciją, lengvatinę paskolą arba šių dviejų finansavimo formų derinį. Finansavimo forma pasirenkama pagal planuojamas investicijas ir ūkio poreikius. |
| Kam gali būti naudojama parama? | Žemės ūkio technikai, įrangai, pastatams, gyvuliams, daugiamečiams augalams, perdirbimo veiklai, kitoms verslo plane numatytoms investicijoms bei, paskolos atveju, apyvartiniam kapitalui, jei tai leidžia finansavimo sąlygos. |
| Koks vienas svarbiausių dokumentų? | Verslo planas. Jame turi būti pagrįstos planuojamos investicijos, numatytas ūkio vystymas, ekonominis gyvybingumas ir planuojami rezultatai. |
| Kaip vertinamos paraiškos? | Dotacijų arba dotacijos su lengvatine paskola paraiškoms taikomi atrankos kriterijai ir balų sistema. Lengvatinės paskolos paraiškos vertinamos pagal tinkamumo reikalavimus, atrankos balai joms netaikomi. |
| Kokius įsipareigojimus prisiima paramos gavėjas? | Įgyvendinti verslo planą, pasiekti numatytus rodiklius, vykdyti investicijas pagal patvirtintą projektą ir laikytis visų intervencijos taisyklėse nustatytų reikalavimų kontrolės laikotarpiu. |
| Kaip teikiama paraiška? | Elektroniniu būdu per ŽŪMIS sistemą. Paraišką gali pateikti pats pareiškėjas arba įgaliotas asmuo, laikantis nustatytų įgaliojimo reikalavimų. |
| Kur rasti naujausią informaciją? | Kvietimų terminai, finansavimo sumos, atrankos kriterijai ir galiojančios taisyklės skelbiami ŽŪMIS ir Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėse. |
- Pastaba:
Intervencijos taisyklės periodiškai atnaujinamos, todėl prieš rengiant paraišką verta susipažinti su naujausia jų redakcija ir konkretaus kvietimo sąlygomis. Dalis reikalavimų, atrankos kriterijų ar finansavimo sąlygų gali būti tikslinami kiekvieno kvietimo metu, todėl remtis vien ankstesnių metų praktika nereikėtų.
Su kokiais iššūkiais jaunieji ūkininkai susiduria net ir gavę paramą?
Europos Komisijos, EU CAP Network, CEJA ir Europos Parlamento dokumentuose finansinė parama vertinama kaip svarbi paskata pradėti ūkininkauti, tačiau ji laikoma tik viena kartų kaitos politikos dalių. Daugelyje analizių pažymima, kad ilgalaikę jaunųjų ūkininkų sėkmę lemia gerokai platesnis veiksnių spektras.
Vienas dažniausiai minimų iššūkių – prieiga prie žemės. Daugelyje Europos regionų žemės kainos ir nuomos kainos nuosekliai didėja, o konkurencija dėl dirbamos žemės tampa vis intensyvesnė. Net ir gavus paramą įsikūrimui, galimybė plėsti ūkį neretai priklauso nuo to, ar pavyksta rasti papildomų žemės plotų už ekonomiškai pagrįstą kainą.
Analizėse taip pat atkreipiamas dėmesys į investicijų finansavimą. Parama padeda sumažinti dalį pradinių išlaidų, tačiau kuriant konkurencingą ūkį dažnai prireikia gerokai didesnių investicijų į techniką, pastatus, gyvulininkystės infrastruktūrą ar skaitmeninius sprendimus. Jauniesiems ūkininkams, dar neturintiems ilgos veiklos istorijos ar pakankamo nuosavo kapitalo, papildomo finansavimo paieškos gali tapti vienu sudėtingiausių etapų.
Atskira tema – ūkių perdavimas. Europos Komisija pabrėžia, kad kartų kaita priklauso ne tik nuo naujų ūkių steigimo, bet ir nuo sklandaus jau veikiančių ūkių perdavimo jaunesnei kartai. Šis procesas dažnai susijęs su paveldėjimo, nuosavybės, šeimos verslo planavimo ir ilgalaikių investicijų klausimais, kuriems spręsti nepakanka vien finansinės paramos.
Mokslinėse publikacijose ir politikos dokumentuose nemažai dėmesio skiriama ir žinių perdavimui. Jaunieji ūkininkai vis dažniau valdo modernius, technologijomis grįstus ūkius, todėl kartu su investicijomis auga poreikis konsultacijoms, profesiniams mokymams, mentorystei ir bendradarbiavimui su mokslo institucijomis. Toks modelis padeda ne tik greičiau diegti inovacijas, bet ir mažina riziką pirmaisiais veiklos metais.
Kokių pokyčių galima tikėtis artimiausiais metais?
Europos Komisija šiuo metu rengia naują kartų kaitos strategiją, kuri taps viena svarbiausių diskusijų krypčių formuojant Bendrąją žemės ūkio politiką po 2027 m. Diskusijose dalyvauja ne tik Europos Komisija ir Europos Parlamentas, bet ir CEJA, EU CAP Network, žemdirbių organizacijos, mokslininkai bei valstybių narių atstovai. Pagrindinis tikslas – sukurti priemones, kurios padėtų ne tik pritraukti daugiau jaunų žmonių į žemės ūkį, bet ir sudarytų sąlygas jiems sėkmingai plėtoti ūkius ilgalaikėje perspektyvoje.
Viešose konsultacijose ir politikos dokumentuose daug dėmesio skiriama ūkių perdavimo planavimui, geresnei prieigai prie žemės, finansavimo instrumentų plėtrai, konsultavimo sistemų stiprinimui, inovacijų diegimui ir profesiniam pasirengimui. Kartu akcentuojama, kad kartų kaita glaudžiai susijusi su platesniais regioninės plėtros klausimais – gyvenimo kokybe kaimo vietovėse, viešųjų paslaugų prieinamumu, skaitmenine infrastruktūra ir jaunų šeimų galimybėmis kurti gyvenimą regionuose.
Lietuvai šios diskusijos taip pat yra aktualios. Dalis šiandien taikomų priemonių jau atitinka Europos Komisijos siūlomą kryptį, tačiau artimiausiais metais tikėtina dar didesnė orientacija į kompleksinius sprendimus, apimančius ne tik investicinę paramą, bet ir konsultavimo, inovacijų, bendradarbiavimo bei ūkių perdavimo priemones. Tokie pokyčiai gali turėti reikšmingos įtakos būsimiems paramos modeliams ir jaunųjų ūkininkų galimybėms kurti konkurencingus bei atsparius ūkius.
Kartų kaita šiandien vertinama kaip viena svarbiausių ilgalaikio Europos žemės ūkio atsparumo prielaidų. Nuo to, kaip sėkmingai pavyks sudaryti sąlygas į sektorių ateiti naujai ūkininkų kartai, priklausys ne tik atskirų ūkių ateitis, bet ir viso Europos žemės ūkio konkurencingumas, gebėjimas diegti inovacijas bei prisitaikyti prie ekonominių, klimato ir geopolitinių pokyčių.
Šaltiniai:
https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bendroji-zemes-ukio-politika/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1
https://zumis.lt/ext/measuredesc/661?0
https://www.europarl.europa.eu/legislative-train/package-vision-for-agriculture-and-food/
https://eu-cap-network.ec.europa.eu/publications/assessment-generational-renewal-strategies
https://agriculture.ec.europa.eu/overview-vision-agriculture-food/generational-renewal_en
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0264275125007231
https://wordpress.ceja.eu/wp-content/uploads/2025/06/CEJA-position-paper-A-CAP
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.