Mėšlas nuo seniausių laikų yra viena svarbiausių organinių trąšų, padedančių palaikyti dirvožemio derlingumą ir užtikrinti gausų derlių. Šiuolaikinis ūkininkas turi galimybę rinktis iš įvairių mėšlo rūšių – nuo tradicinio karvių mėšlo iki moderno granuliuoto mėšlo. Tačiau norint pasiekti geriausių rezultatų, būtina žinoti, kada ir kaip kiekvieną mėšlo tipą naudoti, kodėl svarbus jo pūdymo procesas ir kaip išvengti dažniausių klaidų.
Koks mėšlas gali būti?
Nors dažnai girdime, kad mėšlas yra viena universaliausių ir dažnai naudojamų trąšų, kuri ūkiuose naudojama jau šimtus metų, tačiau vis dar pasitaiko, jog ypač pradedantys ūkininkai, ne visada žino, kuo kuris mėšlas skiriasi ir kokiomis savybėmis pasižymi.
Todėl toliau aptarsime skirtingas mėšlo rūšis, pagal jo kilmę bei kam dažniausiai kuris mėšlas naudojamas.
Karvių mėšlas – universalus pasirinkimas
Karvių mėšlas pagrįstai laikomas viena universaliausių organinių trąšų. Jis pasižymi subalansuotu azoto, fosforo ir kalio santykiu, todėl puikiai tinka beveik visoms kultūroms. Šis mėšlas ypač vertingas dėl savo gebėjimo pagerinti dirvožemio struktūrą – jis padidina dirvožemio gebėjimą išlaikyti drėgmę ir pagerina oro cirkuliaciją. Karvių mėšlas taip pat turtingas organinėmis medžiagomis, kurios lėtai skyla ir turi ilgalaikį poveikį dirvožemio derlingumui.
Šviežias karvių mėšlas paprastai būna pernelyg stiprus tiesioginiam naudojimui, todėl jį reikia kompostuoti arba palaikyti krūvoje mažiausiai 6–8 mėnesius. Per šį laikotarpį vyksta pūdymo procesas, kurio metu sumažėja kenksmingų bakterijų kiekis ir mėšlas įgyja optimalią maistinių medžiagų koncentraciją.
Vištų mėšlas – galingas azoto šaltinis
Vištų mėšlas išsiskiria itin aukštu azoto kiekiu, todėl jis ypač naudingas lapinėms daržovėms. Šis paukščių mėšlas taip pat turtingas fosforu, kuris skatina šaknų sistemos plėtrą ir bendro augalo vystymąsi. Tačiau būtent dėl aukšto azoto kiekio vištų mėšlas gali būti pavojingas, jei naudojamas netinkamai.
Šviežias vištų mėšlas gali sudeginti augalų šaknis dėl per didelio amoniako kiekio. Be to, jis gali turėti pernelyg aukštą pH vertę, kas ypač žalinga augalams, mėgstantiems rūgštesnį dirvožemį. Todėl vištų mėšlas turi būti kruopščiai kompostuojamas mažiausiai 3–4 mėnesius arba naudojamas tik rudenį, kad per žiemą spėtų iš dalies susiskaidyti.
Arklio mėšlas – idealus daržovėms
Arklio mėšlas yra ypač vertingas daržovių auginimui. Jis pasižymi geru azoto ir kalio balansu, bet turi mažiau fosforo nei kiti mėšlo tipai. Arklio mėšlas paprastai yra šiltesnis nei karvių mėšlas, todėl greičiau skyla dirvožemyje ir anksčiau pradeda tiekti maistines medžiagas augalams.
Vienas arklio mėšlo privalumų – jame paprastai būna mažiau piktžolių sėklų, nes arklių virškinimo sistema geriau jas sunaikina. Tačiau arklio mėšlas dažnai būna sausesnis, todėl jį naudojant svarbu užtikrinti pakankamą dirvožemio drėkinimą.
Granuliuotas mėšlas – moderni alternatyva
Granuliuotas mėšlas yra šiuolaikinė organinio tręšimo alternatyva, kuri vis labiau populiarėja tarp ūkininkų. Šis produktas gaminamas specialiai apdorojant ir spaudžiant įvairius organinės kilmės mėšlus. Granuliavimo proceso metu mėšlas tampa higieniškesnis, sumažinamas kvapas ir pailginamas laikymo laikas.
