Tręšimo reikalavimai Lietuvoje: ką svarbu žinoti ūkininkui?

Turinys

Lietuvos žemdirbiai šiandien veikia gana aiškiai reglamentuotoje aplinkosauginių reikalavimų sistemoje, kurios pagrindas – Nitratų direktyvos įgyvendinimas ir racionalus trąšų naudojimas. Nors pastaraisiais metais kai kurie tręšimo reikalavimai ir juos lydintys procesai supaprastinti, pavyzdžiui, tręšimo planų sudarymo tvarka, aplinkosauginė kontrolė ir sankcijos už reikalavimų pažeidimus išlieka realus veiksnys, į kurį verta atsižvelgti kiekvienam ūkininkui.

Šiame straipsnyje apžvelgiame pagrindinius tręšimo reikalavimus, draudžiamuosius laikotarpius, tręšimo planų sudarymo taisykles bei baudas, kurios gali ištikti pažeidus nustatytą tvarką.

Draudžiamieji tręšimo laikotarpiai

Vienas iš pagrindinių Lietuvoje galiojančių tręšimo apribojimų – draudimas tręšti mėšlu ir srutomis nuo lapkričio 15 d. iki kovo 20 d. Šis draudimas įvestas siekiant išvengti nitratų ir fosforo patekimo į paviršinius bei požeminius vandenis šaltuoju sezonu, kai augalai neauga ir maistinės medžiagos nėra pasisavinamos.

Tačiau taisyklės numato ir tam tikras išimtis. Vėlyvą rudenį, nuo lapkričio 15 d. iki lapkričio 30 d., bei pavasarį, nuo kovo 1 d. iki kovo 20 d., leidžiama tręšti daugiametes pievas, ganyklas ir ariamąją žemę su augaline danga (apsėtą ar apsodintą augalais), jei šių plotų nuolydis neviršija 5 proc. Šiuo laikotarpiu tręšiant į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 40 kg/ ha.

Svarbu pabrėžti, kad net jei kalendoriaus rodoma data leistų tręšti, galioja absoliutus draudimas bet kokiu metų laiku skleisti trąšas ant:

įšalusios žemės (kai dirvožemis sukaustytas šalčio);
apsnigtos žemės (nesvarbu, koks sniego sluoksnis);
įmirkusios ar užtvindytos dirvos.

Šis reikalavimas itin svarbus siekiant išvengti paviršinio nuotėkio į melioracijos griovius ir upelius – ypač pavasario atlydžio metu, kai tai tampa viena pagrindinių vandens telkinių taršos priežasčių.

Be to, vasaros metu draudžiama tręšti mėšlu ir srutomis nuo birželio 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus pūdymus, pievas, ganyklas ir plotus, kuriuose bus auginami žiemkenčiai.

Tręšimo reikalavimai: kada privalomas tręšimo planas?

Daug diskusijų sukėlusi tręšimo planų tvarka pastaraisiais metais gerokai supaprastinta ir orientuota į konkrečius laukus, o ne į visą ūkį. Esminis pokytis – nuo šiol tręšimo planas privalomas tik tada, kai laukas tręšiamas kompleksiškai, t. y. derinant organines (mėšlas, srutos) ir mineralines azoto trąšas.

Kitaip tariant, jei ūkininkas atskirus laukus tręšia išskirtinai tik mėšlu ar srutomis, o kitus – išskirtinai tik mineralinėmis trąšomis, tręšimo planas nereikalingas. Taip pat planas būtinas, jei tręšiama 30 ha ar daugiau žemės ūkio naudmenų per metus ir taikomas kombinuotas tręšimas.

Labai svarbi naujovė – PPIS (Paraiškų priėmimo informacinės sistemos) tręšimo planavimo modulis. Sudarant planą per šią sistemą, tam tikrais atvejais nebereikia pateikti dirvožemio tyrimų rezultatų – sistema automatiškai apskaičiuoja leistinas normas pagal augalų poreikius ir dirvožemio tipą. Tai ne tik supaprastina procesą, bet ir apsaugo ūkininką nuo potencialių skaičiavimo klaidų.

Vertėtų paminėti, kad tręšiant tik mėšlu ir srutomis (be mineralinių trąšų), per kalendorinius metus į dirvą patenkančio azoto kiekis negali viršyti 170 kg/ ha – tai yra maksimali norma, nustatyta Nitratų direktyvoje.

