Vištų veislės: kokios populiariausios ir kuo jos skiriasi?

Turinys

Vištų auginimas Lietuvoje turi gilias istorines šaknis – šie paukščiai buvo auginami jau XIV amžiuje. Šiandien vištų veislės yra itin įvairios, pradedant nuo tradicinių lietuviškų veislių ir baigiant moderniais aukšto produktyvumo hibridais. Ūkininkams, norintiems sėkmingai vystyti paukštininkystės verslą ar tiesiog turėti kokybišką produkciją savo reikmėms, labai svarbu išmanyti skirtingų vištų veislių ypatybes, jų paskirtį ir auginimo specifiką.

Šiuolaikiniame Lietuvos paukštininkystės sektoriuje dominuoja komercinės veislės ir hibridai, kurie užtikrina aukštą produktyvumą, tačiau vis daugiau ūkininkų domisi ir tradicinėmis vietinėmis veislėmis dėl jų prisitaikymo prie vietinių sąlygų ir genetinės įvairovės išsaugojimo.

Kaip klasifikuojamos Lietuvoje auginamos vištų veislės?

Vištų veislės pagal produkciją skirstomos į tris pagrindines kategorijas. Dėsliosios vištos yra nedidelės masės (1,8–2,2 kg), greitai auga, anksti subręsta ir yra judrios. Jos kiaušinius pradeda dėti 5–6 mėnesių amžiuje, per metus sudeda 250–320 kiaušinių.

Mėsinės vištos yra didelės (masė 3–4,5 kg), trumpo kaklo, tvirtų kojų, mažos galvos ir trumpos uodegos. Jos deda 120–150 kiaušinių per metus, o vištų ir gaidžių santykis yra 8:1.

Mišriosios arba mėsinės–dėsliosios vištos yra vidutinio dėslumo. Per metus jos deda 230–280 dažniausiai rudų kiaušinių, sveriančių 55–62 g. Šie paukščiai 70–80 dienų amžiaus sveria 20–30 % daugiau nei dėsliųjų vištų viščiukai.

Lietuvos tradicinės vištų veislės

Lietuvoje išlikusios senųjų vištų veislių grupės išsiskiria savo unikalumu ir prisitaikymu prie vietinių sąlygų. Pagal paukščių plunksnų spalvą, apsiplunksnavimo greitį, svorio dinamiką ir kūno matavimus, vietiniai paukščiai skirstomi į tris tipus: dekoratyvinius, širminius (dėslusis tipas) ir smilginius (mėsinis tipas).

Smilginės vištos (stambiojo tipo) yra masyvesnės, su platesne krūtine. Suaugusių tokio tipo vištų gyvasis svoris siekia 2,5–3,0 kg, gaidžių – apie 4,0 kg. Jų plunksnos šviesios su tamsesniais dryžiais visame kūne. Per metus vištos sudeda 160–200 rudos spalvos kiaušinių, peri apie 20–25 % vištų.

Širmės (smulkiojo tipo) turi „lengvesnį“ liemenį ir siauresnę krūtinę. Šie paukščiai mažesnio svorio – suaugusios vištos sveria 1,8–2,5 kg, gaidžiai – apie 3,0 kg. Širminės būna įvairaus margumo, jų dėslumas siekia apie 220 kiaušinių per metus, tačiau mėsos išeiga prasta.

Komercinės vištų veislės ir hibridai

Lietuvoje daugiausia auginami dėsliųjų vištų krosai: Lohman Brown, Hisex Brown, Hy–line ir Lohman White. Šie hibridai pasižymi itin aukštu produktyvumu – didieji paukštynai, naudodami pasaulinių firmų dėsliuosius hibridus, per metus iš vištos surenka 310–315 kiaušinių.

Lietuvoje populiariausios rudosios ir juodosios dedeklės, mažiau auginamos baltosios. Jos paprastai parduodamos išrūšiuotos pagal lytį. Šiuolaikinių rudųjų veislių gaideliai yra balti, vištaitės rudos, o juodųjų veislių gaideliai – juodi su baltais viršugalviais, vištaitės – visiškai juodos.

Iš rudųjų veislių populiariausi rudieji lomanai ir rudieji haiseksai. Iš juodųjų paklausiausi Dominant veislės paukščiai, kurie gali būti labai įvairaus margumo ir atspalvių – raibi, kanapėti, pilki su baltais taškais. Rudosios vištos yra šiek tiek dėslesnės, o juodosios – labai nereiklios ir atsparios karščiui.

Mėsinių vištų srityje Lietuvoje daugiausia auginami Cobb–500 ir Ross–208 krosai. Broilerių paros prieaugis siekia 52–55 gramų, o jie užauga iki prekinio svorio per 38–50 dienų. Vidutinio dydžio fermoje užauga apie 30–35 tūkstančius viščiukų, kurie gali duoti 45–50 tonų mėsos.

