Krekenos – tai pirmasis maistas, kurį gauna ką tik gimęs veršelis, ir tuo pačiu svarbiausias pagrindas jo sveikatai bei imuninei apsaugai. Jų sudėtyje gausu imunoglobulinų, maistinių medžiagų ir energijos, kurios būtinos veršelio išgyvenimui ir sveikam augimui. Tačiau krekenos naudingos tik tada, kai jos tinkamai įvertinamos, dozuojamos ir saugomos. Kaip sužinoti, ar krekenos pakankamai kokybiškos bei kiek jų reikėtų veršeliui? Ir kaip užtikrinti, kad krekenos neprarastų savo vertingųjų savybių? Atsakymus į šiuos klausimus ir naudingus praktinius patarimus rasite šiame straipsnyje.
Kas yra krekenos?
Krekenos arba priešpienis – tai tirštas, kreminės geltonos spalvos, lipnios konsistencijos pienas, kurį pirmą kartą po veršiavimosi pradeda gaminti karvės ir kuriame yra antikūnų, reikalingų imunitetui perduoti veršeliams. Iš esmės – tai pienas, papildydas kraujo baltymais ir vitaminais. Jame yra daugiau nei du kartus daugiau sausųjų medžiagų nei nenugriebtame piene, taip pat, daugiau baltymų ir elektrolitų. Krekenose taip pat yra cheminės medžiagos, leidžiančios naujagimiams veršeliams naudoti savo riebalų atsargas, tam, kad iš karto gautų papildomos energijos.
Krekenos išsiskiria ir baltymų, vitaminų A, D, E koncentracija, kuris yra maždaug penkis kartus didesnė nei nenugriebto pieno, o baltymų kiekis yra 17-18 % didenis, palyginti su 2,5-3,5 % esančiais piene. Tačiau po 2 dienų šios koncentracijos nedaug skiriasi nuo esančių nenugriebto pieno sudėtyje.
Vitaminų kiekis priešpienyje priklauso nuo karvės vitaminingumo. Kraujo baltymai perduoda pasyvųjį imunitetą iš motinos palikuonims per motinos antikūnus arba imunoglobulinus (Ig).
Kokį vaidmenį krekenos užima veršelio vystimosi procese?
Pagrindinis krekenų vaidmuo – tai pasyviai perduoti motinos imunitetą veršeliui. Veršeliai gimsta agamaglobulinemiški, t. y. be jokių antikūnų, apsaugančių juos nuo ligų. Kai veršelis negauna šio pasyvaus imuniteto, atsiranda FPT. FPT (angl. Failure of Passive Transfer) – tai pasyvaus imuniteto perdavimo nesėkmė. Šis terminas naudojamas apibūdinti situaciją, kai naujagimiui veršeliui nepavyksta gauti pakankamo kiekio motinos antikūnų (imunoglobulinų, ypač IgG) per krekenas pirmosiomis gyvenimo valandomis.
Veršelių galimybės išgyventi per pirmąsias gyvenimo savaites labai sumažėja, jei jie šių antikūnų neįsisavina į kraują. Tokiems veršeliams sukelti ligos protrūkį reikia daug mažiau ligų sukėlėjų, nei tuo atveju, jei jie gali įgyti imunitetą iš savo motinos. Neturintys pakankamo pasyvaus imuniteto veršeliai keturis kartus dažniau miršta ir du kartus dažniau suserga ligomis nei jį turintys.
Kodėl maitinime krekenomis toks svarbus laikas?
Kiekvieną pusvalandį, po veršelio gimimo, kai maitinimas krekenomis yra uždelsiamas, antikūnių lg perdavimas veršeliui sumažėja maždaug 5 %. Veršelis, kuris negauna priešpienio iki 6 val. amžiaus, jau praranda galimybę, kad į jo kraują patektų 30 % galimų antikūnų.
Margerison ir Downey (2005 m.) pateikė duomenis apie pirmą kartą priešpienį žindančių veršelių mirtingumą skirtingomis gyvenimo valandomis, kaip parodyta lentelėje.
Galima teigti, kad maitinimas krekenomis prilygsta lenktynėms tarp apsauginio priešpienio lg patekimo į veršelio žarnyną ir ligas sukeliančių patogenų. Kuo ilgiau veršelis neturi Ig, tuo daugiau galimybių šiems patogenams įsiskverbti į žarnyną. Jei tam tikri patogenai, pavz., E.coli, „laimi lenktynes“ per pirmąsias kelias valandas, jie gali patekti net į kraują, sukeldami sunkius skreplius ir sumažindami bet kokio įsisavinto Ig veiksmingumą.
