Somatinės ląstelės piene – tai vienas tiksliausių bandos sveikatingumo ir pieno kokybės signalų. Jų kiekio pokyčiai atspindi karvės tešmens būklę, imuninį atsaką ir net mažiausius aplinkos trikdžius, todėl šis rodiklis tampa itin svarbus tiek ūkininkams, tiek pieno supirkėjams. Nors nustatytos normos suteikia aiškią ribą, realus vertinimas prasideda tada, kai analizuojamos ilgalaikės tendencijos ir priežastys, kodėl skaičiai ima kilti. Kas iš tikrųjų lemia somatinių ląstelių kiekį piene ir kaip jį suvaldyti taip, kad rodiklis dirbtų ūkiui, o ne prieš jį?
Kas yra somatinės ląstelės piene?
Somatinės ląstelės piene – tai natūralios pieno liaukos epitelio ląstelės ir imuninės sistemos ląstelės, kurios patenka į pieną kaip fiziologinis pieno gamybos ir apsaugos procesų rezultatas. Didžiąją dalį jų sudaro leukocitai: neutrofilai, limfocitai ir makrofagai, atsakingi už tešmens audinių apsaugą nuo bakterijų ir kitų patogenų. Mažesnę dalį sudaro epitelio ląstelės, kurios nuolat atsinaujina, nes pieno gamyba reikalauja nenutrūkstamo liaukos audinio atsinaujinimo.
Sveikos karvės piene somatinių ląstelių visada yra, nes jos dalyvauja imuniteto veikloje ir palaiko natūralią audinių pusiausvyrą. Įprastomis sąlygomis, jų kiekis išlieka santykinai žemas, maždaug 50–200 tūkst. ląstelių viename mililitre, priklausomai nuo laktacijos periodo, amžiaus ir individualių gyvulio savybių. Kai tešmens audiniuose prasideda uždegiminiai procesai, ypač dėl subklinikinio ar klinikinio mastito, leukocitų aktyvumas ženkliai padidėja. Organizmas siunčia daugiau imuniteto ląstelių į pažeistą vietą, todėl somatinių ląstelių skaičius piene ima sparčiai augti, kartais net iki kelių milijonų ląstelių mililitre.
Dėl tiesioginio ryšio su tešmens audinių uždegiminiais procesais somatinės ląstelės laikomos vienu jautriausių ir patikimiausių tešmens sveikatos bei pieno kokybės indikatorių. Jų kiekio padidėjimas atspindi ne tik vykstantį ar prasidedantį uždegimą, bet ir gali būti ankstyvas požymis, jog karvė patiria fiziologinį ar aplinkos stresą, susiduria su melžimo technikos sukelta spenių trauma arba turi kitų sveikatingumo sutrikimų. Todėl SCC (angl. somatic cell count) rodiklis yra esminė priemonė tiek kasdienei bandos būklės diagnostikai, tiek ilgalaikiam pieno ūkio valdymui.
Ką rodo somatinių ląstelių skaičius?
Somatinių ląstelių skaičius piene yra vienas svarbiausių tešmens sveikatos vertinimo rodiklių, leidžiantis įvertinti uždegiminių procesų intensyvumą ir pieno liaukos audinių būklę. Kuo daugiau somatinių ląstelių patenka į pieną, tuo aktyvesnė imuninė reakcija vyksta tešmens audiniuose, dažniausiai susijusi su subklinikiniu ar klinikiniu mastitu. Dėl šios biologinės reakcijos somatinės ląstelės laikomos jautriu indikatoriumi, padedančiu identifikuoti uždegimą net tada, kai matomų ligos požymių dar nėra.
Atskiriems gyvuliams nustatytos ribos padeda interpretuoti somatinių ląstelių kiekį tiksliau. Karvės piene <100–150 tūkst. somatinių ląstelių/ml paprastai atspindi normalią fiziologinę būklę ir minimalų imuniteto aktyvumą. Kai somatinių ląstelių kiekis pakyla iki 200 tūkst./ml, didėja tikimybė, kad tešmenyje jau vyksta subklinikinis uždegimas. Vientisai išlikę aukšti rodikliai – >300 tūkst./ml – dažniausiai rodo, jog bent viename tešmens ketvirtyje yra aktyvus arba užsitęsęs uždegimas, reikalaujantis detalesnės diagnostikos.
