Vištų laikymas žiemą reikalauja iš ūkininko ne tik patirties, bet ir gebėjimo įvertinti šaltojo sezono keliamus pavojus. Šalnos, sniegas, trumpėjančios dienos bei besiskverbianti drėgmė, veikia paukščių elgesį, sveikatą bei kiaušinių dėjimo produktyvumą. Todėl šiuo laikotarpiu itin svarbu taikyti kompleksinę vištų priežiūrą, kuris užtikrintų ne tik vištų gerovę, bet ir stabilų produktyvumą visą žiemą.
Kaip žiemos sąlygos keičia vištų fiziologiją?
Žiemos metu vištų laikymas ir priežiūra reikalauja daugiau dėmesio, nes šalčio, drėgmės ir temperatūros svyravimų derinys tiesiogiai veikia paukščių fiziologiją. Temperatūrai nukritus žemiau vištų komforto ribos, jos pradeda naudoti daugiau energijos šilumai palaikyti. Ilgalaikis toks energijos perskirstymas sukelia vadinamąjį šalčio stresą, kuris silpnina imuninę sistemą, mažina apetitą ir neigiamai veikia kiaušinių dėjimą.
- Šaltis ir temperatūrų svyravimai
Sveikos vištos kūno temperatūra siekia apie 40–42 °C, todėl net ir nedideli aplinkos temperatūros pokyčiai reikalauja efektyvios termoreguliacijos. Temperatūrai nukritus žemiau apatinės kritinės ribos (~10–12 °C), vištų organizmas aktyvina šilumos gamybą, todėl didėja metabolizmas, o kartu ir pašaro poreikis. Kai energijos sunaudojama daugiau nei gaunama, vystosi šalčio stresas: mažėja kūno svoris, silpnėja plunksnų danga, krenta kiaušinių dėjimo intensyvumas.
Staigūs oro temperatūros pokyčiai tarp atlydžių ir šalčio protrūkių skatina kraujagyslių susitraukimą galūnėse, todėl greičiau atšąla ir vištų pėdos, skiauterė ir barzdelės, plunksnomis nedengiamos sritys, kuriose šiluma prarandama greičiausiai. Dėl sumažėjusios kraujotakos šiose vietose gali atsirasti nušalimų. Ankstyvi jų požymiai – odos paraudimas ir patinimas, vėlyvi – audinių pajuodavimas ar sukietėjimas.
- Drėgmė ir šlapios plunksnos
Permainingų žiemų metu vištos dažniau susiduria su šlapiu sniegu ir purvu, o ne su sausa, šilumą sulaikančia danga. Sušlapusios plunksnos praranda izoliacines savybes, todėl šiluma iš organizmo pasišalina greičiau ir paukščiai atšąla. Kartu su šlapiomis plunksnomis į vištidę yra įnešama drėgmė, kuri didina šilumos nuostolius ir skatina mikroorganizmų dauginimąsi kraike; tai ilgainiui sukelia odos ar kvėpavimo takų pažeidimus.
- Energetinis stresas ir vandens prieinamumas
Žemoje temperatūroje vištos suvartoja iki 25 % daugiau pašaro, kad palaikytų šilumos gamybą. Tačiau be laisvos prieigos prie vandens virškinimas sutrinka, nes be vandens neįmanomas pašaro įsisavinimas. Užšalus vandeniui, paukščiai nustoja ėsti, o energijos trūkumas virsta metaboliniu stresu, dėl kurio krinta svoris ir sustoja kiaušinių dėjimas.
- Imuniteto pokyčiai
Šalčio stresas mažina leukocitų aktyvumą ir antikūnų gamybą, todėl vištos tampa imlesnės bakterinėms ir kvėpavimo takų infekcijoms. Tokia būsena silpnina viso pulko atsparumą ir didina ligų plitimo riziką.
Kaip žiemos sąlygos keičia vištų elgseną?
Šaltis ir trumpesnės dienos žiemą keičia paukščių elgesio modelius. Vištos tampa mažiau judrios, daugiau glaudžiasi grupėmis ir ilgiau ilsisi. Tai natūralus energijos taupymo mechanizmas, tačiau per didelis susitelkimas gali skatinti agresiją ir plunksnų pešiojimą, ypač jei erdvės per mažai.