Populiarios pasaulinės vištų veislės Lietuvoje

Nors Lietuvoje dominuoja komerciniai hibridai, daugelis ūkininkų renkasi ir grynaveislius paukščius dėl jų stabilių savybių, galimybės juos dauginti ir estetinio grožio. Šios klasikinės veislės formuoja šiuolaikinės paukštininkystės pamatus ir išlieka populiarios tiek stambiuose ūkiuose, tiek mėgėjų sodybose. Kiekviena veislė turi savitus bruožus, kurie lemia jos tinkamumą konkretiems tikslams ir sąlygoms.

Dėsliosios veislės:

Leghornai yra viena labiausiai paplitusių dėsliųjų vištų veislių, kilusi iš Italijos. Baltieji leghornai ypač populiarūs dėl ankstyvo subrendimo ir aukšto dėslumo. Jie kiaušinius pradeda dėti 4–5 mėnesių amžiuje, per metus gali sudėti iki 250 baltų kiaušinių. Suaugusio paukščio svoris palyginti nedidelis – 1,5–2,5 kg.
Minorkos – dar viena populiari dėsliųjų vištų veislė, pasižyminti dideliais baltais kiaušiniais ir aukštu dėslumu. Jos gerai prisitaiko prie skirtingų klimato sąlygų.

Mėsinės veislės:

Bramos vištos yra mėsinių vištų veislė, kilusi iš Indijos. Šie paukščiai pasižymi dideliu dydžiu – gaidžiai gali priaugti iki 5 kg svorio, vištos – apie 4,5 kg gyvojo svorio. Brahmos yra puikios dedeklės, per metus gali sudėti apie 120 rudų kiaušinių.
Kochinchinai – mėsinių vištų veislė iš Kinijos, pasižyminti dideliu dydžiu ir gausiu apsiplunksnavimu. Jie gerai prisitaiko prie šalto klimato.
Kornišai yra mėsinių vištų veislė, išvesta Jungtinėje Karalystėje. Šie paukščiai naudojami broilerių hibridų kūrimui ir pasižymi greitu augimu bei gera mėsos kokybe.

Mišriosios (kombinuotos) veislės:

Niuhempšyrai – dėsliųjų mėsinių vištų veislė iš JAV, kuri puikiai tinka smulkiems ūkiams. Jos deda 200–280 kiaušinių per metus ir turi gerą mėsos kokybę.
Rodailendai – universali veislė, tinkanti tiek kiaušinių, tiek mėsos gamybai. Pasižymi geru prisitaikymu prie įvairių sąlygų.

Populiarios pasaulinės vištų veislės Lietuvoje — Bramos vištų veislė

Hibridų vs veislinių paukščių skirtumai

Veisliniai paukščiai išsiskiria savo grožiu ir tam tikrais veislės privalumais. Tai gali būti didelis kuodas, plunksnuotos kojos ar barzdos. Didžioji dalis vištų turi keturis pirštus, bet yra veislių, kurios puikuojasi penkiais pirštais – tai sultonų, faverolių ir šilkinės veislės vištos.

Veislinių paukščių kiaušiniai būna labai gražių spalvų – žalsvų, melsvų, tamsios bordo, rausvų, kreminių, baltų, rusvų. Jie ne tik funkcionali vertė, bet ir estetinis malonumas.

Hibridai (krosai) netinka veisti, nes kitai kartai jie neperduoda savo gerųjų savybių. Krosų dedeklės labai dėslios, bet reikalauja specifinių sąlygų – šilumos, 10–12 valandų apšvietimo per parą, subalansuoto maisto.

Veislines vištas galima pačiam pasidauginti ir turėti savo paukščių. Jos geriau prisitaiko prie vietinių sąlygų, tačiau jų produktyvumas paprastai žemesnis nei hibridų.

Vištų veislės pasirinkimo kriterijai

Renkantis vištų veisles svarbu įvertinti ne tik jų išvaizdą ar produktyvumą, bet ir prisitaikymą prie klimato, priežiūros poreikius bei ūkio tikslus. Tinkamas pasirinkimas leis užtikrinti sveikesnius paukščius, geresnius rezultatus ir mažesnes išlaidas.

Prisitaikymas prie klimato. Renkantis vištų veisles, svarbu atsižvelgti į jų prisitaikymą prie Lietuvos klimato sąlygų. Mažiausiai į gamtos pokyčius reaguoja fermose auginami paukščiai, laikomi narvuose, tačiau pusiau laisvėje laikomoms vištoms reikia atsparesnių veislių.
Vietinės Lietuvos veislės ir jų hibridai geriau prisitaiko prie vietinių sąlygų, klimato svyravimų ir yra mažiau reiklūs priežiūrai.
Produktyvumas ir paskirtis. Ūkininkams, siekiantiems maksimalaus kiaušinių kiekio, rekomenduojamos hibridinės dedeklės, kurios gali duoti 300–315 kiaušinių per metus. Mėsos gamybai tinkami specializuoti broilerių hibridai, pasiekiantys prekinį svorį per 6–7 savaites.
Smulkiems ūkiams, kur svarbu turėti ir kiaušinių, ir mėsos, idealios mišriosios veislės, kurios duoda 230–280 kiaušinių per metus ir turi gerą mėsos išeigą.
Priežiūros reikalavimai. Skirtingos vištų veislės turi nevienodus priežiūros poreikius. Hibridai paprastai reiklūs tiksliai subalansuotai mitybai, pastoviai temperatūrai ir apšvietimo režimui. Vietinės veislės paprastai universalios ir lengviau prisitaiko prie kintančių sąlygų.

