Žemės ūkio paskirties žemės kainos Europos Sąjungoje ir Lietuvoje formuojasi pagal lokalias ekonomines sąlygas, žemės ūkio produktyvumą bei investicinę paklausą. Naujausios Eurostato statistikos duomenys atskleidžia itin didelius žemės kainų skirtumus tiek tarp ES šalių, tiek regionų.
ES žemės ūkio žemės kainų panorama
Vidutinė vieno hektaro dirbamos žemės kaina Europos Sąjungoje viršija 10 000 eurų ribą. Tačiau šis vidurkis slepia milžiniškus skirtumus tarp atskirų šalių – žemės kainos svyruoja nuo vidutiniškai 3 700 eurų Kroatijoje iki astronomiškai aukštų daugiau nei 280 000 eurų Maltoje. Maltos išskirtinumą lemia rinkoje labai ribotas žemės ūkio paskirties žemės plotas, kuris formuoja unikalų paklausos ir pasiūlos santykį.
Regioniniai skirtumai atskirose šalyse taip pat nustebina savo dydžiu. Nyderlanduose ariamosios žemės kainos svyruoja nuo 66 000 eurų šiaurės regionuose iki 180 000 eurų specializuotuose žemės ūkio regionuose, o nacionalinis vidurkis siekia daugiau nei 90 000 eurų už hektarą. Graikijoje kontrastai dar didesni – nuo 6 000 eurų atokiuose regionuose iki 85 000 eurų sostinės regione. Ispanijoje žemiausios kainos fiksuojamos Estremadūroje (apie 5 000 Eur/ha), o aukščiausios – Kanarų salose (iki 150 000 Eur/ha).
Pigia žeme išsiskiria Švedijos šiauriniai regionai – apie 2 000 Eur/ha, kur vyrauja daugiametės pievos ir žemas produktyvumas.
Lietuvos pozicija žemės kainų žemėlapyje
Lietuvoje ariamosios žemės kainos šiuo metu svyruoja apie 5 000–6 000 eurų už hektarą vidurkiu ir žymiai atsilieka nuo ES vidurkio, tačiau rodo stabilų augimą. Regioniniai skirtumai šalyje nėra tokie dramatiški kaip kitose Europos valstybėse: sostinės regione hektaras kainuoja vidutiniškai 4 000–5 000 eurų, o Vidurio bei Vakarų Lietuvos regione – 5 000–6 000 eurų.
Palyginus su kaimyninėmis šalimis, Latvijoje žemės kainos kiek mažesnės – vidutiniškai apie 4 500 eurų už hektarą. Tai rodo panašias žemės ūkio sąlygas ir ekonominį išsivystymo lygį regione.
Kainų augimo tendencijos Lietuvoje
Svarbu pažymėti, kad oficialūs 2024 metų žemės kainų duomenys dar nėra paskelbti – tiek Valstybės duomenų agentūra, tiek Eurostat tokius duomenis paprastai skelbia su 6–12 mėnesių uždelsimu. Tačiau rinkos analizė rodo, kad kainos toliau kyla panašiu tempu.
Remiantis turima statistika, žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje išgyvena spartaus augimo laikotarpį. Pastaraisiais metais vidutinė ariamos žemės pirkimo kaina išaugo iki 5 012 eurų už hektarą – tai 7,4 procento didėjimas per metus. Ankstesniais metais augimas buvo dar didesnis – viršijo 10 procentų.
Per pastarąjį dešimtmetį žemės ūkio paskirties žemės kainos Lietuvoje išaugo beveik 5 kartus, o pievų ir ganyklų pirkimo kaina siekia apie 3 200 eurų už hektarą. Šie duomenys rodo, kad nepaisant iššūkių žemės ūkio sektoriuje, žemė išlieka patrauklia investicija.
Tikroji rinkos situacija 2025 metais
Analizuojant šiuolaikinių skelbimų portalus, tikroji rinkos situacija atsiskleidžia taip:
- Biržų rajonas: už 12 hektarų sklypą su 38,8 našumo balu prašoma 63 000 eurų (5 300 Eur/ha)
- Klaipėdos rajonas: už 2,5 hektaro sklypą kaina siekia 11 900 eurų (4 520 Eur/ha)
- Kaišiadorių rajonas: už 3,23 ha sklypą su 31,2 našumo balu prašoma 12 000 eurų (3 715 Eur/ha)
- Aukšto našumo žemė: geriausios ariamosios žemės plotai gali kainuoti 8 000-10 000 Eur/ha
Oficialūs žemės vertinimo duomenys 2025 metams
2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji Nacionalinės žemės tarnybos patvirtinti žemės masinio vertinimo dokumentai. Bendrai Lietuvos Respublikoje žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, palyginti su 2024 m., nuo 2025 m. sausio 1 d. vidutiniškai didėja 1,08 karto.
Žemės ūkio paskirties žemės sklypų vidutinė rinkos vertė didėjo 1,09 karto, o daugiausiai ji augo:
- Šilutės r. sav.
- Šilalės r. sav.
- Tauragės r. sav.
- Alytaus r. sav.
- Kauno m. sav. ir Kauno r. sav.
- Vilniaus m. sav.
Šiuose regionuose augimas siekė apie 1,16 karto arba maždaug 16 procentų.