Bandos mastu vertinamas vadinamasis „bulk tank“ somatinių ląstelių kiekis suteikia išsamesnį vaizdą apie bendrą tešmens sveikatą visoje bandoje. Rodikliai <200 tūkst. somatinių ląstelių/ml dažniausiai atspindi gerai kontroliuojamus infekcijos šaltinius ir efektyvią profilaktiką. Kai bandos somatinių ląstelių kiekis pakyla iki 300–400 tūkst./ml, tikėtina, kad infekuotų ketvirčių dalis yra reikšminga ir daro juntamą įtaką tiek pieno sudėčiai, tiek primilžiui. Nuolatinis šio rodiklio augimas rodo, kad ūkyje egzistuoja sisteminių rizikos veiksnių: nuo melžimo higienos trūkumų iki neidentifikuotų subklinikinių mastito atvejų.
Somatinių ląstelių įtaka pieno sudėčiai
Somatinių ląstelių kiekio didėjimas piene rodo aktyvius uždegiminius procesus tešmens audiniuose, todėl natūraliai keičiasi ir pieno cheminė sudėtis bei technologinės savybės. Uždegimo metu sutrinka pieno liaukų epitelio veikla, padidėja kapiliarų pralaidumas ir suaktyvėja proteolitiniai bei lipolitiniai fermentai. Šie pokyčiai lemia mažesnę produkto išeigą, blogesnę tekstūrą ir trumpesnį galiojimo laiką, o pienas tampa mažiau vertingas tiek maistiniu, tiek perdirbimo požiūriu.
Kadangi somatinių ląstelių padidėjimas veikia kelias sudėties grupes vienu metu, šis rodiklis tiesiogiai susijęs su pieno supirkimo kaina ir perdirbimo įmonių taikomomis priemokomis ar nuoskaitomis. Aukštesnis somatinių ląstelių kiekis dažniausiai reiškia prastesnį krešėjimą, mažesnę sūrio išeigą ir nestabilesnes fermentacijos savybes, todėl pienas tampa mažiau tinkamas aukštos pridėtinės vertės produktams.
Žemiau pateikta lentelė apibendrina pagrindinius pieno sudėties ir technologinių savybių pokyčius, kurie būdingi didėjant somatinėms ląstelėms.
Somatinių ląstelių padidėjimo poveikis pieno sudėčiai ir technologinėms savybėms
| Pieno komponentas / savybė | Pokytis didėjant somatinėms ląstelėms | Pasekmė pieno technologijai ir kokybei |
| Kazeinas | Mažėja | Blogesnis krešėjimas, mažesnė sūrio išeiga |
| Išrūginiai baltymai (albuminas, imunoglobulinai) | Didėja | Varškės struktūra būna mažiau tvirta, o galutinio produkto tekstūra – nevienoda |
| Laktozė | Mažėja | Lėtesnė fermentacija, silpnesnis rūgimas |
| Kalcio, fosforo, magnio kiekiai | Mažėja | Formuojasi nepakankamai stiprūs krešuliai, dėl to sūriai tampa mažiau tvirti ir linkę skilinėti |
| Natrio ir chloridų koncentracija | Didėja | Pakitęs skonis, didesnis druskingumas |
| Plazmino, lipazių aktyvumas | Didėja | Kazeino skaidymas, kartumas, greitesnis gedimas |
| Riebalų frakcijos stabilumas | Mažėja | Didėja oksidaciniai pakitimai, dėl kurių blogėja pieno ir produktų skonis bei kvapas |
| Krešėjimo savybės | Prastėja | Fermentacija trunka ilgiau, o susiformavę krešuliai būna silpnesni |
| Tekstūra ir struktūra | Silpnėja | Trapesni, mažiau vienodi gaminiai |
| Produktų galiojimo laikas | Trumpėja | Greitesnis gedimas ir kokybės praradimas |
Kodėl kinta somatinių ląstelių kiekis?
Somatinių ląstelių kiekis piene kinta priklausomai nuo karvės fiziologinės būklės, tešmens sveikatingumo, aplinkos sąlygų ir ūkio taikomos melžimo praktikos. Šių veiksnių sąveika lemia, ar somatinių ląstelių kiekis išliks fiziologinėse ribose, ar taps signaliniu uždegimo ir bandos valdymo problemų rodikliu.
