Vištų blusos – tai smulkūs, bet itin atkaklūs parazitai, galintys sukelti rimtų problemų tiek paukščiams, tiek ūkininkams. Šie kraują siurbiantys vabzdžiai dažnai nepastebimi ankstyvose invazijos stadijose, tačiau jų poveikis gali būti reikšmingas: nuo sumažėjusio kiaušinių dėjimo iki sunkių odos pažeidimų ar net anemijos. Nors vištų blusos daugeliui žinomos kaip sezoninė ar laikina problema, iš tiesų jos gali išlikti vištidėje ištisus metus, jei nėra tinkamai šalinamos.
Kas yra vištų blusos?
Suaugusios vištų blusos yra maži (1,4–4 mm ilgio), nuo rausvai rudos iki juodos spalvos, be sparnų, kraujasiurbiai vabzdžiai, priklausantys blusų (lot. Siphonaptera) būriui.
Vištų blusos pasižymi specifinėmis biologinėmis savybėmis, leidžiančiomis joms sėkmingai prisitaikyti prie paukščių gyvenimo sąlygų. Dažniausiai ūkiuose pasitaikanti rūšis – Echidnophaga gallinacea, dar vadinama „prisitvirtinančia blusa“, „prigludusia blusa“. Šios vištų blusos minta vištų krauju ir dažniausiai prisitvirtina prie plikų, plunknomis nepridengtų vietų: aplink akis, keterą, kojas ar po sparnais.
Šių blusų gyvenimo ciklas priklauso nuo aplinkos temperatūros ir drėgmės. Suaugusios blusos deda kiaušinėlius į vištų kraiką, lizdus ar net plyšius vištidėje. Taip pat, šios blusos gali kurį laiką išgyventi be šeimininko. Esant palankioms sąlygoms, vištų blusos gali daugintis itin sparčiai ir vos per kelias savaites užkrėsti visą vištidę. Būtent dėl šios biologinės ištvermės, šie parazitai yra laikomi itin pavojingais ir reikalaujančiais nuoseklios kontrolės.
Koks yra vištų blusų gyvenimo ciklas?
Vištų blusų gyvenimo ciklas trunka nuo 1 iki 2 mėn., priklausomai nuo temperatūros. Suaugusios blusų patelės deda kiaušinėlius naktį, likdamos prisitvirtinusios prie paukščio. Kiaušinėliai nukrenta ant žemės po paukščio miego vieta ir maždaug po 4 dienų, iš kiaušinėlių išsirita mažos lervos, kurios užteršia aplinką.
Lervos maitinasi organinėmis medžiagomis ir suaugusių blusų išmatomis, besislėpdamos po lizdavietėmis ar dirvožemyje. Jos kelis kartus išsirita, o paskui įlenda giliai į dirvožemį, susisuka kokoną, kuriame išsivysto į suaugusias blusas. Šis procesas trunka apie 2 sav. Išsiritusios suagusios blusos ieško būsimų aukų – vištų, kuriomis galėtų maitintis.
Kaip atpažinti vištų blusas?
Vištų blusų invazija dažnai vystosi nepastebimai, tačiau įdėmesnis stebėjimas gali padėti laiku atpažinti problemą ir imtis veiksmų. Kadangi šie parazitai aktyvūs naktimis ir slepiasi dienos metu, tiesiogiai juos pamatyti sunku, tačiau pirmieji požymiai pasireiškia pačių vištų elgsenoje ir išvaizdoje.
- Elgesio pokyčiai. Užkrėstos vištos tampa neramios, dažnai kasosi, purto galvas ar sparnus, stengiasi pasiekti niežtinčias kūno vietas snapu ar kojomis. Kartais paukščiai pradeda pešioti savo plunksnas ar būti agresyvūs kitoms vištoms.
- Fizinių simptomų atsiradimas. Blusos dažniausiai prisitvirtina prie plikų odos vietų: prie akių, po snapu, ant keteros, po sparnais ar kojų srityje. Jų įkandimai yra skausmingi ir dirginantys, todėl gali sukelti tinimą, dirginimą, svorio kritimą, plunksnų netekimą, anemiją ar ne mirtį. Esant stipriam užsikrėtimui, kai vištų blusų randama aplink akis, jos gali sukelti net aklumą.
- Produktyvumo sumažėjimas. Vienas iš netiesioginių, bet dažnai pirmųjų signalų – sumažėjęs kiaušinių dėjimas. Dėl diskomforto ir streso vištos gali nustoti dėti kiaušinius arba jų kokybė tampa prastesnės kokybės, pavyzdžiui, kiaušiniai būna minkštu lukštu.