Tręšimo reikalavimai: mėšlo laikymas ir sandėliavimas

Nuo 2025 m. rugpjūčio įsigaliojo atnaujinti Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo pakeitimai, kurie suvienodino laikinųjų ir kompostavimo rietuvių taisykles. Dabar abi rietuvių rūšys gali būti laikomos laukuose iki 24 mėnesių, o minimalus atstumas nuo gyvenamųjų ir visuomeninės paskirties pastatų turi būti 150 metrų (nebent pastato savininkas suteikia rašytinį sutikimą).

Rietuvės turi būti įrengiamos taip, kad:

nebūtų potvynių užliejamose teritorijose;
būtų ne arčiau kaip 3 metrai nuo melioracijos griovių;
nebūtų vandens telkinių apsaugos zonose;
turėtų ne žemesnį kaip 20 cm durpių, šiaudų ar pjuvenų sluoksnį srutoms sugerti;
būtų apjuostos ne žemesniu kaip 30 cm aukščio žemės pylimu.

Svarbu pažymėti, kad tirštąjį mėšlą tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvartų dabar gali kaupti asmenys, laikantys ne daugiau kaip 100 sąlyginių gyvulių (SG). Tačiau nuo 2030 m. sausio 1 d. šis limitas bus sumažintas iki 50 SG, todėl didesniems ūkiams būtina jau dabar planuoti infrastruktūros plėtrą.

Tręšimo reikalavimai: mėšlo laikymas ir sandėliavimas

Duomenų teikimas ir apskaita

Tręšiant 10 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų, privaloma ne rečiau kaip du kartus per kalendorinius metus (iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 10 d.) įvesti duomenis apie panaudotą mėšlą ir srutas į PPIS sistemą. Jei tręšiamas mažesnis plotas (iki 10 ha), duomenis galima pateikti pasirinktinai – sistemoje arba užpildant popierinį žurnalą.

Svarbu žinoti, kad žurnalų pildymas PPIS elektroninėje aplinkoje mažina patikrų kiekį ūkiuose. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atliekant kontrolę mato, kad ūkininkas nuosekliai veda apskaitą, todėl mažiau tikėtina, kad bus atliekama išsamesnė patikra vietoje.

Baudos ir sankcijos: su kuo susiduria pažeidėjai

Pažeidus tręšimo reikalavimus, ūkininkams gresia dvejopo pobūdžio nuostoliai: administracinės baudos ir paramos mažinimas.

Administracinės baudos. Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą, baudos už aplinkosauginių reikalavimų pažeidimus tręšiant gali siekti nuo 230 iki 434 eurų fiziniams asmenims. Juridinių asmenų vadovams baudos gali būti didesnės – nuo 300 iki 1150 eurų. Pakartotinio pažeidimo atveju baudos dvigubėja, o jei padaryta reali žala gamtai (pavyzdžiui, užterštas vandens telkinys), sankcijos gali siekti ir kelis tūkstančius eurų.

Tiesioginių išmokų mažinimas. Nacionalinė mokėjimo agentūra už Valdymo reikalavimų nesilaikymą (ypač 2-ojo reikalavimo „Vandens apsauga nuo taršos nitratais“) taiko išmokų mažinimą. Priklausomai nuo pažeidimo tyčios ir masto, parama gali būti sumažinta nuo 1 % iki 5 %, o nustačius tyčinį, sistemingą pažeidimą – net iki 20 % ar daugiau visos paramos sumos.

Tai reiškia, kad ūkininkui, gaunančiam, pavyzdžiui, 10 000 eurų metinę paramą, net mažiausias pažeidimas gali kainuoti nuo 100 iki 500 eurų, o sunkesniais atvejais – net 2000 eurų ar daugiau. Ypač skaudu, kad šios sankcijos taikomos kartu su administracinėmis baudomis.

Tręšimo reikalavimai: dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Kontroliuojančių institucijų patirtis rodo keletą tipinių ūkininkų klaidų:

Tręšimas draudžiamuoju laikotarpiu. Net ir numatant greitą atlydį, negalima tręšti šaltyje, nes srutos neįsigers į įšalusią žemę ir pateks į paviršinius vandenis. Geriau palaukti kelias dienas ir tręšti, kai žemė atitirps.
Per mažas atstumas nuo vandens telkinių. Skystąjį mėšlą ir srutas draudžiama skleisti arčiau kaip 5 metrai nuo vandens telkinio kranto linijos, o nuo melioracijos griovių – ne arčiau 3 metrų. Šių atstumų nesilaikymas – viena dažniausių pažeidimų priežasčių.
Neįterptas mėšlas. Paskleidus mėšlą ant ariamos žemės, jį būtina įterpti į dirvožemį per 24 valandas. Jei mėšlas paliekamas paviršiuje ilgiau, jis ne tik teršia orą kvapais, bet ir praranda dalį vertingų maistinių medžiagų.
Nesuvesta apskaita. Duomenų apie panaudotą mėšlą neįvedimas į PPIS sistemą iki gruodžio 10 d. yra formalus pažeidimas, už kurį gali būti skiriamos sankcijos. Geriausia apskaitos žurnalą pildyti nuolat – iš karto po tręšimo, o ne laukti paskutinės dienos.
Netinkamai laikomas mėšlas laukuose. Mėšlo rietuvės turi atitikti visus reikalavimus – turėti pakloją srutoms sugerti, būti apjuostos pylimu, įrengtos ne arčiau 150 m nuo pastatų (nebent yra sutikimas). Pradinėse pavasario patikrose NMA fiksuoja kiekvieną neatitikimą.