Fiziologiniai veiksniai:
- Laktacijos stadija: krekenų periode somatinių ląstelių natūraliai būna daug, tačiau per pirmąsias 5–10 dienų jų kiekis greitai sumažėja. Laktacijos pabaigoje somatinių ląstelių vėl daugėja dėl natūralaus pieno liaukos involiucijos proceso.
- Amžius: vyresnių karvių tešmens audiniai patiria daugiau pažeidimų per gyvenimą, todėl su kiekviena laktacija didėja subklinikinių uždegimų tikimybė.
- Veislė ir genetika: kai kurių veislių ir linijų karvės pasižymi didesniu genetiniu polinkiu į aukštesnį somatinių ląstelių kiekį. Dėl šios priežasties selekcijoje aktyviai naudojami žemo SCC indeksai.
Sveikatingumas ir ligos:
- Subklinikinis ir klinikinis mastitas: pagrindinė somatinių ląstelių didėjimo priežastis. Uždegimo metu leukocitų į pieną patenka ženkliai daugiau, ir rodiklis gali pasiekti kelis milijonus ląstelių mililitre.
- Po veršiavimosi pasireiškiantys sutrikimai: pvz., energijos deficitas, hipokalcemija, medžiagų apykaitos disbalansas, mažina imuninį atsparumą ir didina somatinių ląstelių kiekį.
- Kitos ligos: šlubavimas, metaboliniai sutrikimai, karščiavimas, taip pat gali sukelti imuninį atsaką, kuris atsispindi somatinių ląstelių rodiklyje.
Aplinkos ir laikymo sąlygos:
- Nešvarios, drėgnos, kietos ar nepatogios guoliavietės didina tešmens odos pažeidimų ir bakterinės taršos riziką.
- Stresas: triukšmas, perpildytos fermos, netikslus šėrimo grafikas, silpnina imunitetą, todėl somatinių ląstelių kiekis kyla net ir esant minimaliems infekcijos židiniams.
- Šilumos stresas karštomis dienomis mažina imuninį atsparumą, primilžį ir didina somatinių ląstelių kiekį.
Šėrimas ir raciono balansas:
- Energinis deficitas ir nekokybiški pašarai silpnina tešmens audinių atsparumą.
- Mineralų trūkumas, ypač cinko, vario, mangano ir seleno, tiesiogiai susijęs su silpnesne odos ir spenių galo struktūra, todėl infekcijos rizika didėja.
- Mikotoksinai pašaruose gali mažinti imuninį atsparumą ir skatinti somatinių ląstelių didėjimą.
Melžimo technika ir higiena:
- Neteisingas vakuumo lygis, susidėvėję guminiai elementai ar nesubalansuoti melžimo intervalai gali pažeisti spenių odą ir sukelti mikrotraumas.
- Nepakankama priešmelžiminė higiena padidina bakterinės kontaminacijos tikimybę.
- Prasta dezinfekcija po melžimo leidžia patogenams lengvai patekti į spenio kanalą, ypač karvėms su jautria spenių oda.
Sezoniškumas ir klimato veiksniai:
- Kai kuriuose ūkiuose vasarą somatinių ląstelių mažiau dėl ganyklinių sąlygų ir didesnio karvių judėjimo.
- Kitais atvejais karščio bangos gali didinti somatinių ląstelių rodiklius dėl šilumos streso ir sumažėjusio imuniteto.
- Žiemą blogiau vėdinami tvartai, drėgmė ir sukritusios guoliavietės taip pat gali skatinti somatinių ląstelių didėjimą.
Reglamentas: koks somatinių ląstelių skaičius yra leidžiamas?
Somatinių ląstelių kiekio kontrolė reglamentuojama tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos nacionaliniu lygmeniu, nes šis rodiklis yra svarbi žaliavinio pieno kokybės ir saugos dalis. Pagrindinė nuostata nurodo, kad pieno supirkimui tinkamas tik toks žalias karvių pienas, kurio somatinių ląstelių kiekis neviršija leistinų ribų ir atspindi stabilų tešmens sveikatos lygį bandoje. Teisiniai reikalavimai orientuoti ne į pavienį mėginį, bet į ilgalaikę rodiklio vidurkio kontrolę, kad būtų išvengta momentinių svyravimų įtakos.
