2026-ieji žemės ūkio sektoriui tampa vienais sudėtingiausių metų trąšų rinkoje per pastarąjį dešimtmetį. Po laikino kainų stabilizavimosi, sekusio po 2022–2023 m. energetikos krizės, šiemet trąšų kainos vėl sparčiai kyla, o kai kuriais atvejais ūkininkai susiduria ir su fiziniu trąšų trūkumu rinkoje. Šiame straipsnyje apžvelgiame, kas šiandien vyksta trąšų rinkoje, kiek realiai kainuoja pagrindinės trąšų rūšys ir ką patartina daryti, planuojant tręšimą.
Trąšų kainos 2026 m.: dabartinė situacija
Lietuvos ūkininkų sąjungos atstovų teigimu, šiuo metu ūkininkai gyvena tikroje nežinomybėje – kai kurių trąšų pavasarį jau trūko, todėl dalis ūkių tręšė mažiau, nei buvo planavę, o tai gali atsiliepti ir šių metų derliui. Situaciją dar labiau apsunkino tai, kad nuo 2026 m. sausio 1 d. pilna apimtimi pradėtas taikyti Europos Sąjungos pasienio anglies dioksido korekcinis mechanizmas (CBAM), nustatantis papildomą mokestį importuojamoms trąšoms. Šio mechanizmo poveikis pasirodė itin staigus – sausį ES azoto trąšų importas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo daugiau nei 80 procentų, o vidaus rinkos kainos metų pradžioje jau buvo apie ketvirtadaliu aukštesnės nei 2024 m. vidurkis.
Prie kainų augimo prisidėjo ir keli kiti veiksniai: Hormuzo sąsiaurio krizė apsunkino energetikos ir žaliavų tiekimo grandines, o gamtinių dujų kaina Europoje pakilo nuo maždaug 25 iki apie 60 eurų už MWh – tai tiesiogiai veikia azotinių trąšų savikainą, nes jų gamyba itin energetiškai imli. Prekybininkai šiuo metu laiko tik nedideles trąšų atsargas, dažniausiai pakankamas vos kelioms savaitėms prekybos, todėl bet koks papildomas paklausos šuolis greitai virsta realiu prekės trūkumu, o ne tik kainų kilimu popieriuje.
Kiek šiandien kainuoja trąšos: orientacinės kainos
Pagal 2026 m. pirmojo pusmečio prekybos pasiūlymus, mažmeninėje ir didmeninėje rinkoje matomos tokios orientacinės kainos:
| Trąšų rūšis | Kaina (€/ t, be PVM) |
| Karbamidas (46 % N) | 460–480 € |
| Amonio salietra | 440–460 € |
| NPK 15-15-15 ar panašios kompleksinės trąšos | 500–560 € |
| NPK su sieros, kalcio, magnio priedais (pvz. 8-20-20+S+Ca+Mg) | 600–650 € |
| DAP (diamonio fosfatas) | 650–700 € |
| Kalio chloridas | 320–360 € |
Šios kainos – orientacinis vidurkis, nes faktinė kaina labai priklauso nuo perkamo kiekio (didelės, pilnos cisternos ar vagono partijos visada kainuoja mažiau nei fasuoti maišai), pristatymo sąlygų ir konkretaus tiekėjo. Verta atkreipti dėmesį, kad smulkiomis, fasuotomis pakuotėmis perkamos trąšos gali kainuoti net kelis kartus brangiau nei perkant didelėmis, nuo 20–24 tonų siekiančiomis partijomis.
Kodėl trąšų kainos kyla ir kodėl jų trūksta
Trąšų kainų kilimą bei apskritai trąšų trūkumą rinkoje šiuo metu lemia net keletas kompleksinių veiksnių:
- CBAM mechanizmas. Naujasis pasienio anglies dioksido korekcinis mokestis trečiųjų šalių (Kinijos, Indijos, Maroko) gamintojams tiekiant trąšas į ES taiko papildomą mokestį, kuris atitinka ES gamintojų mokamą kainą už taršos leidimus. Tai sumažino pigesnės importinės trąšos pasiūlą ir privertė rinką labiau priklausyti nuo brangesnės vidinės ES gamybos.
- Energetikos kainos. Azotinių trąšų gamyba tiesiogiai priklauso nuo gamtinių dujų kainos, nes dujos yra pagrindinė žaliava amoniako sintezei. Šaltesnė žiema ir geopolitinė įtampa pakėlė dujų kainas Europoje, o tai automatiškai pakėlė ir į karbamido bei amonio salietros savikainą.
- Ribotas gamintojų lankstumas. Lietuvoje veikiantys stambūs trąšų gamintojai – Jonavos „Achema“ ir Kėdainių „Lifosa“ – nurodo, kad svarbiausia rinkos pusiausvyra yra tarp grūdų pardavimo ir trąšų pirkimo kainos: jei grūdų kaina krenta, gamintojai negali sau leisti mažinti trąšų kainos be nuostolio.