Tręšimo reikalavimai: dažniausios klaidos ir kaip jų išvengti

Praktiniai patarimai

Teisinis reglamentavimas ir griežti kontrolės mechanizmai neturėtų gąsdinti, jei tręšimo darbai ūkyje organizuojami sistemingai ir laikomasi reikalavimų. Siekiant ne tik atitikti formalius reikalavimus, bet ir užtikrinti sklandžią ūkio kasdienybę bei gerus santykius su bendruomene, verta atkreipti dėmesį į keletą praktinių aspektų. Šios rekomendacijos padės efektyviau valdyti procesus ir išvengti dažniausiai pasitaikančių klaidų:

Naudokitės PPIS sistema. Ji ne tik supaprastina tręšimo planų sudarymą, bet ir mažina klaidų tikimybę. Pildant duomenis elektroniniu būdu, sistema automatiškai tikrina, ar neviršijamos normos, ar laiku pateikta informacija.
Stebėkite orų prognozes. Prieš pradedant tręšimo darbus, įsitikinkite, kad artimiausiomis dienomis neplanuojami intensyvūs krituliai ar staigus temperatūros kritimas. Pavasarį ir rudenį oras gali greitai keistis.
Derinkite su kaimynais. Jei planuojate tręšti skystuoju mėšlu ar srutomis savaitgalį arčiau nei 100 metrų nuo gretimo gyvenamojo namo, pasistenkite iš anksto gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Tai padės išvengti konfliktų ir galimų skundų.
Saugokite dokumentus. Tręšimo planas turi būti saugomas ne trumpiau kaip 3 metus nuo jo sudarymo datos. Taip pat saugokite visus su mėšlo perdavimu ar pardavimu susijusius dokumentus – jų gali prireikti kontrolės metu.
Konsultuokitės su specialistais. Jei kyla neaiškumų dėl konkrečių situacijų, geriau iš anksto pasikonsultuoti su žemės ūkio konsultantais ar Aplinkos apsaugos departamento specialistais telefonu 0 700 02022 ar el. paštu konsultacijos@aad.am.lt.

Pagrindinių reikalavimų atmintinė 2026 m.

Reikalavimas	Parametras / taisyklė
Draudimas tręšti	Nuo gruodžio 1 d. iki kovo 20 d.
Max azoto kiekis	170 kg/ ha per metus (iš mėšlo/ srutų)
Tręšimo planas	Privalomas tręšiant >30 ha arba derinant su mineralinėmis trąšomis
Atstumas nuo griovių	Mažiausiai 3 metrai (skystajam mėšlui)
Įterpimo laikas	Per 24 valandas (nuo paskleidimo ant ariamos žemės)
Duomenų teikimas	Per PPIS sistemą iki gruodžio 10 d. (už praėjusius metus)

Tręšimo reikalavimai Lietuvoje – ne tik biurokratinė našta, bet ir svarbi priemonė saugant aplinką ir palaikant ilgalaikį žemės našumą. Nors taisyklės atrodo griežtos, jos yra būtinos siekiant išvengti vandens telkinių taršos ir užtikrinti tvarų žemės ūkį.

Geroji žinia – pastaraisiais metais daug kas supaprastinta. Tręšimo planų sudarymas tapo lanksčiu ir orientuotu į konkrečius laukus, elektroninė PPIS sistema padeda išvengti klaidų, o duomenų teikimas supaprastintas. Tačiau geriausias būdas išvengti problemų – veikti atsakingai. Taip ir aplinka bus saugi, ir ūkis veiks be nereikalingų sankcijų.

Atsakingas ūkininkavimas – tai investicija ne tik į šiandienos derlių, bet ir į rytojaus žemę.

Šaltiniai:

Tręšimo reikalavimai Lietuvoje: ką svarbu žinoti ūkininkui, siekiančiam ūkininkauti tvariai ir atsakingai?