Europos Sąjungoje žalio pieno somatinių ląstelių limitas yra <400 000 ląstelių/ml, skaičiuojamas kaip 3 mėnesių geometrinis vidurkis, taikant ne mažiau kaip vieną tyrimą per mėnesį. Ši norma įtvirtinta Reglamente (EB) Nr. 853/2004 ir taikoma visoms pieno supirkimo grandims. Jeigu vidurkis viršijamas, pieno gamintojas privalo imtis korekcinių veiksmų, o nuolat neatitikus normos pieno supirkimas gali būti apribotas.
Lietuvoje pieno supirkimo tvarka atitinka ES nuostatas, tačiau praktiškai pieno perdirbimo įmonės dažnai taiko papildomas ekonomines priemones: priemokas už itin žemą somatinių ląstelių kiekį ir nuoskaitas už didesnį. Ūkiai, kurių bandos somatinių ląstelių vidurkis yra <200 000 ląstelių/ml, paprastai gauna didžiausias priemokas, nes toks pienas pasižymi stabilesnėmis technologinėmis savybėmis. Tuo tarpu viršijus 300 000–350 000 ląstelių/ml, dažniausiai taikomos nuoskaitos dėl didesnės mastito rizikos ir blogesnės perdirbimo vertės. Taip skatinama ne tik atitikti minimalias higienos normas, bet ir siekti aukštesnės produkcijos kokybės.
Svarbu paminėti tai, kad teisiniai reikalavimai orientuoti ne tik į galutinį pieno kiekį talpykloje, bet ir į nuolatinę bandos stebėseną. Dėl šios priežasties somatinių ląstelių tyrimai atliekami reguliariai, tiek individualiems gyvuliams kontrolinių melžimų metu, tiek vertinant talpyklos pieno mėginius.
Somatinių ląstelių ribos skirtingose šalyse
Somatinių ląstelių normos įvairiose šalyse atspindi pieno pramonės struktūrą, rizikos toleranciją ir prioritetus. Tarptautinis palyginimas leidžia geriau suprasti, kokių standartų siekia konkurencingi pieno ūkiai.
| Šalis/regionas | Leistina SCC riba (ląst./ml) | Taikymo pastabos |
| Europos Sąjunga | <400 000 | Skaičiuojamas 3 mėn. geometrinis vidurkis |
| JAV | <750 000 | Aukštesnė riba dėl ūkio struktūrų įvairovės; geriausi ūkiai siekia <200 000 |
| Kanada | <400 000 | Kanadoje SCC ribos yra vienodos, bet praktinę kokybės kontrolę vykdo provincijos, t. y. regioninės pieno valdybos. |
| Naujoji Zelandija | <400 000 | Eksporto rinkoms orientuota sistema; dauguma ūkių siekia <150 000 |
| Australija | <400 000 | Rekomenduojama <250 000 siekiant geresnių technologinių savybių |
| Šveicarija | <300 000 | Griežtesni reikalavimai aukštos pridėtinės vertės produktams |
| Norvegija, Švedija, Suomija | 200 000–250 000 | Praktikoje siekiama <200 000 ląst./ml kaip aukštos kokybės lygio. |
Tyrimai ir diagnostika: kaip nustatomos somatinės ląstelės?
Somatinių ląstelių nustatymas yra vienas svarbiausių karvių tešmens sveikatos vertinimo etapų, nes šis rodiklis atspindi tiek uždegimo buvimą, tiek jo intensyvumą. Diagnostika atliekama keliais lygmenimis: nuo greitųjų bandos testų iki laboratorinių tyrimų, kuriuos naudoja pieno perdirbėjai ir kontrolinių melžimų sistemos.
- Laboratoriniai metodai
Pagrindinis ir tiksliausias somatinių ląstelių nustatymo būdas yra laboratorinė analizė, atliekama automatizuotais ląstelių skaitikliais pagal tarptautinius standartus. Šie prietaisai nustato tikslų somatinių ląstelių skaičių mililitre pieno, klasifikuoja ląsteles pagal dydį ir užtikrina didelį rezultatų pakartojamumą. Laboratoriniai tyrimai dažniausiai naudojami:
- individualiems karvių mėginiams kontrolinių melžimų metu;
- talpyklos (bulk tank) pieno analizei, kuri atspindi bendrą bandos būklę;
- duomenų sekimui laiko skalėje, kad būtų vertinamos tendencijos ir korekciniai veiksmai.