- Maitinimosi elgsena ir konkurencija
Žiemą, kai pulkas daugiau laiko praleidžia patalpoje, maitinimosi elgsena tampa konkurencinė. Silpnesnės vištos dažnai tampa nustumtos nuo pašaro, todėl svarbu užtikrinti pakankamą lesinimo vietą. Tyrimai rodo, kad vienai vištai turėtų tekti bent 10–12 cm lesyklos ploto, o kelių lesinimo zonų įrengimas mažina konkurenciją ir streso lygį.
- Socialinė hierarchija ir agresijos prevencija
Mažesnė erdvė ir ribotas aktyvumas žiemą suaktyvina dominavimo elgesį. Šviesos trūkumas bei monotonija didina plunksnų pešiojimo ir agresijos atvejus. Palaikyti ramybę pulke padeda vizualinės užtvaros, pvz., pakabinti šieno ryšuliai, pertvaros ar dekoratyvinės medinės plokštės, kurios leidžia paukščiams trumpam pasislėpti ir sumažina įtampą.
- Poilsio ir miego elgsena
Trumpėjančios dienos ir prastesnė oro kokybė sutrikdo vištų miego ciklus. Dėl per šalto ar drėgno kraiko paukščiai ilsisi trumpiau, o tai didina stresą ir mažina produktyvumą. Kad pulkas ilsėtųsi ramiai, vienai vištai rekomenduojama apie 20 cm ešerio vietos. Miegas aukščiau nuo žemės padeda išlaikyti kūno šilumą ir sumažina drėgmės poveikį.
- Šviesos poveikis hormonų veiklai
Trumpėjant dienoms, mažėja natūralios šviesos, o tai veikia melatonino ir gonadotropinių hormonų veiklą, atsakingą už kiaušinių dėjimą. Dėl to kiaušinių dėjimo intensyvumas krenta, o paukščiai tampa mieguistesni. Tinkamas apšvietimas (14–16 val. šviesos per parą) padeda išlaikyti natūralų aktyvumo ritmą, mažina stresą ir palaiko hormoninį balansą.
- Garsiniai ir socialiniai signalai
Žiemą sumažėja ir garsinių kontaktų tarp paukščių, nes jie daugiau ilsisi ir mažiau juda. Tačiau padidėjęs triukšmo lygis vištidėje gali būti streso ar diskomforto indikatorius. Ramus, pastovus foninis triukšmas (pvz., ventiliacijos ūžesys ar švelni muzika) kartais net padeda išlaikyti pulko ramybę, nes slopina netikėtus garsinius dirgiklius.
Kaip paruošti vištidę žiemai?
Tinkamas vištų laikymas žiemą prasideda nuo vištidės paruošimo dar prieš įsivyraujant šalčiams. Tai susiję ne tik su šilumos išlaikymu vištidėje, bet ir su viso mikroklimato valdymu, kuris lemia paukščių sveikatą ir produktyvumą viso sezono metu.
- Pirmiausia, turėtumėte pasirūpinti švara ir sausu pagrindu. Prieš prasidedant šalčiams, iš vištidės turėtų būti pašalinamas senas kraikas, mėšlas ir dulkės, nes tai didina drėgmės lygį ir amoniako koncentraciją. Naujam sezonui rekomenduojama išpilti storą sausų pjuvenų, šiaudų ar durpių sluoksnį, kuris veiks, kaip natūrali šilumos izoliacija ir drėgmės sugėrėjęs.
- Ne ką mažiau svarbus aspektas – vištidės ventiliacija. Dažnas ūkininkas įsitikinęs, kad žiemos metu geriau sandariai uždaryti visus plyšius, tačiau tai tik padidins kondensato ir amoniako kaupimosi riziką. Tinkamai įrengtos ventiliacijos angos turi leisti orui judėti lėtai, be skersvėjų, nes tai padeda apsaugoti paukščius nuo kvėpavimo takų ligų bei išlaikyti vištidę sausą.
