Juodieji ridikai – tai ne tik vertingas daržovinis augalas su stipriu, pikantišku skoniu, bet ir nepamainoma kultūra ūkininkams, ieškantiems atsparių, dirvai nereiklių šakniavaisių. Pavasaris – tinkamiausias metas pasirūpinti jų sėja, tačiau svarbu žinoti, kada ir kokiomis sąlygomis sėti, kad augalai gerai prigytų, o derlius būtų gausus ir kokybiškas. Šiame straipsnyje aptarsime viską nuo sėjos laiko ir būdų iki lauko paruošimo ir vasaros priežiūros darbų. Jei svarstote apie juodųjų ridikų auginimą – šis gidas kaip tik jums.
Kada geriausias metas sėti juoduosius ridikus?
Pavasarinė juodųjų ridikų sėja pradedama nuo balandžio pabaigos, kai dirvos temperatūra pakyla iki 6–8 °C ir nebekyla naktinių šalnų pavojus ir tęsiama iki gegužės vid. Šiuo metu dirva jau būna pakankamai pradžiūvusi, lengvai įdirbama.
Juodųjų ridikų sėjai svarbi ne tik dirvos temperatūra, bet ir dienos ilgumas. Juodieji ridikai ypač jautrūs dienos šviesos trukmei, todėl, pasėti per vėlai, esant ilgoms dienoms ir aukštesnei temperatūrai, (pvz., gegužės pabaigoje ar birželį), yra didelė rizika, kad augalai „išeis į žiedus“. Tai reiškia, kad juodieji ridikai bus linkę pradėti žydėti vietoj to, kad formuotų derlingą šaknį. Tokiu atveju derlius būna prastas, o šakniavaisiai – smulkūs arba deformuoti.
Tinkamu laiku atlikta sėja padės ne tik to išvengti, bet ir sumažins kenkėjų ir ligų riziką, lyginant su vasaros pabaigos sėja, taip pat leis išnaudoti drėgną pavasario dirvą ir lietų bei suteiks galimybę nuimti augalų derlių anksčiau ir jų vietoje pasėti kitas kultūras ar žaliąją trąšą.
Juodųjų ridikų sėja pagal Mėnulio kalendorių
Vis dažniau ūkininkai sėjos laiką derina ne tik pagal orus, sėjos kalendorių, bet ir pagal Mėnulio kalendorių, kuris, tikima, turi įtakos augalų augimui. Juodieji ridikai, kaip ir kiti šakniavaisiai, geriausiai auga, kai sėjami per delčią – laikotarpiu, kai Mėnulis mažėja.
2025 m. balandžio mėn. tam ypač palankios dienos: 4, 5, 8 , 9, 11, 12, 19, 20, 23, 24.
Gegužės mėn. palankios dienos: 6–10, 16, 17, 29, 30.
Birželio mėn. palankios dienos: 5, 6, 8, 12, 13, 17, 18, 21, 22, 29, 30.
Juodųjų ridikų sėjos būdai ir normos
Juodųjų ridikų sėja gali būti vykdoma tiek tradiciniu eiliniu, tiek plačiaeiliu būdu, priklausomai nuo ūkio dydžio ir priežiūros galimybių. Sėklos įterpiamos į 1,5–2 cm gylį atsižvelgiant į dirvos struktūrą: lengvesnėje galima giliau, sunkesnėje – sekliau. Sėjos metu svarbu užtikrinti tolygų sėklų paskirstymą, o didesniuose plotuose rekomenduojama naudoti precizinę sėjamąją, kad būtų išvengta per tankaus pasėlio.
| Sėjos būdas | Aprašymas | Tarpueiliai | Atstumai tarp augalų | Sėklų norma |
| Rankinė sėja | Naudojama mažesniuose ūkiuose ar daržuose. Sėklos sėjamos rankomis į vagas. | 30–45 cm | 5–10 cm | Apie 4–6 kg/ha |
| Mechanizuota sėja | Tinka vidutiniams ir stambesniems ūkiams. Sėjama naudojant sėjamąsias. | 30–45 cm | 5–10 cm | Apie 3–5 kg/ha |
| Juostinė sėja | Efektyvus būdas mažesniam plotui. Į vieną juostą sėjamos 2–3 eilės sėklų. | Juostos kas 50–60 cm | Eilutės juostoje kas 10 cm | Apie 5–6 kg/ha (priklausomai nuo tipo) |
Tinkamos lauko sąlygos juodųjų ridikų augimui
Norint užauginti kokybišką juodųjų ridikų derlių, itin svarbu tinkamai paruošti lauką. Juodieji ridikai geriausiai augs derlingoje, purioje, gerai drenuotoje priemolio arba lengvo priemolio dirvoje, kurios kurios pH yra 6,0–7,0. Tačiau derėtų vengti rūgščių, sunkių, drėgmę sulaikančių molingų dirvų. Rūgščiose dirvose juodieji ridikai dažniau serga šaknų ligomis (ypač – šaknų puvinių), o sunkiose, drėgmę sulaikančiose molingose dirvose – šakniavaisiai išauga deformuoti, linkę trūkinėti.