- Greitieji testai ūkyje
Ūkiuose vienas praktiškiausių būdų greitai įvertinti tešmens uždegimą yra kalifornijos mastito testas (CMT). Tai greita reakcija, atliekama tiesiai melžimo aikštelėje arba tvarte:
- į specialią lėkštelę įlašinamas šviežias pienas iš kiekvieno tešmens ketvirčio,
- pridedamas reagentas,
- stebima krešėjimo ir tirštėjimo reakcija.
CMT nesuteikia tikslaus somatinių ląstelių skaičiaus, tačiau patikimai parodo, ar somatinių ląstelių koncentracija viršija fiziologines ribas bei leidžia anksti identifikuoti subklinikinius uždegimus. Tai ypač naudinga pirmaveršėms pieninėms karvėms, karvėms po gydymo ar tais atvejais, kai reikia greitai patikrinti įtartiną ketvirtį.
- Skaitmeniniai jutikliai ir automatinės sistemos
Moderniose fermose somatinių ląstelių diagnostika vis dažniau integruojama į automatinio melžimo sistemas (AMS), kuriose įrengti jutikliai realiu laiku analizuoja pieno parametrus. Tokios sistemos gali fiksuoti elektrinio laidumo pokyčius, spalvos ir sudėties kitimą, fermentų aktyvumą, o kai kuriais atvejai ir tiesiogiai nustatyti somatinių ląstelių kiekį. Tokie duomenys leidžia:
- identifikuoti uždegimą ankstyviausiose stadijose,
- sekti kiekvieno ketvirčio rodiklius atskirai,
- fiksuoti staigius somatinių ląstelių šuolius, kurie gali būti susiję su traumomis, stresu ar technikos netikslumais.
Kai kurie išmanieji jutikliai analizuoja ir papildomus parametrus, pvz.: karvės aktyvumą, temperatūrą, melžimo trukmę, spenių būklę, todėl somatinių ląstelių rodiklis interpretuojamas kontekstualiai.
- Pieno talpyklos stebėsena
Pieno talpyklos (bulk tank) somatinių ląstelių tyrimas dažniausiai atliekamas:
- prieš pieno išvežimą perdirbti;
- kaip dalis supirkimo kokybės kontrolės;
- kaip indikatorius, rodantis bendrą tešmens sveikatos lygį.
Talpyklos tyrimai leidžia greitai įvertinti, ar bandoje yra aktyvių infekcijų židinių. Staigus skaičiaus padidėjimas, net jei jis neviršija teisinių ribų, yra signalas patikrinti individualias karves.
- Diagnostikos reikšmė valdymo sprendimams
Somatinių ląstelių tyrimai yra ne tik diagnostikos, bet ir valdymo įrankis. Nuosekliai sekami duomenys leidžia:
- nustatyti karves, kurioms būtinas gydymas arba stebėsena,
- identifikuoti dažniausiai pasikartojančius mastito atvejus,
- vertinti melžimo higienos efektyvumą,
- koreguoti racioną ar aplinkos sąlygas,
- priimti sprendimus dėl karvių išbrokavimo ar gydymo strategijų.
Somatinių ląstelių prevencija ir valdymas ūkyje
Somatinių ląstelių kiekio valdymas ūkyje reikalauja kompleksinio požiūrio, kadangi uždegiminius tešmens procesus lemia daugybė tarpusavyje susijusių veiksnių: mikrobiologinė aplinka, melžimo technika, gyvulio imunitetas, šėrimas ir aplinkos stresas. Tarptautinių tyrimų duomenys rodo, kad tik sisteminė priežiūra, o ne vien pavienės priemonės, leidžia ilgalaikiai stabilizuoti somatinių ląstelių kiekį.