Laikas, kuomet krekenos yra sumaitinamos veršeliui, yra labai svarbus. Žarnyno ląstelės per pirmąsias 12 val. subręsta ir galiausiai išjungia absorbcijos mechanizmą. Be to, po 24 val., kai pilvo ertmėje pradeda išsiskirti rūgštys, kad pieną virškinantys fermentai būtų veiksmingesni, jos suardo Ig baltymus ir sumažina jų veiksmingumą. Dar vienas klaidinantis veiksnys yra tas, kad apsauga nuo patogeninių bakterijų yra minimali, kol pilvo ertmė gali išskirti pakankamai rūgščių, kad sumažintų jų potencialą sukelti skorbutą. Jei veršelis išgėrė krekenų, motinos antikūnai gali kontroliuoti šių kenksmingų bakterijų plitimą. Priešpienio Ig vis dar naudingas veršeliui, net jei jo nebegali absorbuoti kraujas, nes jis padengia žarnyno sieneles, kad užtikrintų vietinę apsaugą nuo patogenų kaupimosi.
| Valandų skaičius po gimimo | Mirtingumas (%) |
| 2-6 | 5 |
| 7-12 | 8 |
| 13-24 | 11 |
| 25-48 | 20 |
Maitinimas krekenomis: rekomendacijos ir ko derėtų vengti
Per pastaruosius du dešimtmečius rekomendacijos dėl priešpienio šėrimo labai pasikeitė. Prieš dvidešimt metų buvo manoma, kad priimtina, jog visi veršeliai 1, 2 ar net 3 dienas bėgioja su savo motinomis, o jos perduoda pasyvų imunitetą leisdamos jiems natūraliai žįsti. Tačiau ieškodami tešmens, veršeliai gali įsiurbti daugiau ligų sukėlėjų, nei gaudami krekenas iš steriziluoto skrandžio vamzdelio. O kuo ilgiau veršeliai praleidžia su motinomis, tuo didesnė tikimybė užsikrėsti ligomis.
Pirmasis sugirdomas krekenų kiekis turėtų būti ne mažiau nei 3 litrai. Jos turėtų būti sušeriamos per pirmąsias dvi valandas po gimimo, taip suteikiant veršeliui imunitetą prieš ligas, kol patogeniniai organizmai dar nespėjo įsitvirtinti veršelio žarnyne. Kitas krekenų sugirdimo rodiklis yra veršelio gimimo svoris. Kadangi jis gali skirtis priklausomai nuo veislės ir nėštumo trukmės, taisyklė yra tokia, kad pirmą kartą maitinant, reikia sugirdyti 8,5 % gimimo kūno svorio (pvz., 35 kg veršeliui reikia trijų litrų).
Tiems augintojams, kurie vis dar nori, kad veršeliai gertų iš motinų, Margerison ir Downey (2005 m.) JK pateiktose rekomendacijose teigiama, kad žindymas visada turi būti prižiūrimas ir, jei reikia, padedamas, kad per pirmąsias 6 gyvenimo valandas būtų suvartojama 2,5 l kreknų, o per pirmąsias 12 gyvenimo valandų – 4 l krekenų. Jei veršelis negali sėkmingai žysti, krekenos turėtų būti pateiktos iš buteliuko ar sumaitinamos per skrandžio vamzdelį. Tokiais atvejais visi maitinimo įrankiai turi būti švarūs.
Margerison ir Downey (2005 m.) rekomenduoja užtikrinti krekenų kokybę. Krekenos turėtų būti vartojamos iš suaugusių karvių, nes telyčių krekenose paprastai būna mažesnis imunoglobulinų kiekis.
| Amžius (dienomis) | Laikotarpis (valandomis) | Rekomenduojamas kiekis (litrais) |
| 1 | <6 | 2.5 |
| 1 | <12 | 4 |
| 2-3 | Kasdien | 3-4 |
| Tęsiama | Tęsiama | 5 % viso siūlomo pieno kiekio |
Kaip yra vertinama krekenų kokybė?