- Žiemos metu nederėtų pamiršti ir apšvietimo reikšmės. Trumpėjančios dienos tiesiogiai veikia kiaušinių dėjimą, todėl žiemos metu būtina užtikrinti bent 14–16 val. šviesos režimą. Silpna, bet tolygi dirbtinė šviesa palaiko hormonų balansą, skatina aktyvumą ir leidžia išlaikyti stabilų vištų produktyvumą.
Kaip apšvietimas veikia vištų produktyvumą?
Tinkamas apšvietimas yra vienas iš kertinių vištų laikymo žiemą elementų, tiesiogiai veikiančių paukščių hormonų veiklą, elgseną ir kiaušinių dėjimo ritmą. Todėl turėtumėte žinoti, kad vištų regėjimo sistema yra itin jautri šviesos intensyvumui ir dienos trukmei, nes ji veikia ne tiki per akis, bet ir per galvos odoje esančius fotoreceptorius, perduodančius signalus į smegenų dalis, reguliuojančias hormonų gamybą.
Trumpėjant dienai natūraliai mažėja liuteinizuojančio hormono (LH) ir folikulus stimuliuojančio hormono (FSH) gamyba, todėl kiaušidžių veikla sulėtėja, o kiaušinių dėjimas sumažėja. Norint palaikyti pastovų produktyvumą, būtina pratęsti dienos šviesos laiką dirbtiniu apšvietimu, optimaliai iki 14–16 val. per parą.
- Renkantis apšvietimą, svarbūs du parametrai: šviesos intensyvumas ir spektras. Per silpna šviesa (mažiau nei 10 liuksų) mažina aktyvumą ir apetito lygį, o per ryški (daugiau nei 50 liuksų) gali skatinti stresą ir agresiją. Todėl idealiausias yra šiltas, tolygus apšvietimas (apie 2700–3000 kelvinų), kuris imituoja natūralią dienos šviesą.
- Ne ką mažiau svarbu palaikyti pastovų šviesos režimą, t.y., netolygus šviesos perjunginėjimas ar kt. netikėti pokyčiai trikdo biologinį ritmą ir paukščiams tai sukelia stresą. Todėl geriausia šviesą įjungti palaipsniui, naudojant laiko rėlę ar šviesos reguliatorių, kad būtų imituojamas natūralus aušros ir sutemų perėjimas.
Rekomenduojami apšvietimo parametrai žiemą laikomoms vištoms
| Parametras | Rekomenduojama reikšmė | Paaiškinimas ir paskirtis |
| Šviesos trukmė | 14–16 val. per parą | Palaiko hormoninį balansą ir pastovų kiaušinių dėjimo ritmą. Per trumpa diena (<12 val.) slopina LH ir FSH sekreciją. |
| Šviesos intensyvumas | 10–20 liuksų | Užtikrina pakankamą regėjimo aktyvumą ir ėdimo elgesį, bet nekelia streso. Per ryški šviesa (>50 liuksų) gali skatinti agresiją. |
| Spalvos temperatūra (Kelvinai) | 2700–3000 K (šilta balta) | Artima natūraliai saulės šviesai, padeda palaikyti ramų elgesį ir gerą produktyvumą. |
| Šviesos režimo pastovumas | Laipsniškas įjungimas/išjungimas | Imituoja aušros ir sutemų pokyčius, mažina stresą ir kiaušinių dėjimo pertraukas. |
| Lempos tipas | LED arba fluorescencinės, tolygaus spektro | Energiškai efektyvios, mažiau kaitina, išlaiko stabilų šviesos spektrą. |
Kaip užtikrinti tinkamą oro judėjimą vištidėje?
Vištos, kvėpuodamos ir išskirdamos drėgmę, kartu su mėšlu pagamina ir didelį kiekį vandens garų ir amoniako. Šios dujos, besikaupdamos vištidėje, kurioje ventiliacija yra nepakankama, gali sukelti dvi rimtas problemas. Pirmoji iš jų – tai padidėjęs santykinės drėgmės kiekis, dėl kurio vanduo kondensuojasi ant paviršių ir taip sušlampa kraikas; antroji – amoniako koncentracija, kuri, jei viršija 25 ppm, dirgina gleivinę, silpnina imunitetą sistemą ir gali sukelti akių ir viršutinių kvėpavimo takų pažeidimus.