- Aplinkos patikra. Net jei blusų ant paukščių ir nesimato, svarbu reguliariai tikrinti vištidės plyšius, kraiką, lizdavietes. Užkrėstuose plotuose galima pastebėti mažus tamsius taškelius – blusų išskyras arba pačias suaugusias blusas. Geriausia tai atlikti su žibintuvėliu nakties metu, kai blusos būna aktyvesnės.
Kuo pavojingos vištų blusos jūsų ūkiui?
Nors vištų blusos dažnai suvokiamos kaip tiesiog nemalonus parazitinis reiškinys, jų poveikis gali būti daug rimtesnis nei vien laikinas niežėjimas ar diskomfortas. Kaip jau žinote, šie vabzdžiai daro tiesioginę įtaką paukščių sveikatai, produktyvumui ir net viso ūkio ekonominiam stabilumui.
Verta įsidėmėti, kad vištų blusos neapsiriboja tik vienu paukščiu ar vištide. Jos plinta greitai tarp visų paukščių bendrose laikymo plotuose. Dar daugiau, jos gali būti pernešamos su įrankiais, avalyne ar net darbuotojų avalyne. O kai kurios rūšys gali parazituoti ir ant žinduolių, pavyzdžiui, graužikų ar net žmonių, sukeliant alergines reakcijas ar niežėjimą.
Jei blusos išplinta plačiau, jų kontrolė tampa kur kas sudėtingesnė. Tuomet būtinas ne tik intensyvus valymas, bet ir patalpų dezinfekavimas, gydymo priemonės, net laikinai nutraukiama paukščių veisimo ar laikymo veikla. Ko pasekoje, visa tai lemia neplanuotas išlaidas ir gamybos stabdymą.
Kaip naikinti vištų blusas?
Vištų blusų naikininas reikalauja kompleksiško, etapais grįsto, darbo. Neužtenka gydyti tik užkrėstus paukščius, būtina spręsti ir aplinkos užkrato klausimą, nes blusos daug laiko nepraleidžia ne ant vištų, o vištidės plyšiuose, lizduose ir pakratų sluoksniuose.
- Antiparazitinių priemonių naudojimas. Pirmasis žingsnis – apdoroti visas vištas veterinariniais preparatais, skirtais išoriniams parazitams naikinti. Tai gali būti specialūs pudros pavidalo insekticidai, purškalai ar lašai lašinami ant odos, paprastai kaklo srityje. Naudojami preparatai turi būti saugūs paukščiams ir patvirtinti naudoti paukštininkystėje.
- Vištidės valymas ir dezinfekcija. Po paukščių apdorojimo būtina kruopščiai išvalyti visą vištidę: pašalinti seną kraiką, lizdų medžiagas, purvą bei dulkes. Po mechaninio valymo atliekama cheminė dezinfekcija naudojant priemones, skirtas naikinti vabzdžius įvairiose vystymosi stadijose: nuo lervų iki suaugusių individų.
- Pakartotinis apdorojimas. Vištų blusų lervos ir kiaušiniai gali išgyventi net po pradinio valymo, todėl labai svarbu pakartoti dezinfekciją po 7–14 dienų, kad būtų sunaikinta nauja parazitų karta. Tuo pat metu galima dar kartą apdoroti paukščius, ypač jei užkratas buvo gausus.
- Biologinės priemonės (alternatyvūs metodai). Kai kurie ūkininkai renkasi natūralius sprendimus, kaip, pavyzdžiui, diatominę žemę (mineralinę medžiagą, kuri mechaniškai pažeidžia vabzdžių egzoskeletą). Ji barstoma ant grindų, lizduose. Taip pat naudojami eteriniai aliejai (pvz., arbatmedžio, eukalipto), tačiau jie yra papildomos, o ne pagrindinės priemonės.
- Visų ūkinių priemonių apžiūra. Blusos gali išgyventi ant įvairių paviršių: medinių dėžių, girdimo lovių, lesyklų ar net transportavimo dėžių. Todėl būtina dezinfekuoti visus su vištomis kontaktuojančius daiktus, o jei reikia – kai kuriuos jų pakeisti.
Prevencijos būdai, padėsiantys apsisaugoti nuo vištų blusų
Nors vištų blusų atsiradimas ne visada priklauso nuo ūkio dydžio ar tvarkingumo, sisteminga prevencija gali padėti gerokai sumažinti riziką ar net visiškai išvengti parazitų įsiveisimo. Pateikiame pagrindinius prevencijos būdus ir metodikas, padėsiančias sukurti aplinką, kuri vištų blusoms būtų nepalanki veistis ir išgyventi.