- Tešmens sveikata ir ankstyva diagnostika
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis subklinikinio mastito atvejų lieka nepastebėti, jei atliekama tik vizualinė karvių apžiūra. Todėl būtina taikyti reguliarius individualius tyrimus: kontrolinių melžimų analizę, greituosius testus ir pieno talpyklos stebėseną. Ankstyvas subklinikinio mastito nustatymas sumažina jo perėjimo į klinikinę formą riziką bei padeda užkirsti kelią infekcijos plitimui tarp karvių. Sausuoju periodu, remiantis naujausiais IMI valdymo protokolais (Teagasc, 2023), rekomenduojama taikyti selektyvų gydymą, o ne visuotinius antibiotikus, kartu naudojant vidinius spenių uždarius.
- Melžimo higiena ir aparatūros tikslumas
Melžimo procedūra yra vienas stipriausių rizikos taškų. Moksliniai tyrimai (Cornell Extension; USDA mastito rizikos studijos) patvirtina, kad:
- netinkamas vakuumo lygis ir pulsavimas pažeidžia spenių odą;
- nelygus melžimo režimas padidina bakterijų patekimą į spenio kanalą;
- priešmelžiminė higiena sumažina patogenų kiekį iki 50–70 %, priklausomai nuo užterštumo lygio.
Po melžimo spenių dezinfekcija yra kritiškai svarbi, ypač kovojant su Staphylococcus aureus – vienu dažniausių užsitęsusio mastito sukėlėjų.
- Aplinkos higiena ir šilumos streso valdymas
Guoliavietės būklė yra vienas tiesioginių tešmens sveikatos determinančių. WUR tyrimai parodė, kad karvėms gulint drėgnose, prastai paklotose vietose, bakterinė tarša spenių srityje padidėja kelis kartus, todėl kartu išauga ir mastito rizika. Taip pat didelę įtaką turi ventiliacija, ypač vasarą. Karščio bangų metu somatinių ląstelių kiekis gali padidėti 15–25 %, net jei infekcijos nėra, nes šilumos stresas tiesiogiai slopina imunitetą.
- Šėrimas, mineralai ir imuniteto palaikymas
Somatinės ląstelės glaudžiai susijusios su gyvulio medžiagų apykaita ir imunitetu. Tyrimai ir rekomendacijos rodo, kad:
- cinkas gerina spenių galų epitelio vientisumą;
- varis ir manganas palaiko odos barjerinę funkciją;
- selenas būtinas neutrofilų veiklai ir tešmens atsparumui.
Tuo tarpu prastas silosas, mikotoksinai ir energetinis deficitas po veršiavimosi, padidina subklinikinio mastito riziką. Mikotoksinai, ypač deoksinivalenolis ir zearalenonas, silpnina imuninį atsaką ir gali sukelti somatinių ląstelių šuolius net be akivaizdaus uždegimo.
- Genetinė atranka
Ilgalaikėje perspektyvoje, vienas efektyviausių būdų sumažinti somatinių ląstelių kiekį bandoje, yra kryptinga selekcija. Bulių indeksai, susiję su somatinėmis ląstelėmis ir tešmens sveikata, leidžia mažinti genetinį polinkį į mastitą, gerinti spenių anatomiją ir didinti karvių produktyvų amžių. Naujesni tyrimai (ScienceDirect, 2024) rodo, kad genetinis komponentas gali sudaryti iki 20–25 % somatinių ląstelių variacijos.
Kaip technologijos padeda valdyti somatines ląsteles?
Šiuolaikinės pieno gamybos technologijos leidžia somatinių ląstelių kiekį stebėti ne tik tiksliau, bet ir daug anksčiau, nei uždegimas tampa kliniškai matomas. Automatinio melžimo sistemos, inline jutikliai ir dirbtinio intelekto algoritmai užtikrina nuolatinę tešmens sveikatos stebėseną ir leidžia efektyviau valdyti mastito riziką. Kviečiame iš arčiau susipažinti su jomis.
Inline jutikliai: somatinių ląstelių pokyčiai realiu laiku
Automatinio melžimo sistemose integruoti jutikliai analizuoja pieno parametrus kiekvieno melžimo metu. Dažniausiai matuojami:
- elektrinis laidumas, kuris didėja uždegimo metu dėl elektrolitų pokyčių piene;
- spalvos ir skaidrumo pokyčiai, leidžiantys aptikti kraujo ar kitų pakitimų priemaišas;
- fermentų aktyvumas, ypač LDH, kuris yra ankstyvas uždegimo biomarkeris;
- temperatūra arba jos dinamika;
- kai kuriose sistemose – tiesioginis somatinių ląstelių kiekis.
