Krapai – neatsiejama daugelio ūkių ir daržų dalis, vertinami dėl savo aromato, greito augimo ir universalumo virtuvėje. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad šie žalumynai nekelia didelių reikalavimų, sėkmingas jų auginimas prasideda nuo tinkamai parinkto sėjos laiko ir dirvos paruošimo. Tiems, kurie nori džiaugtis šviežiais krapais nuo pavasario iki pat vasaros pabaigos, verta žinoti keletą praktinių dalykų: kada sėti, kaip prižiūrėti ir kaip užtikrinti ilgalaikį derlių. Šiame straipsnyje pasidalinsime svarbiausia informacija ir naudingais patarimais, padėsiančiais užauginti sveiką, kvapnų ir gausų krapų derlių.
Kada krapus sėti pavasarį?
Krapų sėklos sudygsta esant vos +3–5 °C dirvos temperatūrai, todėl tai vienas iš pirmųjų pavasarinių augalų, kuriuos galima sėti. Lietuvoje palankus metas krapų sėjai prasideda nuo balandžio vidurio iki gegužės pradžios, priklausomai nuo oro. Esant palankioms sąlygoms, krapų sėklos sudygsta per 10–14 dienų.
Jei pavasaris vėluoja, verta palaukti, kol dirva bus ne per šlapia ir ne per šalta, kad nesutriktų sėklų dygimas. Krapai nebijo pavienių pavasario šalnų (iki –2 °C šalna krapams nepakens), tačiau stipresnės šalnos gali pažeisti jaunus daigus. Todėl rekomenduojama ankstyvąją sėją planuoti šiltesnėje, atviresnėje vietoje, o esant šalnų rizikai – pridengti augalus agroplėvele ar plėveliniu tuneliu.
Norint turėti šviežių krapų ilgą laiką, rekomenduojama naudoti pakopinę sėją, t.y., krapus sėti kas 2–3 sav., iki liepos vidurio. Tai padės išvengti situacijos, kai visi krapai sužydi vienu metu, praranda lapiją ir yra nebetinkami vartoti.
Krapų sėja pagal Mėnulio kalendorių
Krapų sėja pagal Mėnulio kalendorių – tai senovinė ir vis dar plačiai praktikuojama sodininkystės tradicija, ypač tarp ekologinių ar biodinaminių ūkių. Nors ne visi ūkininkai laikosi šio metodo, daug kas tiki, kad Mėnulio fazės daro įtaką augalų augimui, drėgmės judėjimui žemėje ir net sėklų daigumui.
Augantis Mėnulis – tai palankiausias laikas sėti krapus, ypač jei jie auginami žaliai masei (lapams). Šiuo metu augalai auga stipriau, formuoja tankesnius lapus. Tačiau derėtų vengti krapus sėti per pilnatį ir delčią, nes augalų gyvybinės jėgos traukiasi į šaknis, todėl sėklų dygimas gali būti lėtas, augimas silpnas.
Palankios datos krapų sėjai:
- Balandį: 1, 2, 4, 5, 9, 11 , 12, 14, 15, 29, 30.
- Gegužę:1, 2, 6–10, 12, 16, 17, 29, 30.
- Birželį: 2, 3, 5, 6, 8, 12–15, 30.
- Liepą: 11, 12, 16, 17, 20, 21.
Krapų sėjos būdai
Tinkamai parinktas krapų sėjos būdas turi įtakos ne tik daigų kokybei, bet ir tolimesnei augalų priežiūrai: ar bus patogu ravėti, laistyti, nuimti derlių. Krapai dažniausiai sėjami tiesiai į atvirą gruntą, pasirinkus vieną iš trijų pagrindinių sėjos būdų.
- Sėja eilutėmis. Tai populiariausias būdas tiek mėgėjų daržuose, tiek smulkiuose ūkiuose. Tarpueiliai – 20–30 cm, kad būtų patogu ravėti ir laistyti, o gylis – apie 1,5–2 cm. Tokiu būdu sėklas galima berti tankiau, nes daigus vėliau galima praretinti.
- Sėja juostomis. Šis būdas naudojamas didesniuose plotuose, kai siekiamybė – didesnis produktyvumas. Krapai sėjami 2–4 eilėmis vienoje juostoje, tarp juostų paliekamas platesnis tarpas (30–40 cm). Toks metodas efektyvus laistymui ir tręšimui, nes galima taikyti lašelinį drėkinimą. Tinka tiek šviežių žolelių, tiek sėklų auginimui.
- Išbarstoma sėja. Mažiau paplitęs būdas, dažniausiai naudojamas labai mažose daržo vietose. Sėklos išbarstomos tolygiai per visą lysvę, o po to lengvai įterpiamos grėbliuku ar plokščia lenta. Pasėjus krapus tokiu metodu, sunkiau suvaldyti jų daigumo tolygumą, taip pat – prižiūrėti augalus. Šis būdas labiau tinkamas, jei siekiama trumpalaikio, greito derliaus.
Krapų sėklos norma
Sėklos norma priklauso nuo pasirinkto auginimo tikslo: auginama žaliajai masei ar sėklai, sėjos būdo bei norimo pasėlio tankumo.
- Žaliosioms krapų dalims (naudojimui šviežiems ar džiovintiems prieskoniams), sėklos norma yra 8–12 kg/ha. Dažniausiai krapai sėjami eilutėmis arba juostomis, priklausomai nuo naudojamos technikos.
