Rinkoje pastebimos spartūs žemės ūkio paskirties žemės kainų ir nuomos pokyčiai — tai svarbu visiems, planuojantiems imtis ar plėsti ūkinę veiklą. Šiame tekste apžvelgiame, kokios šiuo metu dirbamos žemės nuomos kainos vyrauja Lietuvoje, nuo ko priklauso žemės kaina ir į ką atkreipti dėmesį.
Dirbamos žemės nuomos kaina
Žemės ūkio paskirties žemės nuomos rinka 2025 metais išlieka aktyvi ir dinaminė. Analizuojant įvairių regionų duomenis bei realius skelbimus, galima išskirti aiškias kainų tendencijas, kurias lemia ne tik geografinė padėtis, bet ir žemės kokybė bei infrastruktūra.
Pagal 2025 metų duomenis, vidutinė dirbamos žemės nuomos kaina Lietuvoje šiuo metu siekia apie 220 eurų už hektarą per metus – tai 11 procentų daugiau nei prieš metus. Tačiau tai yra vidurkis – realus nuomos mokestis labai priklauso nuo regiono, žemės derlingumo ir našumo.
📊 Dirbamos žemės nuomos kainų palyginimas regionuose (2025 m.)
| Regionas / zona | Nuomos kaina (€/ ha/ metus) | Charakteristika |
| Kauno, Kėdainių, Šakių rajonai | 260–280 € | Aukštas derlingumas, gera infrastruktūra |
| Panevėžio apskritis | 240–270 € | Derlinga žemė, centrinis regionas |
| Vidutinio derlingumo plotai/ mišrių savybių plotai | 200–230 € | Vidurkis, mišrių savybių žemės |
| Zarasų, Lazdijų, Varėnos rajonai | 130–160 € | Mažesnis derlingumas, atokesnės teritorijos |
Aukščiausios nuomos kainos fiksuojamos Kauno, Panevėžio, Šakių ir Kėdainių regionuose, kur ūkininkai moka 260–280 eurų už hektarą. Centriniuose ar derlinguose rajonuose su aukšta derlingumo klase nuomos kainos paprastai būna aukštesnės.
Mažiausios kainos stebimos Zarasų, Lazdijų ir Varėnos rajonuose, kur jos svyruoja tarp 130 ir 160 eurų už hektarą. Tarp skelbimų galima rasti ir vidutinio derlingumo ar mišrių savybių plotus, kurių nuomos kaina siekia 200–230 eurų/ ha.
Dirbamos žemės nuomos kaina: skelbimų tendencijos
Skaičiai ir vidurkiai suteikia bendrą vaizdą, tačiau konkrečios nuomos kainos geriausiai atsiskleidžia peržvelgus realius skelbimus. 2025 metais rinkoje galima rasti labai įvairių pasiūlymų – nuo ekonomiškesnių sklypų mažesnio derlingumo rajonuose iki premium klasės žemių su išskirtinai aukšta nuomos kaina.
Pagal naujausius nuomos skelbimus, žemės ūkio paskirties žemės nuomos kainos varijuoja gana plačiai. Žemiau pateikiame konkrečių pavyzdžių lentelę, kuri parodo, kiek realiai kainuoja skirtingų dydžių ir kokybės sklypai įvairiuose Lietuvos regionuose.
📋 Realių nuomos skelbimų pavyzdžiai (2025 m. gruodžio mėn.)
| Rajonas | Vietovė | Plotas (ha) | Nuomos kaina (ha/metus) |
| Širvintų r. | Čiobiškio seniūnija | 8,0 ha | 313 € |
| Kaišiadorių r. | Palomenės seniūnija | 4,2 ha | 143 € |
| Panevėžio r. | Vareikių kaimas | 16,0 ha | 340 € |
| Kėdainių r. | Jokūbaičių kaimas | 5,0 ha | 270 € |
| Jonavos r. | Batėgalos kaimas | 7,0 ha | 333 € |
| Pasvalio r. | Krinčino seniūnija | 6,5 ha | 400 € |
Kaip matome iš lentelės, aukščiausia nuomos kaina – Pasvalio rajone, kur už hektarą prašoma net 400 eurų per metus. Tai vienas aukščiausių rinkoje siūlomų tarifų, kuris atspindi išskirtinį žemės derlingumą ir paklausą tame regione. Kita vertus, Kaišiadorių rajone galima rasti ir gerokai pigesnius pasiūlymus – 143 eurai už hektarą, kas yra beveik tris kartus mažiau nei brangiausias variantas.