Šie parametrai leidžia greitai identifikuoti ketvirčius, kuriuose prasideda uždegiminiai procesai, dar prieš pakylant somatinių ląstelių skaičiui laboratoriniame mėginyje.
Dirbtinio intelekto sistemos: ankstyvasis mastito diagnozavimas
Išmaniosios valdymo platformos, tokios kaip Lely Horizon, DeLaval Herd Navigator, Afimilk ar Moonsyst, interpretuoja ne pavienį, o daugiamatį duomenų rinkinį, apimantį:
- somatinių ląstelių pokyčių kreives;
- melžimo trukmę ir greitį;
- pieno išeigos kitimą;
- karvės aktyvumą, rujos elgseną, streso žymes;
- kūno temperatūrą arba pakitimus;
- jutiklių fiksuojamus spenio audinio pokyčius melžiant.
Tokios sistemos gali:
- nustatyti uždegimo požymius 12–48 val. anksčiau, nei išryškėja klinikiniai simptomai;
- prognozuoti infekcijos riziką pagal ankstesnių laktacijų duomenis;
- identifikuoti karves, kurioms reikia prevencinės priežiūros;
- automatiškai grupuoti gyvulius pagal rizikos lygius.
Ankstyva predikcija leidžia sumažinti mastito atvejų kiekį, gydymo išlaidas ir stabilizuoti pieno kokybę.
Automatinė sprendimų palaikymo sistema
Modernios AMS programos generuoja:
- individualias karvių ataskaitas;
- bandos mastito rizikos profilius;
- ketvirčių lygmens uždegimo žemėlapius;
- somatinių ląstelių dinamiką per visą laktaciją;
- įspėjimus apie staigius pokyčius;
- ekomendacijas dėl melžimo eiliškumo ir priežiūros.
Tokie įrankiai leidžia priimti sprendimus nedelsiant, remiantis duomenimis, o ne vien intuicija.
Prevencijos priemonės ir tikslinis jų poveikis somatinėms ląstelėms
| Prevencijos kryptis | Ką konkrečiai daryti? | Tiesioginis poveikis somatinėms ląstelėms |
| Tešmens sveikata | Atlikti individualių ketvirčių tyrimus kas 4–6 sav. | Ankstyvas subklinikinio mastito nustatymas, mažesni šuoliai. |
| Naudoti vidinius spenių uždarius sausuoju periodu. | Sumažėja naujų infekcijų laktacijos pradžioje. | |
| Melžimo technika | Tikrinti vakuumo lygį ir pulsatorius kas 30 d. | Mažiau spenių pažeidimų → mažiau uždegiminių reakcijų. |
| Dezinfekuoti spenius po kiekvieno melžimo. | Sumažėja patogenų patekimo į kanalą rizika. | |
| Aplinkos higiena | Kasdien pridėti/džiovinti kraiką, keisti jį bent 2–3 kartus per sav. | Mažesnė kontaktinė bakterinė apkrova. |
| Įrengti ventiliatorius ir purškimo sistemas vasarai. | Sumažėja šilumos stresas → stabilesnis somatinių ląstelių skaičius. | |
| Šėrimas | Įtraukti organinio cinko, seleno, vario papildus. | Geresnis spenių barjerinės odos atsparumas. |
| Vengti mikotoksinais užterstų pašarų, naudoti rišiklius. | Stabilesnė imuninė funkcija, mažiau uždegimų. | |
| Genetika | Skirti prioritetą buliams, kurių genetiniai indeksai siejami su mažesniu somatinių ląstelių kiekiu. | Ilgalaikis somatinių ląstelių mažėjimas visoje bandoje. |
| Valdymas | Stebėti duomenis per AMS jutiklius ir kontrolinius melžimus. | Greitesnis reagavimas į rodiklio pokyčius. |
| Grupavimas: atskirti rizikos karves. | Mažiau infekcijų plitimo atvejų bandoje. |
Somatinių ląstelių rodiklis: tiesioginiai ir netiesioginiai nuostoliai
Somatinių ląstelių kiekis piene yra ne tik tešmens sveikatos rodiklis, bet kartu ir reikšmingas pieno ūkio ekonominės sėkmės veiksnys. Moksliniai tyrimai bei pieno supirkimo duomenys rodo, kad didėjant somatinėms ląstelėms mažėja primilžis, blogėja pieno technologinė vertė ir prarandamos priemokos už kokybę. Todėl stabilūs, žemi somatinių ląstelių rodikliai yra tiesiogiai susiję su didesniu ūkio pelningumu.