- Kalio trąšų logistika. Apribojimai prekybai su Baltarusija, iš kurios anksčiau buvo tiekiama nemaža dalis kalio trąšų, pakeitė nusistovėjusias tiekimo grandines ir pakėlė logistikos kaštus, o tai pasireiškia ir galutinėje kalio chlorido kainoje.
- Spekuliacinis faktorius. Dalis ūkininkų, baimindamiesi tolesnio kainų augimo, perka trąšas iš anksto ir didesniais kiekiais – tai laikinai dar labiau pakelia paklausą ir stumia kainas aukštyn.
Kokią įtaką trąšų kainos ir ribota pasiūla turi ūkiams
Trąšos sudaro iki trečdalio visų augalininkystės ūkio sąnaudų, todėl jų brangimas tiesiogiai veikia visą gamybos grandinę: didėja grūdų auginimo savikaina, brangsta pašarai, o galiausiai – ir gyvulininkystės produkcijos savikaina. Dalis ūkininkų jau dabar mažina tręšimo intensyvumą, kad sutaupytų apyvartinių lėšų – per pastaruosius kelerius metus trąšų naudojimas Lietuvos javų laukuose sumažėjo apie 30 procentų.
Tai turi ir antrinį poveikį: sumažėjęs tręšimas mažina grūdų baltymingumą, o žemesnės kokybės grūdai tiesiogiai konkuruoja su gausia, pigesne pasiūla iš Rusijos, Ukrainos ir Rumunijos. Tuo tarpu aukštesnio baltymingumo grūdai susiduria su mažesne konkurencija ir dažnai parduodami už geresnę kainą – kainų skirtumas tarp aukščiausios ir žemiausios klasės kviečių gali siekti 40 eurų už toną. Taigi mažesnis tręšimas trumpuoju laikotarpiu taupo pinigus, tačiau ilgesnėje perspektyvoje gali atsisukti prieš patį ūkininką per prastesnę produkcijos kokybę.
Valstybės parama ūkiams
Atsižvelgiant į susidariusią padėtį, valstybė per nacionalinį plėtros banką ILTE jau skiria finansavimą su sunkumais ar apyvartinių lėšų stygiumi susiduriantiems ūkininkams – ši paramos priemonė planuojama didinti iki 100 milijonų eurų. Tačiau, kaip pažymi pačių ūkininkų atstovai, tokia parama vis dar lieka tik dalinė pagalba, nesprendžianti pagrindinės problemos – disbalanso tarp trąšų savikainos ir grūdų bei pieno supirkimo kainų.
Kol situacija rinkoje nesistabilizuos, ūkininkams verta apsvarstyti kelis praktinius žingsnius:
- Planuoti tręšimą pagal dirvožemio tyrimus, o ne pagal nusistovėjusią įprastą normą – tikslus tręšimas leidžia sutaupyti, neprarandant derliaus.
- Pirkti didesniais kiekiais ir iš anksto, jei leidžia apyvartinės lėšos – stambesnės partijos visada kainuoja mažiau nei smulkūs, fasuoti pirkiniai.
- Investuoti į dirvožemio gerinimą – kalkinimas (reikalingas maždaug kas penkerius metus), tarpinių augalų auginimas ir tinkamas sėjomainos planavimas didina maistinių medžiagų įsisavinimo efektyvumą ir leidžia naudoti mažiau trąšų be derliaus nuostolių.
- Sekti rinkos tendencijas reguliariai, nes kainos kinta gana sparčiai – tai, kas buvo aktualu pavasarį, gali pasikeisti iki rudens sėjos sezono.
- Apsvarstyti sėjomainos pokyčius, renkantis regionui ir dirvai labiau tinkamas, mažiau azoto reikalaujančias kultūras, kaip ankštinius augalus, kurie natūraliai praturtina dirvą azotu.
Apibendrinant, 2026 m. trąšų rinka išlieka įtempta, o pagrindiniai šios situacijos varikliai – CBAM mokestis, energetikos kainų svyravimai ir pasaulinės tiekimo grandinės sutrikimai – greitai neišnyks. Ūkininkams svarbiausia šiandien yra ne tik sekti kainų pokyčius, bet ir nuosekliai dirbti su dirvožemio kokybe bei tręšimo planavimu, kad būtų galima išlaikyti derlių ir esant aukštesnėms trąšų sąnaudoms.
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pranešimais, Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) bei Valstybės duomenų agentūros teikiama trąšų importo ir kainų statistika, taip pat Europos Komisijos (EK) ataskaitomis apie Pasienio anglies dioksido korekcinio mechanizmo (CBAM) įgyvendinimo poveikį ES rinkai.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.