Sėjant juoduosius ridikus, svarbu atsižvelgti ir į priešsėlį. Geriausias priešsėlis jiems – javai, ankštiniai ar svogūninės daržovės; derėtų vengti kopūstų, ropių ir kitų bastutinių šeimos augalų, su kuriais juodieji ridikai dalijasi bendromis ligomis.
Laukams jiems turėtų būti suartas iš rudens arba pavasarį giliai supurenamas (iki 25–30 cm), o prieš sėją – kruopščiai išlygintas ir išpurentas viršutinis dirvos sluoksnis. Tai padės pasiekti tolygų daigumą.
Juodųjų ridikų tręšimui geriausia naudoti perpuvusį mėšlą arba kompleksines trąšas, tačiau svarbu nepersistengti su azotu, nes jo perteklius skatina lapų, bet ne šaknų augimą.
Juodųjų ridikų priežiūra vasaros metu
Vasarą juodieji ridikai reikalauja nuoseklios ir dėmesingos priežiūros, ypač, jei tikimasi kokybiško šakniavaisių derliaus.
- Laistymas. Juodiesiems ridikams reikalinga pastovi drėgmė, ypač šaknų formavimosi laikotarpiu. Vandens trūkumas gali sukelti šaknų medėjimą, suskeldėjimą, o per didelė drėgmė – puvinį. Esant sausrai, rekomenduojama juoduosius ridikus laistyti 1–2 k. per savaitę.
- Ravėjimas. Svarbu reguliariai purenti ir ravėti tarpueilius, kad būtų pagerinta šaknų ventiliacija bei sumažinta konkurencija su piktžolėmis.
- Retinimas. Jei juodieji ridikai sudygo per tankiai, daigus būtina praretinti paliekant 8–12 cm atstumus tarp augalų. Tai daroma, kai daigai turi 3–4 tikruosius lapelius.
- Tręšimas. Jei dirva buvo tinkamai paruošta, papildomas tręšimas dažnai nereikalingas. Visgi, esant poreikiui (pvz. lėtai augant), galima panaudoti lengvą papildomą kalio ar fosforo trąšų normą.
- Apsauga nuo ligų ir kenkėjų. Svarbu stebėti ar nėra pažeidimų nuo šakniagraužių, blakių, Agromyzidae šeimos muselių, kurių lervos minta augalų audiniais tarp lapo epidermio sluoksnių, sudarydamos išgraužas. Jos dažnai aptinkamos bastutinių (Brassicaceae) šeimos augaluose. Pastebėjus ligų požymius (pvz., šaknų puvinį, bakterinę dėmėtligę), būtina šalinti pažeistus augalus ir koreguoti drėkinimą.
Liaudiški patarimai ir ūkiškos gudrybės auginant juoduosius ridikus
Nors šiuolaikinė žemdirbystė vis labiau remiasi technologijomis, daugelis ūkininkų iki šiol vertina senolių išmintį, kuri dažnai pasirodo ne tik paprasta, bet ir veiksminga. Juodieji ridikai – tai viena iš tų kultūrų, kuriai liaudiškos priemonės ir tradicinės praktikos gali tapti puikiu pagalbininku siekiant geresnio derliaus. Dalijamės keletu patarimų ir gudrybių, kurios gali praversti.
- Sėja per delčią. Daugelis ūkininkų vis dar laikosi mėnulio kalendoriaus, pagal jį, šakniavaisius patariama sėti per delčią, kai augimo jėga krypsta į žemę, tuomet šaknys auga stipresnės ir derlius būna gausesnis.
- Žolelių galia. Pasak liaudies išminties, juodųjų ridikų sėklas rekomenduojama pamirkyti ramunėlių arbatoje. Ramunėlių nuoviras mažina ligų tikikymbę ir skatina greitesnį sudygimą. O norint atbaidyti kenkėjus, rekomenduojama šalia juodųjų ridikų pasėti medetkų ar krapų, kurie veikia kaip natūralūs repelentai. Ypač padeda atbaidyti spragšius ir šliužus.
- Derliaus kokybei užtikrinti pasiteisina ir lengvas šaknų apkaupimas – taip jos išauga lygesnės ir mažiau žaliuoja nuo saulės. Be to, retinant daigus patariama neskubėti: pirmą kartą praretinti daigus sudygus, o antrą – kai jau matomos šaknys, kad augalai patirtų kuo mažiau streso.
- Smėlis ir pelenai. Norint sėklas paskirstyti tolygiau, jos dažnai maišomos su smėliu. Tai ypač naudinga, jei juodieji ridikai sėjami ranka, mažame plote. O į sėjos vagas patariama įberti medžio pelenų – tai natūrali trąša ir priemonė nuo dirvos rūgštumo bei kai kurių kenkėjų.
Šaltiniai:
https://www.gardeningknowhow.com/edible/vegetables/radish/gowing-black-radish-plants.htm
https://www.rhs.org.uk/vegetables/radishes/grow-your-own
https://www.permapotes.com/en/plants/view/radis-noir-dhiver
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.