Ūkis ir namas, nepriklausantis nuo centralizuoto elektros ir šilumos tiekimo – daugelio ūkininkų svajonė. Tokiais atvejais elektros energijos semiamasi iš gamtos: vėjo, saulės, vandens. Vienas iš minėtų alternatyvių energijos šaltinių yra vėjo jėgainės, vis labiau populiarėjančios. Ūkininką, svarstantį apie vėjo jėgainės įrengimą, pirmiausia turi sudominti šios svarbios sąlygos ir kriterijai:
- vėjo jėgainės konstrukcijos tipas (vertikalus ar horizontalus), lemiantis jos efektyvumą;
- vėjo jėgainės galingumas ir gaminamas energijos kiekis;
- vietovės reljefas ir ypatumai (vidutinis vėjo greitis, vietos atvirumas, aukštų medžių ir pastatų artumas, galintys trukdyti vėjui).
- vėjo jėgainės sanitarinės apsaugos zona – atstumas iki gretimų gyvenamųjų pastatų ir sklypų ribos. Į šią sąvoką įeina vėjo elektrinių skleidžiamo elektromagnetinio lauko poveikis, besisukančių sparnų sukeliamas triukšmas ir šešėlinis mirgėjimas;
- kokiais atvejais reikalingi statybos leidimai ir kaimynų sutikimai vėjo jėgainės įrengimui, kokie yra statybos reikalavimai.
Vėjo jėgainių konstrukciniai tipai – kurį rinktis
Visos vėjo turbinos skirstomos į du tipus:
- Su horizontalia sparnų menčių sukimosi ašimi, kurios sumontuotos tik vienoje konstrukcijos pusėje. Tokiems vėjo generatoriams itin svarbu, kad dalis su mentėmis būtų nukreipta būtent į tą pasaulio pusę, iš kurios pučia vėjas. Preišingu atveju sraigtas suksis lėtai arba visiškai sustos.
- Su vertikalia sukimosi ašimi. Jose sparnų mentės sumontuotos iš visų ašies pusių, ko dėka vėjo turbinai nesvarbu, iš kurios pusės pučia vėjas, ji bet kokiu atveju suksis ir generuos elektrą.
Gali atrodyti, kad nedideliam sklypui labiau tiktų vėjo generatorius su vertikaliai išdėstytomis mentėmis, nes tokiu atveju nereikės „gaudyti“ vėjo krypties. Vertikalios ašies konstrukcija yra paprastesnė, lūžta rečiau ir veikia beveik be triukšmo. Bet vertikalaus tipo jėgainės pagamina žymiai mažiau elektros. Horizontalios ašies jėgainės yra produktyvesnės, bet yra gerokai sudėtingesnės kaip ir jų įrengimas. Nepaisant to, horizontalus tipas užima didesnę rinkos dalį.
Verta pasidomėti – koks bus planuojamos vėjo jėgainės sparnuotės skersmuo? Nuo skersmens matmenų priklauso pagaminamos elektros energijos kiekis. Pvz., 6 m skersmens jėgainė gali pagaminti apie 26000 kW elektros per metus (su sąlyga, jei vėjo greitis vidutiniškai siekė 7 m/s). Tuo tarpu 3 m skersmens – tik apie 6000 kW per metus, esant tokiam pat vėjui.
Tinkamas vėjo jėgainės galingumas
Sprendžiant vėjo jėgainės galios pasirinkimą būtina atsižvelgti į vidutinį mėnesio ir vidutinį metinį vėjo greitį, vietovės reljefą ir jėgainės eksploatavimo tikslą. Pageidautinas vidutinis metinis vėjo greitis – nuo 5 m/s. Jei vietovėje vyrauja silpnesni vėjai, tuomet vėjo elektrinės įsirengti neapsimoka.
- Labai mažos galios (0,1-0,3 kW) – tinka tik pagrindiniams elektros poreikiams nedideliame name arba vasarnamyje: lemputėms, televizoriui, radijui. Jei namuose yra nedidelis šaldytuvas, prireiks 0,5-1 kW galios.
- 1-5 kW vėjo jėgainė tinka visiems elektros energijos tiekimo poreikiams nuosavame name be ūkio, įskaitant šaldytuvo, apšvietimo, skalbimo mašinos ir kitos buitinės technikos veikimą. Stipresni ir užsitęsę vėjai kartais generuoja perteklinę energiją, kurią galima panaudoti namo šildymui ir vandeniui pašildyti.