Granuliuotas mėšlas ypač patogus naudoti, nes jį galima tiksliai dozuoti, jis higieniškas transportuoti ir sandėliuoti. Be to, granulės lėtai išsiskaido dirvožemyje, užtikrindamos ilgalaikį maistinių medžiagų tiekimą. Tačiau granuliuotas mėšlas paprastai yra brangesnis nei tradicinis, todėl jo naudojimas turi būti ekonomiškai pagrįstas.
Kodėl perpuvęs mėšlas geresnis už šviežią
Kaip jau paminėta aukščiau, dažnai šviežias mėšlas nėra tinkamas tręšimui, tačiau kyla klausimas, kodėl geriau naudoti perpuvusį mėšlą?
Visų pirma išsiaiškinkime, jog mėšlo pūdymas yra ne tik praktiškas, bet ir būtinas procesas, kuris keičia mėšlo cheminę sudėtį ir daro jį saugesnį augalams. Per pūdymo procesą vyksta keletas svarbių pokyčių: organinės medžiagos skyla į paprastesnius junginius, kuriuos augalai gali lengviau įsisavinti. Kartu sumažėja kenksmingų bakterijų ir parazitų kiekis, todėl mėšlas tampa labiau higieniškas.
Pūdymo metu taip pat sumažėja amoniako koncentracija, kuri šviežiame mėšle gali būti žalinga augalų šaknims. Perpuvęs mėšlas įgyja stabilesnį pH balansą ir mažiau tikėtina, kad sukels dirvožemio rūgštumo svyravimus.
Šviežio mėšlo pavojai
Sausas mėšlas, kuris nebuvo tinkamai kompostuotas, gali sukelti rimtų problemų:
- Pirmiausia, jis gali turėti per didelį amoniako kiekį, kuris chemiškai degina augalų šaknis ir lapus.
- Be to, šviežiame mėšle gali būti gyvi parazitų kiaušinėliai ir kenksmingi mikroorganizmai, kurie gali užkrėsti dirvožemį.
- Šviežias mėšlas taip pat gali turėti pernelyg aukštą elektrinio laidumo vertę, o tai reiškia, kad jame yra per daug druskų. Tai gali sutrikdyti augalų vandens pasisavinimą ir sukelti dehidrataciją net esant pakankamam dirvožemio drėkinimui.
Tinkamas mėšlo naudojimas skirtingoms kultūroms
Taigi, išsiaiškinus, koks mėšlas gali būti ir kodėl perpuvęs mėšlas daug saugesnis bei vertingesnis, aptarkime ir kuriuo mėšlu geriau tręšti konkrečius augalus ir kaip tai atlikti tinkamai?
Daržovių tręšimas
Daržovėms tręšti geriausiai tinka gerai perpuvęs karvių arba arklio mėšlas. Šakniavaisiai, tokie kaip morkos, burokėliai ir ridikai, ypač gerai reaguoja į organinį tręšimą, tačiau jų tręšimui reikia vengti šviežio mėšlo, kuris gali sukelti šaknų deformacijas. Lapinės daržovės, tokios kaip kopūstai ir salotos, gali pasinaudoti šiek tiek didesniu azoto kiekiu, todėl jiems tinka ir vištų mėšlas, bet tik tinkamai kompostuotas.
Pomidorai, paprikos ir baklažanai geriau reaguoja į subalansuotą trąšą, todėl jiems puikiai tinka karvių mėšlas. Svarbu mėšlą įterpti į dirvožemį anksčiai pavasarį, kad jis spėtų iš dalies suskaidyti prieš sodinant daigus.
Vaismedžių ir uogynų tręšimas
Vaismedžiai ir uogų krūmai puikiai reaguoja į organinį tręšimą, tačiau jiems tinka tik gerai perpuvęs mėšlas. Ypač svarbu nepridėti šviežio mėšlo arti kamienų ar šaknų zonos, nes tai gali pažeisti jaunas šaknis arba sukelti per intensyvų žaliosios masės augimą, kuris sumažina vaisių kokybę.