Somatinės ląstelės ir primilžio praradimai
Mastito apžvalgos (JDS, PMC, Minnesota Extension) nuosekliai patvirtina:
- didėjant somatinių ląstelių kiekiui nuo 100 000 iki 400 000 ląst./ml, vidutinis primilžis sumažėja nuo 5 iki 8 %;
- kai rodiklis viršija 600 000–800 000 ląst./ml, pieno kiekio praradimai gali siekti 10–15 %;
- subklinikinis mastitas (somatinės ląstelės 200 000–500 000 ląst./ml) sumažina pieno gamybą net tada, kai nėra jokių klinikinių požymių.
Šie nuostoliai ypač reikšmingi didesnėse bandomose, kur somatinių ląstelių padidėjimas paveikia daug karvių vienu metu.
Įtaka pieno supirkimo kainai
Pieno perdirbimo įmonės taiko diferencijuotas priemokas ir nuoskaitas už pieno kokybę, todėl somatinių ląstelių kiekis tiesiogiai lemia pieno kainą.
Įprasta:
- bandos vidurkis <200 000 ląst./ml → aukščiausios priemokos;
- 300 000–350 000 ląst./ml → nuoskaitos dėl prastesnių technologinių savybių;
- >400 000 ląst./ml → pienas laikomas neatitinkančiu higienos normų, o ilgalaikis viršijimas gali riboti supirkimą.
Slaptojo mastito ekonominiai kaštai
Subklinikinis mastitas yra viena brangiausių pieno ūkių problemų, nes:
- nesimato jokių klinikinių požymių;
- karvė vis dar melžiama;
- somatinės ląstelės išlieka padidėjusios ilgą laiką.
- Tarptautinių ekonominių modelių duomenimis (WUR, Teagasc, USDA):
- vienas subklinikinio mastito atvejis gali kainuoti nuo 70 iki 200 € per laktaciją;
- įskaičiuojant primilžio praradimą, kokybės nuostolius ir prailgėjusias gydymo ar brokavimo išlaidas.
Ilgalaikis rodiklio padidėjimas lemia dažnesnį karvių brokavimą, didesnes gydymo išlaidas ir papildomas investicijas į profilaktiką.
Somatinės ląstelės ir technologinė vertė
Išplėsti pieno sudėties tyrimai (ScienceDirect, 2024; IDF rekomendacijos) rodo, kad didėjant somatinėms ląstelėms mažėja kazeino ir laktozės koncentracija, silpnėja fermentacinės savybės, o sūrio išeiga gali sumažėti iki 8–10 %. Tai tiesiogiai mažina perdirbimo efektyvumą ir lemia didesnes nuoskaitas pieno gamintojui.
Perdirbimo įmonės vertina žemas somatines ląsteles kaip gamybos stabilumo rodiklį, todėl ilgalaikiai žemi rodikliai padidina gamintojo patikimumą tiekimo grandinėje.
Šaltiniai:
https://portalcris.lsmuni.lt/server/api/core/bitstreams/bc0e09e5-e039-4814-83dd-80e261e6192e/content
https://www.sciencedirect.com/topics/agricultural-and-biological-sciences/somatic-cell-count
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC5993762
https://extension.umn.edu/dairy-milking-cows/dairy-somatic-cell-counts
https://vet.osu.edu/sites/default/files/documents/summer-care_central-plains-final_english_final.pdf
https://www.mastatest.com/latest-news/somatic-cell-counts-how-high-is-too-high
https://moonsyst.com/news/understanding-somatic-cell-counts-in-dairy-cows–a-blend-of-tradition-and-moonsyst-ai-technology
https://scispace.com/pdf/mastitis-somatic-cell-count-and-milk-quality-an-overview-31a561kr9a.pdf
https://swnydlfc.cce.cornell.edu/submission.php?id=1827&crumb=dairy%7C1
https://edepot.wur.nl/121462
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022030294769927
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.