- 20-30 kW – tinka visiems nedidelio ūkio, jo ūkinių pastatų ir nuosavo namo energijos poreikiams patenkinti, įskaitant šildymą.
- 50-250 kW – vidutinės galios jėgainės, galinčios patenkinti didelio ūkio poreikius. O nuo 250-350 kW ir daugiau – tai jau pramoninės vėjo jėgainės.
Bet iš esmės – ne tiek svarbi vėjo jėgainės galia, kiek jos našumas ir produktyvumas (savo ruožtu priklausantis nuo vėjo greičio vietovėje ir sparnuotės skersmens).
Kur geriausia įsirengti vėjo jėgainę
Vėjo jėgainių įrengimo vietos turėtų būti parenkamos vietovėse, kuriose yra palankios vėjo sąlygos, užtikrinant ekonominį vėjo energijos naudojimo pagrįstumą.
Teritorijose, kuriose vidutinis metinis vėjo greitis yra nuo 5 m/s ir didesnis, vėjo turbinų naudojimas tampa naudingas. Projektuojant vėjo jėgainių sistemas vietovėms, kuriose vidutinis vėjo greitis būna mažesnis nei 5 m/s, reikės papildomai pagrįsti ir apskaičiuoti numatomą energijos gamybą, įvertinant gautų rezultatų ekonominį priimtinumą konkretiems vartotojams.
Palankiausiomis vietomis vėjo jėgainei įrengti laikomos aukšto reljefo kalvotos ir atviros lygumų teritorijos, vietos šalia plačių atvirų vandens telkinių.
Vertėtų vengti įgaubtos reljefo formos vietų, taip pat miško artumo, vietų šalia aukštų ir vidutinių gyvenamųjų pastatų ar ūkinių/pramoninių statinių – šios vietos gali trukdyti nevaržomam oro masių patekimui prie vėjo jėgainės. Šiuo atveju ypatingas dėmesys turi būti skiriamas kliūčių šalinimui vėjo kelyje tomis kryptimis, kurios neša didžiąją energijos dalį.
Aplinkosaugos atžvilgiu vėjo jėgainės neturėtų būti įrengiamos pagrindiniuose migruojančių paukščių keliuose arba šalia jų masinio lizdaviečių.
Be to, planuojant įsirengti vėjo jėgainę, reikia atsižvelgti ir į jos stiebo aukštį. Kuo aukščiau, tuo stipresnis būna vėjas ir efektyviau veikia vėjo generatorius. Pastatai ir medžiai trukdo vėjo srovių judėjimui, todėl turbiną patartina pakelti kuo aukščiau. Nors kai kur ir skelbiama, jog pakanka 10-12 m aukščio, bet tikrovėje našumas atsiliktų nuo idealo. Tyrimais nustatyta, kad pilnai savo potencialą vėjas ir jėgainė atskleidžia 30 m aukštyje. Optimaliu jėgainės stiebu laikomas toks, kuris yra 10 m aukščiau už aukščiausią kliūtį (medį, pastatą), esantį 100 m spinduliu nuo stiebo centro.
Ir visiškai negera idėja – įsirengti vėjo jėgainę ant namo stogo (net ir mažos galios), kad ir kaip tikintų gamintojai. Toks sprendimas nepasitesina nei ekonomine, nei efektyvumo, nei sanitarinių normų prasme.
Vėjo jėgainės sanitariniai atstumai ir apsaugos zona
Reikalas tame, kad vėjo elektrinei veikiant susidaro elektromagnetiniai laukai, kuriuos vargu ar galima laikyti naudingais sveikatai (gyvenimas su vėjo jėgaine ant stogo prilygtų gyvenimui po elektros linija su galinga įtampa). Be to, susidarę elektromagnetiniai laukai trikdo elektroninės įrangos veikimą pastate ir ūkyje. Nepamirškime ir apie jėgainių sukeliamą nuolatinį triukšmą.
Kalbant apie reglamentuojamus atstumus vėjo jėgainei įrengti LR Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (AIEĮ) 49 straipsnis 9 dalyje nurodo, kad „mažesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį) žemės sklype turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas iki sklypo ribos būtų didesnis už įrenginio ilgį, plotį arba aukštį, pasirenkant didžiausią iš šių trijų matmenų.“
Galingesnėms ir aukštesnėms vėjo jėgainėms AIEĮ taikomi kiti atstumų reikalavimai: „didesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinės turi būti įrengtos taip, kad trumpiausias atstumas nuo vėjo elektrinės stiebo centrinės ašies iki sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu – būtų ne mažesnis, negu vėjo elektrinės stiebo aukštis metrais, padaugintas iš 4“.