Tinkama ventiliacija turi užtikrinti nuolatinį, bet lėtą oro judėjimą. Geriausia, kai šviežias oras patenka per viršutines angas ar specialias oro įtraukimo ertmes, o išeina per stogo arba sienų ventiliacijos angas; taip oras pasiskirsto tolygiai ir nesukelia skersvėjų. Jei vištidė didelė arba joje laikoma daugiau paukščių, galima naudoti mechaninius ventiliatorius su greičio reguliavimu, svarbu tik, kad oro srautas neviršytų 0,3 m/s.
Kita svarbi sąlyga yra temperatūros balansas. Turėtumėte atsižvelgti į tai, kad per intensyvi ventiliacija gali atvėsinti vištidę ir sukelti šilumos nuostolius, todėl oro apykaita turi būti suderinta su šildymo arba kraiko sluoksnio storiu.
Optimalaus oro mikroklimato rodikliai žiemą laikomoms vištoms
| Parametras | Rekomenduojama reikšmė | Poveikis ir pastabos |
| Oro temperatūra | 12–18 °C | Užtikrina termoneutralias sąlygas; žemiau 10 °C didėja pašaro poreikis ir šalčio stresas. |
| Santykinė oro drėgmė | 60–70 % | Mažesnė drėgmė sukelia gleivinės dirginimą, didesnė – skatina kondensatą ir bakterijų augimą. |
| Amoniako (NH₃) koncentracija | ≤ 20–25 ppm | Didesnė koncentracija dirgina akis ir viršutinius kvėpavimo takus, silpnina gleivinę bei mažina produktyvumą. |
| Anglies dioksido (CO₂) koncentracija | ≤ 2500 ppm | Didesnės reikšmės identifikuoja blogą ventiliaciją, mažina deguonies kiekį ir paukščių aktyvumą. |
| Oro judėjimo greitis ties paukščiais | 0,1–0,3 m/s | Užtikrina švelnią oro cirkuliaciją be skersvėjų; svarbu vengti oro srautų ties paukščiais. |
Kodėl vandens neužšalimas lemia sėkmingą vištų laikymą žiemą?
Vištų laikymas žiemą yra neįsivaizduojamas be nuolat prieinamo, neužšalusio vandens. Nors itin daug dėmesio šaltuoju metu laiku skiriama pašarui ar šilumai, vandens prieinamumas yra ne ką mažiau svarbus fiziologinis veiksnys, kaip ir mityba.
Paukščių organizmas yra sudarytas iš maždaug 70 % vandens, o skysčių balansas tiesiogiai veikia virškinimą, termoreguliaciją ir kiaušinių formavimąsi. Jei vanduo šaltas arba užšalęs, vištos jo suvartoja mažiau, todėl sutrinka pašaro virškinimas ir maistinių medžiagų įsisavinimas. O tai lemia energijos deficitą, mažina kiaušinių dėjimą, o ilgainiui gali sukelti dehidrataciją ir vidinių organų funkcijų sutrikimus.
Optimalu, kai vandens temperatūra yra apie 10–15 °C; toks vanduo skatina gerti ir nešaldo organizmo. Be to, šiltesnis vanduo padeda palaikyti vidinį šilumos balansą ir mažina šalčio stresą. Užšalusios girdyklos ar vandens likučiai ne tik riboja prieigą, bet ir kelia traumų pavojų, kai paukščiai bando atskelti ledą snapais.
Vandens neužšalimą galima užtikrinti keliais būdais:
- naudoti elektrines arba žemos įtampos šildomas girdyklas, kurios palaiko pastovią vandens temperatūrą;
- izoliuoti vandens indus nuo grindų ir šalčio šaltinių;
- keisti vandenį kelis kartus per dieną, jei šildymo sprendimų nėra;
- vengti metalinių indų, kurie greičiau atšąla ir gali sukelti snapo ar pėdų nušalimus.
Kaip stebėti vištų elgesį ir sveikatą žiemą?
Žiemą vištų laikymas reikalauja ne tik tinkamų techninių sprendimų, bet ir atidaus paukščių elgesio bei sveikatos stebėjimo. Kadangi šaltis, drėgmė ir šviesos stoka veikia tiek fiziologiją, tiek elgesį, reguliarus pulko stebėjimas leidžia laiku pastebėti pirmuosius streso ar ligų požymius.