Obelims, slyvoms ir kitoms kaulavaisių medžių rūšims puikiai tinka karvių mėšlas, kuriuo tręšiama rudenį po derliaus nuėmimo. Uogų krūmams, tokiems kaip serbentai ir agrastai, tinka lengvesnis arklio mėšlas arba gerai perpuvęs paukščių mėšlas.
Gėlių ir dekoratyvinių augalų tręšimas
Gėlėms ir dekoratyviniams augalams mėšlą naudoti reikėtų ypač atsargiai. Daugelis gėlių rūšių geriau auga švelniai tręštuose dirvožemiuose, todėl jiems tinka gerai perpuvęs, ne per daug koncentruotas mėšlas. Ypač jautrios yra rožės, kurioms reikalinga subalansuota mityba ir kurios gali nukentėti nuo per stipraus organinio tręšimo.
Daugiametės gėlės paprastai gerai reaguoja į rudeninį mėšlo tręšimą, kuris padeda joms pasiruošti žiemai ir užtikrina gerą vystymąsi kitais metais. Vienmetėms gėlėms labiausiai tinka granuliuotas mėšlas, kuris leidžia tiksliau kontroliuoti maistinių medžiagų tiekimą.
Praktiniai patarimai efektyviam mėšlo naudojimui
Mėšlo tręšimo laikas yra kritiškai svarbus sėkmingam rezultatui. Geriausias laikas tręšimui mėšlu yra vėlus ruduo arba ankstyvas pavasaris. Rudeninis tręšimas leidžia mėšlui per žiemą iš dalies susiskaidyti ir integruotis į dirvožemį, o pavasarinis tręšimas užtikrina maistinių medžiagų prieinamumą augimo sezono pradžioje.
Vasarą mėšlu tręšti nerekomenduojama, nes karštis gali paspartinti skaidymosi procesus ir sukelti per stiprų poveikį augalams. Be to, vasaros metu didėja rizika pritraukti vabzdžius ir sukelti nemalonius kvapus.
Mėšlo dozavimas priklauso nuo dirvožemio tipo, kultūros rūšies ir mėšlo kokybės. Bendrosios rekomendacijos: daržovėms tinka 3–5 kg mėšlo vienam kvadratiniam metrui, vaismedžiams – 10–15 kg vienam medžiui, priklausomai nuo jo dydžio. Granuliuoto mėšlo reikia mažiau – paprastai pakanka 100–200 gramų vienam kvadratiniam metrui.
Svarbu neperdozuoti mėšlo, nes tai gali sukelti per intensyvų vegetacinį augimą, sumažinti atsparumą ligoms ir pabloginti vaisių kokybę. Geriau tręšti mažiau, bet reguliariai, nei vienu kartu pridėti didelį kiekį.
Mėšlo saugojimas ir paruošimas
Tinkamas mėšlo saugojimas yra būtinas jo kokybės išlaikymui. Mėšlas turėtų būti laikomas krūvose, kurios yra apsaugotos nuo tiesioginių kritulių, bet turi pakankamą oro cirkuliaciją. Krūvą reikia periodiškai permaišyti, kad užtikrintų tolygų pūdymo procesą.
Kompostuojant mėšlą, naudinga jį maišyti su augalinėmis atliekomis, nupjauta žole ar lapais. Tai padeda subalansuoti anglies ir azoto santykį, paspartina pūdymo procesą ir pagerina galutinio produkto kokybę.
Tinkamai naudojamas mėšlas yra neįkainojamas ūkininko padėjėjas, kuris ne tik turtina dirvožemį maistinėmis medžiagomis, bet ir pagerina jo fizines savybes, skatina naudingų mikroorganizmų veiklą ir padeda sukurti tvarią žemės ūkio sistemą. Svarbu prisiminti, kad kiekviena mėšlo rūšis turi savo specifines savybes ir tinkamą naudojimo būdą, todėl ūkininko žinios ir patirtis yra raktas į sėkmingą organinį tręšimą.
Šaltiniai:
- https://www.britannica.com/topic/manure
- https://hort.extension.wisc.edu/articles/using-manure-in-the-home-garden/
- http://www.agritech.tnau.ac.in/org_farm/orgfarm_manure.html
- https://www.ccardesa.org/manure-collection-storage-and-treatment
- https://blog.redmondagriculture.com/how-to-use-manure-as-a-fertilizer
Nuotraukos asociatyvinės © Canva