Krekenų kokybė yra vertinama pagal tai, kiek jose yra imunoglobulino G (IgG). IgG koncentracija turi būti didesnė kaip 50 g/l. O krekenų kokybė yra aukščiausia, kai jos surenkamos iš karto po karvės veršiavimosi, nes iki antrojo melžimo imunoglobulino kiekis sumažėja perpus. Taip yra todėl, kad po pirmojo melžimo, melžiamos karvės pradeda reabsorbuoti Ig atgal į tešmens audinius. Dėl šios priežasties antrojo melžimo krekenose būna tik pusė Ig kiekio, palyginti su pirmojo melžimo krekenomis. Paprastai Ig kiekis karvėse būna nepakankamas, jei jos anksčiau buvo melžiamos arba jei prieš veršiavimąsi pastebėta, kad iš jų teka pienas. Krekenų kokybė taip pat yra prasta indukuotoms karvėms arba karvėms, kurių laikotarpis tarp apsiveršiavimo ir veršiavimosi yra trumpesnis nei 4 savaitės.
Krekenų kokybė išreiškiama pagal Ig koncentraciją: puikios kokybės priešpienyje yra ne mažiau kaip 90 g/l, geros kokybės – 65-90 g/l, vidutinės kokybės – 40-65 g/l, o prastos kokybės – mažiau kaip 40 g/l. Tada pagal kokybę galima apskaičiuoti priešpienio kiekį, kurį reikia išgerti, kad būtų gauta 100 g Ig.
Jei krekenų kokybė prasta, veršeliai ne tik turi būti girdomi labai dideliais kiekiais, kad gautų pakankamą Ig kiekį, bet tikėtina, kad net ir tada į kraują bus absorbuotas nepakankamas Ig kiekis. Pavyzdžiui, 2 l krekenų, kuriose yra 80 g/l Ig, suteiks daugiau pasyvaus imuniteto nei 4 l krekenų, kuriame yra tik 40 g/l Ig. Kruvinose krekenose taip pat gali būti mažesnis antikūnų kiekis.
| Vertinimas | Krekenų kokybės matavimas (miligramai IgG kiekviename mililitre krekenų) |
| Labai geras | 60 mg/ml |
| Geras | 50 mg/ml |
| Prastas | 30 mg/ml |
Kokie veiksniai turi įtakos imunoglobulinų kiekiui krekenose?
Imunoglobulinų kiekis krekenose yra labai svarbus veršelio sveikatai ir imunitetui, tačiau jis gali kisti priklausomai nuo kelių veiksnių.
Štai pagrindiniai veiksniai, turintys įtakos imunoglobulinų kiekiui krekenose:
- Karvės veislė ir genetika. Skirtingos karvių veislės gamina skirtinga imunoglobulinų kiekį. Mėsinės veislės karvės (pvz. Angus, Hereford) dažnai turi didesnę imunoglobulinų koncentraciją nei pieninės veislės (pvz. Holšteinai). Individuali karvės genetika taip pat vaidina svarbų vaidmenį.
- Karvės amžius ir paritetas (laktacijų skaičius). Vyresnės karvės (antra ar trečia laktacija ir daugiau) paprastai gamina priešpienį su didesne imunoglobulinų koncentracija, nes jos per gyvenimą buvo labiau veikiamos įvairių patogenų ir sukaupė daugiau antikūnų. Pirmos veršingos karvės (pirmos laktacijos) dažnai turi mažesnį imunoglobulinų kiekį priešpienyje.
- Krekenų išmelžimo laikas. Kuo ilgiau uždelsiama melžti priešpienį po veršiavimosi, tuo mažesnė imunoglobulinų koncentracija, antikūnai mažėja, nes jie pradeda prasiskiesti įprastu pienu.
- Karvės sveikata. Karvės, kenčiančios nuo mastito, prastos mitybos ar lėtinių ligų, gamina priešpienį su mažesniu imunoglobulinų kiekiu. Streso poveikis (pvz., veršiavimosi komplikacijos, nepalankios laikymo sąlygos), taip pat gali sumažinti priešpienio kokybę.
- Šėrimas ir mityba prieš veršiavimąsi. Karvės, kurių racionas prieš veršiavimąsi buvo subalansuotas ir turtingas baltymų bei energijos, paprastai gamina kokybiškesnį priešpienį. O vitaminas E, cinkas ir selenas yra ypač svarbūs imuninei funkcijai, todėl jų trūkumas gali sumažinti imunoglobulinų koncentraciją.