- Elgesio pokyčiai
Pirmieji streso signalai pasireiškia elgesio lygmenyje. Vištos, jaučiančios diskomfortą, tampa vangios, mažiau lesa, vengia judėjimo, glaudžiasi grupėmis net ir šiltoje vištidėje. Per didelis susitelkimas rodo šalčio ar skersvėjų problemą, o jei paukščiai tampa dirglesni, peša plunksnas ar rodo agresiją, tai dažniausiai susiję su šviesos trūkumu, per dideliu pulko tankumu arba nuoboduliu, kai nėra pakankamai veiklos.
- Išvaizdos ir fiziologiniai požymiai
Reguliariai apžiūrint paukščius, svarbu atkreipti dėmesį į skiauterės, barzdelių ir pėdų būklę. Blyškios ar patamsėjusios skiauterės gali rodyti nušalimus ar kraujotakos sutrikimus, o akių vokų patinimas, švokštimas ar čiaudėjimas rodo kvėpavimo takų dirginimą, dažnai susijusį su amoniako pertekliumi ar drėgme. Taip pat būtina stebėti plunksnų švarumą ir jų išvaizdą: purvinos ar sulipusios plunksnos signalizuoja apie padidėjusią drėgmę ir netinkamą kraiko būklę.
- Produktyvumo pokyčiai
Staigus kiaušinių dėjimo sumažėjimas arba mažesni kiaušiniai neretai rodo mikroklimato disbalansą: per žemą temperatūrą, šviesos trūkumą ar netinkamą mitybą. Tokie pokyčiai dažniausiai pasireiškia anksčiau nei aiškūs sveikatos simptomai, todėl kiaušinių dėjimo intensyvumo stebėjimas yra pirmoji indikacija.
- Prevencinės priemonės
Norint vištų išvengti sveikatos problemų, būtina palaikyti kasdienį stebėsenos ritmą: apžiūrėti pulką ryte ir vakare, vertinti elgesį, lesalo bei vandens suvartojimą. Taip pat derėtų reguliariai tikrinti oro kokybę, kraiko sausumą, apšvietimą ir ventiliaciją. Net mažas pokytis šiuose parametruose gali turėti tiesioginį poveikį paukščių gerovei.
Kaip palaikyti vištų užimtumą žiemą?
Žiemą, kai dienos trumpos, o pulkas daugiau laiko praleidžia uždarose patalpose, vištoms ima trūkti veiklos. Sumažėjęs judėjimas, vienodas apšvietimas ir pastovi aplinka ilgainiui skatina nuobodulį, stresą ir net agresiją tarp paukščių. Kad pulkas išliktų ramus ir darnus, būtina sudaryti sąlygas natūraliam elgesiui: leisti kapstytis, lesioti, tyrinėti ir kitomis priemonėmis išreikšti smalsumą.
- Lesimo ir kapstymo instinktai
Vištos mėgsta kapstyti žemę, todėl žiemą, kai žemė sušalusi, šį instinktą galima patenkinti į vištidę įnešus šieno, šiaudų ar dėžių su pjuvenomis, kuriose paslepiami grūdai ar džiovintos daržovės. Tai sužadina smalsumo jausmą, mažina nuobodulį ir stresą.
- Pakabinamos daržovės ir žolės ryšulėliai
Puikus būdas skatinti aktyvumą, tai pakabinti kopūstą, burokėlį, cukiniją ar šieno kuokštą. Paukščiai lesa po truputį, juda, varžosi, bet nepešioja vienas kito.
- Natūralaus elgesio skatinimas
Gerai veikia ir paukščių „žaislai“: mediniai rąsteliai, pakylos ar pakabinti veidrodėliai. Jie skatina tyrinėjimo jausmą, mažina monotoniją. Tokie sprendimai ypač svarbūs mažesnėse vištidėse, kur nėra galimybės išleisti pulko į lauką.
- Šviesos ir aktyvumo režimas
Tinkamai subalansuotas apšvietimo režimas (14–16 val. šviesos per parą) padeda palaikyti aktyvumą ir natūralų ritmą. Jei šviesa per silpna ar netolygi, vištos tampa mieguistos, o jų socialinis elgesys – chaotiškas.