Vištų veislių palyginimo lentelė

Siekiant palengvinti veislių pasirinkimą, pateikiame išsamų populiariausių Lietuvoje auginamų vištų veislių palyginimą. Lentelėje surinkti pagrindiniai praktiniai rodikliai, kurie padės ūkininkams priimti pagrįstus sprendimus atsižvelgiant į savo ūkio tikslus ir galimybes.

Veislė/ Hibridinė linija	Paskirtis	Dėslumas per metus	Gyvasis svoris (kg)	Kiaušinio spalva	Atsparumas šalčiui	Priežiūros sudėtingumas
Lohman Brown	Dėslioji	310–315	1,8–2,0	Ruda	Vidutinis	Aukštas
Hisex Brown	Dėslioji	300–320	1,9–2,1	Ruda	Vidutinis	Aukštas
Lohman White	Dėslioji	300–310	1,6–1,8	Balta	Žemas	Aukštas
Leghornai	Dėslioji	250–280	1,5–2,5	Balta	Vidutinis	Vidutinis
Cobb-500	Mėsinė	–	2,5–3,0 (7 sav.)	–	Žemas	Aukštas
Ross-208	Mėsinė	–	2,3–2,8 (7 sav.)	–	Žemas	Aukštas
Bramos	Mėsinė	120–150	4,0–5,0	Ruda	Aukštas	Žemas
Kochinchinai	Mėsinė	100–120	3,5–4,5	Ruda	Aukštas	Žemas
Niuhempšyrai	Mišrioji	200–280	2,5–3,5	Ruda	Aukštas	Žemas
Rodailendai	Mišrioji	230–270	2,0–3,0	Ruda	Aukštas	Žemas
Smilginės (lietuviškos)	Mišrioji	160–200	2,5–4,0	Ruda	Labai aukštas	Labai žemas
Širmės (lietuviškos)	Dėslioji	220–250	1,8–3,0	Ruda	Labai aukštas	Labai žemas

Vištų veislių palyginimo lentelė — Leghorn vištų veislė

Šėrimo ir priežiūros ypatumai

Skirtingų veislių vištos lesinamos skirtingais kiekiais, todėl jas perkant reikėtų išsiaiškinti konkrečią veislę ir atkreipti dėmesį į būtent tos veislės auginimo rekomendacijas. Višta dedeklė dėjimo metu turėtų vidutiniškai gauti 110–120 g lesalo per parą.

Hibridinėms dedeklėms reikalingas subalansuotas lesalas pagal amžiaus periodą: startinis (iki 3 savaičių), auginimo (3–8 savaitės), vystymosi (9–18 savaičių), priešdėjiminis (17–28 savaitės) ir suaugusioms vištoms skirtas lesalas.

Be to, moderniems hibridams auginti būtinos specialios sąlygos – pastovi temperatūra, tinkamo apšvietimo režimas ir ventiliacija. Vietinės veislės paprastai gali būti laikomos paprastesnėmis sąlygomis ir yra atsparesnės ligoms.

Vištų veislių ateitis Lietuvoje

Genetinių išteklių bei bioįvairovės susiaurėjimas yra opi problema. Lietuvoje tik viena – Lietuvos vištinių žąsų veislė yra įtraukta į FAO duomenų banką. Senųjų vištų veislių išsaugojimas ir panaudojimas įvairesnei produkcijai gauti tampa vis aktualesnis.

Augant ekologinio ūkininkavimo populiarumui, didėja poreikis vietinėms, prisitaikiusioms veislėms, kurios gali būti auginamos ekstensyviai, be intensyvios cheminės paramos.

Vištų veislių pasirinkimas Lietuvoje yra platus ir įvairus. Komerciniame paukštininkystės versle dominuoja aukšto produktyvumo hibridai, kurie užtikrina maksimalų pelningumą. Tačiau vis daugiau ūkininkų vertina vietines veisles dėl jų prisitaikymo prie vietinių sąlygų, atsparumo ir genetinės įvairovės.

Vištų veislių ateitis Lietuvoje — Rodailendo vištų veislė

Renkantis vištų veisles, svarbu aiškiai apibrėžti ūkio tikslus, įvertinti turimas sąlygas ir išteklius. Hibridai duoda didžiausią produktyvumą, bet reikalauja tikslesnės priežiūros ir negali būti dauginami. Veislinės vištos mažiau produktyvios, bet universalesnės, gali būti dauginamos ir geriau prisitaiko prie kintančių sąlygų.

Šaltiniai:

Vištų veislės: kokios populiariausios Lietuvoje ir kuo jos skiriasi?