Žemės verčių žemėlapius kiekvienais metais rengia VĮ Registrų centras, juos tikrina ir tvirtina Nacionalinė žemės tarnyba. Naujai patvirtinti žemės verčių žemėlapiai sudaryti iš 1538 verčių zonų – tai 33 zonomis daugiau nei 2024 metais.
Žemės nuomos rinka
Žemės nuomos kainos ES vidutiniškai siekia 170–200 eurų už hektarą per metus, tačiau šis rodiklis labai priklauso nuo šalies ekonominio išsivystymo lygio. Pigiausiai žemę išnuomoti galima Slovakijoje – apie 70 eurų už hektarą, o brangiausiai Nyderlanduose – per 900 eurų už hektarą.
Lietuvoje vidutinė žemės nuomos kaina siekia apie 200–250 eurų už hektarą: nuo 150 eurų mažiau našiose teritorijose iki 300 eurų daugiausiai ūkininkavimui palankiose zonose. Tai beveik sutampa su ES vidurkiu. Tuo tarpu Latvijoje nuoma žymiai pigesnė – vidutiniškai 90 eurų už hektarą.
Pastaraisiais metais Lietuvoje ariamosios žemės nuomos kaina sparčiai auga – didėjimas viršija 30 procentų per metus, o pievų ir ganyklų nuoma didėja apie 20 procentų per metus. Šie duomenys atskleidžia spartų nuomos kainų augimą, kuris formuojasi dėl didėjančios paklausos ir riboto žemės ūkio plotų pasiūlos.
Dirbamos žemės ir daugiamečių pievų kainų skirtumai
Visoje Europos Sąjungoje stebima aiški tendencija – dirbama žemė kainuoja brangiau nei daugiametės pievos. ES vidutiniškai šis skirtumas siekia 2 000–2 500 eurų už hektarą.
Ypač didelis šis skirtumas Bulgarijoje, kur daugiametės pievos kainuoja apie 2 000 eurų už hektarą – beveik keturis kartus mažiau nei dirbama žemė. Rekordinis kainų santykio skirtumas – apie 20 kartų – užfiksuotas Graikijos salose.
Ekonominiai veiksniai ir ateities prognozės
Žemės kainų augimą lemia keli pagrindiniai veiksniai: demografiniai pokyčiai, miestų plėtra, investicinė paklausa bei klimato kaitos paveikti žemės ūkio produktyvumo pokyčiai. ES lygmeniu žemės kainos formuojasi pagal šalies ekonominį išsivystymo lygį, žemės ūkio politiką bei geografinę padėtį.
2024 metais žemės ūkio sektorius susidūrė su papildomais kainų spaudimais – padidėjo mechanizuotų žemės ūkio paslaugų kainos, kurios paveikė ir bendras žemės naudojimo išlaidas. Remiantis Žemės ūkio duomenų centro informacija, dirvų arimo paslaugų kaina padidėjo 27,8 procento, o dirvų ruošimo sėjai – 13,3 procento.
Lietuvoje pastebima tendencija, kad žemės ūkio paskirties žemės kainos yra didžiausios pietinėje ir vakarinėje šalies dalyse, o mažesnės – šiaurinėje ir rytinėje dalyse. Tai atspindi tiek našumo balų skirtumus, tiek logistikos galimybes bei artumą pagrindinėms rinkoms.
Išvados ūkininkams
Žemės ūkio paskirties žemės kainų skirtumai Europos Sąjungoje išlieka milžiniški – nuo kelių tūkstančių iki šimtų tūkstančių eurų už hektarą. Lietuvoje žemės kainos, nors ir gerokai mažesnės už ES vidurkį, sparčiai auga – per dešimtmetį išaugo beveik penkis kartus.
Praktiniai patarimai ūkininkams:
- Perkant žemę: vidutinės kainos svyruoja 5 000–6 000 Eur/ha, tačiau gali siekti 8 000–10 000 Eur/ha aukšto našumo plotuose.
- Nuomojant žemę: vidutinės kainos 200–300 Eur/ha, priklausomai nuo regiono ir našumo.
- Investicijų požiūris: žemė išlieka patraukli ilgalaikė investicija su 8–15 % metiniu grąžos potencialu.
- Regioniniai skirtumai: pietų ir vakarų Lietuva brangesnė nei šiaurės ir rytų regionai.
Šie duomenys rodo, kad žemės ūkio paskirties žemė išlieka patraukli ilgalaikė investicija, tačiau ūkininkams formuoja didėjančius iššūkius dėl augančių žemės įsigijimo ir nuomos kainų. Kainų augimas taip pat signalizuoja apie didėjančią konkurenciją žemės rinkoje tarp žemės ūkio subjektų ir kitų investuotojų.
Svarbu: Oficialūs 2024 metų duomenys dar nėra paskelbti, tačiau rinkos tendencijos rodo tęstinį kainų augimą. Ūkininkams rekomenduojama stebėti oficialius Valstybės duomenų agentūros ir NŽT pranešimus bei naudotis žemės verčių skaičiuoklėmis tikslesnei informacijai.
Straipsnio duomenys parengti remiantis Eurostato statistika, Lietuvos žemės rinkos duomenimis, 2024 metų Žemės ūkio duomenų centro informacija ir 2025 metų Nacionalinės žemės tarnybos žemės vertinimo dokumentais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.