Tai reiškia, kad vėjo jėgainei, kurios aukštis yra 50 m, reikalingas 200 m atstumas iki gyvenamųjų ir kitų pastatų.
Išimtis būtiniesiems atstumams gali būti pritaikyta tais atvejais, kai kaimynai ir gretimų sklypų ar pastatų savininkai neprieštarauja mažesniam atstumui ir raštu tai patvirtina (AIEĮ 49 str. 11 dalis).
Triukšmo atžvilgiu vėjo elektrinė turi būti įrengta atokiau nuo gyvenamųjų pastatų, gydymo įstaigų, mokyklų ir poilsio namų tokiu atstumu, kuris užtikrintų, kad veikiančio įrenginio keliamas triukšmo lygis būtų sumažintas iki 45 decibelų (dB) ir tik tokiu pavidalu būtų girdimas gretimų sklypų gyventojų. Normaliu, netrukdančiu gyventi laikomas triukšmo lygis apie 45 dB. Palyginimui – judraus prospekto piko valandomis arba intensyvios automagistralės sukeliamas triukšmas siekia 80 dB.
Statybos leidimai ir kiti sutikimai vėjo jėgainės įrengimui
Visgi aplinkinių gyventojų raštiškas sutikimas reikalingas norintiems įsirengti galingesnę vėjo elektrinę savo sklype – tą irgi reglamentuoja AIEĮ 49 str. 15 dalis: „Asmuo, suinteresuotas elektros energijos gamybos didesnės kaip 30 kW galios vėjo elektrinėje vykdymu, privalo registruotu laišku informuoti žemės sklypų ir pastatų savininkus apie planuojamą statyti vėjo elektrinę, pateikdamas informaciją apie numatomą vykdyti veiklą, vėjo elektrinės įrengtąją galią, tikslią veiklos vykdymo teritoriją, nurodant žemės sklypų unikalius numerius, jos plotą, galimus apribojimus“.
O taip pat „pranešti ir apie teisę pateikti prieštaravimą raštu dėl vėjo elektrinės statybos per 20 darbo dienų nuo informacijos gavimo ir (arba) sudaryti šioje dalyje nurodytą susitarimą. Prieštaravimą dėl planuojamos vėjo elektrinės statybos gali pateikti pastatų, patenkančių į teritorijas, esančias tarp teritorijos su statybos apribojimais ir nurodyto atstumo, savininkai.“
Praktika rodo, kad Lietuvoje šis punktas apie kaimynų sutikimų gavimą yra kone sunkiausias. Toli gražu ne visi kaimynai sutinka su vėjo elektrinės įrengimu pašonėje. Vis dažniau pasitaiko prieštaravimo atveju, kurie kartais perauga į kolektyvines peticijas ir masinį kreipimąsi į rajonų administracijas. Norint gauti visų aplinkinių gyventojų sutikimus, reikia turėti labai draugiškus santykius su jais arba sugebėti juos įtikinti, jog vėjo elektrinė veiks saugiai ir nekels pavojaus sveikatai.
Laikai, kai mažoms vėjo jėgainėms statybos leidimo nereikėjo, liko praeityje. 0,5-10 kW galios, iki 10 m aukščio vėjo jėgainės priskiriamos prie I grupės nesudėtingų inžinerinių statinių, o 10-30 kW galios, iki 15 m aukščio priklauso II grupei (pagal dabartinį STR 1.01.03:2017). Nuo 2024-11-01 pasikeitus Statybos įstatymui, tokiems naujiems nesudėtingiems statiniams reikalingas statybos leidimas. Didesnės jėgainės, kurių aukštis viršija 30 m, iš viso priklauso ypatingų statinių kategorijai su ilgesne ir sudėtingesne biurokratine procedūra, kurioje dalyvauja įvairios institucijos ir komisijos.
Nuotraukos asociatyvinės © Pixabay, jei nenurodyta kitaip.
Šaltiniai:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/42149c90f87211ecbfe9c72e552dd5bd?jfwid=13vf82oz36
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/c14e6210afe511e6b844f0f29024f5ac/asr
https://vtpsi.lrv.lt/lt/konsultacijos/klausimai-ir-atsakymai/archyvas-viesintos-konsultacijos-iki-2023-06-30/