- Dvyniai arba didelis pieno kiekis. Karvės, kurios atsiveda dvynius, dažnai gamina mažiau krekenų, to pasekoje, jų imunoglobulinų koncentracija taip pat gali būti sumažėjusi. Taip pat ir karvės, kurios natūraliai gamina didelį pieno kiekį, dažnai turi prastesnės kokybės krekenas, nes imunoglobulinai būna praskiedžiami.
- Laikotarpis tarp laktacijų (sausasis periodas). Jei sausasis laikotarpis (tarp laktacijų) yra per trumpas (< 40 dienų), krekenų kokybė prastėja, nes karvė neturi pakankamai laiko kaupti imunoglobulinus. Optimalus sausasis laikotarpis yra 40–60 dienų.
- Klimatas ir metų laikai. Žiemą ar šaltomis oro sąlygomis gimusios karvės kartais gamina krekenas su didesne imunoglobulinų koncentracija, nes šaltis gali paskatinti natūralią imuninę reakciją. O per didelis karštis nėštumo metu gali sumažinti priešpienio kokybę.
Kaip tinkamai pašildyti krekenas nepakenkiant jų kokybei?
Siekiant užtikrinti, kad veršeliai gautų kokybiškas krekenas, svarbu atsižvelgti į temperatūros kontrolę bei krekenų laikymą ir naudojimą. Krekenos veršeliui turėtų būti sugirdomos, kai jų temperatūra yra 37–39 °C (kūno temperatūros diapazonas). Galimi ir keli šildymo būdai ir patarimai.
- Vandens vonelė: įdėkite krekenas į sandarų plastikinį maišelį arba butelį ir įmerkite į šilto vandens vonelę (maksimali vandens temperatūra – 50 °C). Šildykite lėtai, kol krekenos pasieks reikiamą temperatūrą.
- Elektrinis krekenų šildytuvas: jei ūkyje naudojate specialų šildytuvą, užtikrinkite, kad jis nustatytas ne aukštesnei kaip 50 °C temperatūrai.
- Šildydami krekenas turėtumėte vengti: mikrobangų krosnelės, nes dėl netolygaus šildymo gali būti sunaikinti imunoglobulinai. Taip pat ir per karšto vandens (>60 °C), nes tai sunaikina imunoglobulinus, ko pasekoje, sumažėja krekenų kokybė.
- Prieš duodant krekenas veršeliui, naudokite termometrą, kad užtikrintumėte tinkamą temperatūrą. Jei termometro neturite, patikrinkite krekenas riešu – jos turi būti šiltos, bet ne karštos.
Šviežių arba šaldytų krekenų naudojimas
Šviežios krekenos yra geriausias pasirinkimas, nes jose yra maksimalus imunoglobulinų kiekis ir geriausias biologinis aktyvumas. Jei neturite ar negalite naudoti šviežių krekenų, šaldytos krekenos – puiki alternatyva.
Kaip šaldyti krekenas?
- Supilkite krekenas į švarius plastikinius maišelius arba indus (vieno šėrimo porcijomis, apie 1–2 litrus).
- Užšaldykite kuo greičiau po pamelžimo, kad išsaugotumėte kokybę.
- Laikykite krekenas šaldiklyje, kurio temperatūra yra -18 °C arba žemesnė.
Kokia yra šaldytų krekenų laikymo trukmė?
Šaldytos krekenos gali būti saugiai laikomos iki 1 metų, jei yra užtikrinama tinkama temperatūra.
Norėdami jas atšildyti, naudokite šilto vandens vonelę (maksimali vandens temperatūra – 50 °C), tačiau niekada neatšildykite krekenų kambario temperatūroje ar mikrobangų krosnelėje, nes tai gali paskatinti bakterijų dauginimąsi arba pažeisti imunoglobulinus.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
Šaltiniai:
https://beef.unl.edu/beefwatch/importance-colostrum-newborn-calf
https://www.publish.csiro.au/ebook/chapter/9780643107427_Chapter5
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022030222000376
https://www.teagasc.ie/media/website/animals/beef/dairy-beef/segment-002-of-section1-the-newborn-calf.pdf
https://extension.msstate.edu/sites/default/files/topic-files/cattle-business-mississippi-articles/cattle