- Socialinė harmonija
Kiekviena višta pulke turi savo vietą hierarchijoje. Žiemą, kai erdvės mažiau, padidėja konkurencija. Siekiant išvengti konfliktų, svarbu užtikrinti pakankamai vietos lesykloms ir girdykloms; rekomenduojama bent 10–15 cm lesinimo vietos kiekvienai vištai.
Kokiomis gudrybėmis pasinaudoti, kad vištų pulkas išliktų sveikas žiemą?
Žiemos laikotarpiu net smulkūs priežiūros niuansai gali turėti reikšmingą poveikį pulko sveikatai ir elgsenai. Patyrę ūkininkai žino, kad apgalvoti sprendimai kasdienėje rutinoje padeda išvengti streso, mažina darbo sąnaudas ir užtikrina stabilesnį produktyvumą.
- Naudokite „gilųjį kraiko“ metodą
Vietoj dažnos kraiko keitimo praktikos, žiemą galima naudoti gilųjį kraiko sluoksnį (30–40 cm). Viršutinis sluoksnis sugeria drėgmę, o apatinis palaipsniui fermentuojasi, išskirdamas švelnią šilumą. Tai natūrali mikroklimato palaikymo priemonė, sumažinanti šildymo poreikį.
- Svarbu išvengti skersvėjų, tačiau užtikrinti pakankamą oro cirkuliaciją
Jei langai ar angos sandarinamos, palikite viršutines ventiliacijos ertmes, nes oras turi judėti iš viršaus į viršų. Skersvėjai prie grindų kenkia, bet šiltas oras turi išeiti, kad nesikauptų drėgmė ir amoniakas.
- Pakelkite girdyklas ir lesyklas nuo grindų
Padėjus jas bent 15–20 cm aukštyje, sumažėja kraiko užteršimo tikimybė, vanduo ilgiau išlieka švaresnis ir šiltesnis. Tai ypač naudinga, kai patalpoje drėgna ar vanduo linkęs atšalti.
- Naudokite saugias šilumos alternatyvas
Kai temperatūra vištidėje nukrenta žemiau nulio, rekomenduojama rinktis infraraudonųjų spindulių ar keraminius šildytuvus. Jie perduoda šilumą spinduliavimo būdu, todėl sušildo paviršius, o ne orą, ir padeda išlaikyti stabilesnį mikroklimatą.
- Smėlio ir pelenų vonios – natūrali higienos priemonė
Net ir žiemą vištoms būtina sudaryti galimybę maudytis sausuose pelenų ar smėlio mišiniuose. Tai natūralus būdas palaikyti plunksnų švarą ir apsisaugoti nuo parazitų. Vonios taip pat tenkina natūralius raitymosi bei kapstymosi poreikius, todėl padeda mažinti stresą ir nuobodulį. Indą reikėtų pripildyti pelenų ir smėlio mišiniu (1:1) ir laikyti sausoje vietoje, kur temperatūra išlieka teigiama.
- Apžiūrėkite pulką kasdien tuo pačiu metu
Reguliarumas padeda greičiau pastebėti pakitimus vištų elgesyje ar produktyvume. Jei ryte vištos vangios, o vakare sulenda anksčiau nei įprasta, tai pirmieji signalai, kad mikroklimatas ar vandens temperatūra neatitinka poreikių.
Šaltiniai:
https://www.thesilverfoxfarm.com/blog/winter-chicken-care
https://extension.umn.edu/small-scale-poultry/caring-chickens-cold-weather
https://www.bhwt.org.uk/blog/health-welfare/caring-for-chickens-in-winter/
https://chickencoach.com/blogs/learn/winter-chicken-care-expert-tips
https://extension.unh.edu/blog/2024/02/how-should-i-take-care-backyard-chickens-winter
https://poultrykeeper.com/keeping-chickens/cold-weather
https://www.theprairiehomestead.com/2013/11/winter-chicken.html
https://theeverydayfarmhouse.com/caring-for-chickens-in-winter/
https://fromscratchfarmstead.com/how-to-care-for-chickens-in-the-winter-basics/
https://ohioline.osu.edu/factsheet/anr-66
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.