- Krapų auginimas sėklai, kai siekiama derliaus subrandintoms sėkloms, sėklos norma yra 4–6 kg/ha. Sėjama yra rečiau, kad krapai turėtų daugiau vietos vystytis bei išaugintų stiprius žiedynus. Paprastai yra paliekami didesni tarpueiliai, kad būtų galima lengviau nuimti derlių mechanizuotai.
- Svarbu! Jei sėklos senesnės ar mažesnio daigumo, norma gali būti padidinta. Pramoniniam ūkiui svarbu naudoti sertifikuotas, vienodai dygstančias veislines sėklas, ypač jei planuojama derlių nuimti mechanizuotai.
Krapų sėklų kiekio apskaičiavimas
| Auginimo tikslas | Sėklos norma (kg/ha) | Plotas (ha) | Reikalingas sėklų kiekis (kg) |
| Žaliai masei (prieskoniams) | 10 kg/ha (vidurkis) | 0.5 ha | 5 kg |
| Žaliai masei (prieskoniams) | 10 kg/ha | 1 ha | 10 kg |
| Žaliai masei (prieskoniams) | 10 kg/ha | 2 ha | 20 kg |
| Sėklų derliui | 5 kg/ha (vidurkis) | 0,5 ha | 2,5 kg |
| Sėklų derliui | 5 kg/ha | 1 ha | 5 kg |
| Sėklų derliui | 5 kg/ha | 2 ha | 10 kg |
Tinkamos lauko sąlygos krapų augimui
Krapai mėgsta lengvą, purią, humusingą dirvą, kurios ph yra neutralus arba silpnai rūgštus (ph 6,0–7,0), nes tai padeda jiems užtikrinti gerą maisto medžiagų pasisavinimą. Reikėtų vengti šlapių, sunkių, molingų dirvų, nes šios trukdo sėkloms sudygti bei skatina šaknų puvinį. Rekomenduojama prieš sėją dirvą patręšti kompostu arba perpuvusiu mėšlu, vengiant šviežio mėšlo.
Krapai pradeda dygti lauke esant +5 °C, tačiau geriausiai auga esant +15–22 °C temperatūrai. Jie atsparūs lengvoms pavasario šalnoms (iki –2 °C), bet paūgėję daigai jautresni didesniems temperatūros svyravimams. O karštyje (> +25 °C) gali greitai peraugti ir žydėti, tad svarbu laiku sėti ir laistyti.
Krapams reikia pilnos saulės šviesos, bent 6–8 val. per dieną. Pavėsyje pasėti krapai augs lėčiau, bus ne tokie kvapnūs ir gali greičiau išauginti žiedynus, t.y., pereiti į sėklų formavimą.
Kalbant apie drėgmę, verta paminėti, kad krapai mėgsta nuosaikiai drėgną dirvą, kas yra itin svarbu jų daigų augimo metu. Todėl laistyti reikėtų reguliariai, bet neperliejant, nes vandens perteklius skatina ligas, o trūkumas – greitesnį žydėjimą. Visgi, papildomas laistymas būtinas, ypač sausros metu, smėlingose dirvose.
Ką būtina žinoti apie krapų priežiūrą vasaros metu?
Vasara – pagrindinis krapų vegetacijos periodas. Šiuo metu krapai greitai auga, bet kartu tampa jautresni sausrai, piktžolėms ir pertręšimui. Norint užauginti stiprius ir aromatingus krapus, reikalinga nuosekli priežiūra.
- Laistymas. Krapams reikalingas reguliarus ir tolygus laistymas, ypač karštomis ir sausomis dienomis. Juos laistyti geriausia anksti ryte arba vakare, kad išvengtumėte vandens garavimo ir nudegimų. Laistymo dažnumas turėtų būti 2–3 kartai per savaitę, priklausomai nuo dievos tipo ir oro sąlygų.
- Piktžolių kontrolė ir ravėjimas. Krapai jautrūs konkurencijai dėl šviesos ir maisto medžiagų, todėl piktžoles būtina šalinti nuolat. Patogiausia ravėti tarpueilius, jei sėta eilutėmis ar juostomis. O jei pasėlis tankus, galima naudoti mulčiavimą (šiaudais ar žole), tai padės sulaikyti drėgmę ir kartu slopins piktžolių augimą.
- Retinimas. Jei krapai sėti tankiai, rekomenduojama praretinti daigus, paliekant apie 5–7 cm tarp augalų. Tai padės pagerinti vėdinimą, sumažins ligų riziką bei užtikrins didesnius, vešlesnius augalus.
- Tręšimas. Jeigu dirva nebuvo papildomai tręšta prieš sėją, galima patręšti lengvu azoto turinčiu tirpalu (pvz., dilgėlių raugu). Tačiau venkite pertręšimo, nes tai paskatina lapų augimą, bet silpnina kvapą ir skatina ankstyvą žydėjimą.
- Apsauga nuo kenkėjų ir ligų. Krapai yra gana atsparūs, bet kartais gali būti pažeidžiami miltligės ar amarų. Geriausia prevencija – tai vėdinama aplinka, reguliarus laistymas prie šaknų, o ne ant lapų. Esant poreikiui, galima naudoti natųralias augalų apsaugos priemones (pvz., česnakų, dilgėlių nuovirą).
Šaltiniai:
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/how-to-grow-dill
https://www.almanac.com/plant/dill
https://www.firsttunnels.co.uk/page/TopofTheCrops-Dill
https://www.growveg.co.uk/guides/growing-and-harvesting-garden-dill
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.