- Reguliarus vištidės valymas ir dezinfekcija. Bent kartą per savaitę reikėtų pakeisti kraiką ir lizdų medžiagas, išvalyti dulkes ir susikaupusias organines atliekas, ypač iš plyšių, sunkiai prieinamų kampų. Kartą per mėnesį reikėtų atlikti profilaktinę dezinfekciją švelnesnėmis insekticidinėmis priemonėmis ar natūraliomis alternatyvomis (pvz., diatominė žemė, žolelių ekstraktai).
- Paukščių sveikatos stebėsena. Nepamirškite, kad kuo stipresnė vištų imuninė sistema, tuo jos yra atsparesnės parazitų poveikiui. Todėl pasistenkite užtikrinti visavertį maitinimą, maisto racioną papildant mineralais ir vitaminais. Taip pat, reguliariai tikrinkite paukščius dėl parazitų, ypač – plikose odos vietose; o jei pastebėjote pirmuosius infekcijos požymius, nedelsiant izoliuokite užsikrėtusius paukščius.
- Karantino būtinybė. Naujai atvežti paukščiai visada turėtų būti laikomi atskirai 10–14 dienų. Per šį laiką galima įvertinti jų sveikatos būklę ir, jei reikia, profilaktiškai apdoroti antiparazitinėmis priemonėmis.
- Įrangos ir žmonių higiena. Blusos gali būti netyčia perneštos su drabužiais, avalyne ar įrankiais. Todėl rekomenduojama naudoti atskirus darbo rūbus ir batus vištidėje bei reguliariai dezinfekuoti inventorių, ypač jei jis keliauja tarp skirtingų paukštidžių ar ūkių.
- Aplinkos kontrolė. Blusos dažnai turi tarpinius šeimininkus, pavyzdžiui, laukinius paukščius, graužikus. Todėl būtina tinkamai aptverti vištidę ir užtikrinti, kad ji būtų sandari, naudoti priemones prieš peles ir žiurkes bei apsaugoti lesalą nuo laukinių paukščių.
„Balto popieriaus metodas“ – praktiškas būdas, patikrinti, ar vištos turi blusų
Norint greitai ir paprastai patikrinti, ar višta turi blusų, galima pasitelkti vadinamąjį „balto popieriaus metodą“ – ūkiškai paprastą, bet veiksmingą būdą, dažnai taikomą paukščių ir smulkių gyvūnų parazitų patikrai. Tereikia po višta patiesti baltą popieriaus lapą ir švelniai papurenti jos plunksnas, ypač kaklo, sparnų bei uodegos srityse. Jei paukštis yra užkrėstas, ant lapo gali nukristi pačios blusos arba jų išmatos – smulkios, tamsios granulės. Pastarąsias nesunku atpažinti: sudrėkintos jos išskiria rusvai raudoną spalvą dėl nesuvirškinto kraujo likučių.
Šis metodas nėra visiškai tikslus, tačiau jis leidžia anksti pastebėti užkrėtimą ir imtis prevencinių ar gydomųjų veiksmų dar neplintant problemai. Reguliariai atliekant tokią patikrą, galima veiksmingai kontroliuoti blusų populiaciją vištidėje ir laiku apsaugoti paukščius nuo rimtesnių sveikatos sutrikimų.
„Balto popieriaus metodas“: kokių apsaugos priemonių reikėtų imtis jį atliekančiam žmogui?
Atliekant vištų patikrą dėl blusų, ypač taikant „balto popieriaus metodą“, verta nepamiršti ir savo pačių apsaugos. Nors vištų blusos dažniausiai parazituoja tik paukščius, jos gali laikinai peršokti ant žmogaus, sukelti nemalonių įkandimų ar odos sudirginimą. Todėl rekomenduojama dėvėti uždarus, šviesius drabužius, pirštines ir, jei įmanoma, kepurę. Baigus darbą, drabužius patartina išskalbti aukštoje temperatūroje, kad būtų išvengta parazitų pernešimo į kitą aplinką. Toks atsargumas ne tik apsaugo žmogų, bet ir padeda valdyti užkrėtimo plitimą ūkyje.
Jus taip pat gali sudominti:
- Kaip naikinti vištų erkutes ir kokių veiksmų reikia imtis, norint apsaugoti paukštidę?
- Kodėl vištos lesa savo kiaušinius ir kaip to išvengti?
- Kodėl jūsų vištos deda minkštus kiaušinius ir kaip to išvengti?
- Viščiukų perinimas inkubatoriuje – viskas, ką reikia apie tai žinoti
Šaltiniai:
https://www.thegoodlifebackyard.com.au/stickfast-fleas-on-chickens-identification-treatment-and-prevention/
https://poultrydvm.com/condition/fleas
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.