Kodėl dirbamos žemės nuomos kainos kyla?
Žemės nuomos kainų augimas nėra atsitiktinis reiškinys – jį lemia keletas svarbių ekonominių, demografinių ir politinių veiksnių. Supratimas, kodėl kainos didėja, padeda ūkininkams geriau planuoti investicijas ir priimti pagrįstus sprendimus dėl žemės nuomos ar pirkimo.
Keletas pagrindinių veiksnių lemia, kad 2025 m. nuomos kainos kilo:
- Auganti paklausa. Žemės ūkio paskirties žemės paklausa didėja tiek dėl ūkininkų, tiek dėl investuotojų, mat žemė lieka stabilia investicija. Smulkūs ūkininkai ir investuotojai intensyviai ieško dirbamos žemės nuomos galimybių.
- Ribota pasiūla. Nors paklausa didėja, derlingos ariamos žemės plotai dažnai riboti, todėl konkurencija sustiprina kainą. Istoriniai duomenys rodo, kad žemės ūkio paskirties žemės plotas Lietuvoje mažėja – 2018 m. buvo apie 3,66 mln. hektarų, o 2024 m. – tik apie 3,5 mln. hektarų.
- Auganti žemės vertė. Su brangstančia žeme auga ir nuomos mokestis. Per pastaruosius dešimt metų (2015–2025 m.) žemės ūkio paskirties sklypų kainos padidėjo beveik 100 procentų – nuo apie 3 400 eurų iki daugiau nei 6 800 eurų už hektarą.
- ES parama. 2023–2027 m. Lietuva gauna 4,3 mlrd. eurų ES subsidijų, didelė jų dalis tenka tiesioginėms išmokoms už deklaruotą plotą. Tai skatina ūkininkus plėsti valdomą žemę, ypač derlinguose regionuose.
- Alternatyvios veiklos. Saulės ir vėjo jėgainių statyba kai kuriuose regionuose didina konkurenciją dėl žemės, nes energetikos įmonės kartais gali pasiūlyti aukštesnes nuomos kainas nei ūkininkai.
Dirbamos žemės nuomos kaina: svarbu ne tik kaina
Žemės nuoma – tai ne tik kainų klausimas. Sėkminga nuoma priklauso nuo daugelio veiksnių, kuriuos būtina įvertinti dar prieš pasirašant sutartį. Patyrę ūkininkai žino, kad pigesnė žemė ne visada reiškia geresnę investiciją – svarbu atsižvelgti į visą veiksnių kompleksą.
Renkantis sklypą nuomai, verta atsižvelgti į kelis svarbius kriterijus:
- Žemės našumo balas. Derlingumo klasė ir našumo balas stipriai veikia produkciją ir derlių, todėl derėtų ir atitinkamai vertinti nuomos kainą. Pavyzdžiui, Šakių rajone vidutinis žemės našumas siekia 51,64 balo, o kai kuriose vietovėse jis gali siekti ir 55 balus – tokia žemė kainuoja brangiau.
- Geografinė padėtis ir infrastruktūra. Sklypai arčiau kelių, su patogiu privažiavimu, artimi sandėliavimo vietoms, gali kainuoti daugiau. Nepatogus privažiavimas prie sklypo gali sumažinti tokios žemės kainą.
- Nuomos sutarties trukmė ir sąlygos. Kainų skirtumai gali priklausyti nuo nuomos laikotarpio, plotų dydžio, galimų ūkininkavimo apribojimų. Jei planuojate ūkininkauti ilgiau, verta tartis dėl nuomos sutarties 5–10 metų – tai suteikia stabilumo.
- Žemės paskirtis ir reikalavimai. Ar nuoma numato tik dirbamą žemę, ar įtraukia ir ganyklas/ pievas, ar galimas paskirties keitimas – tai gali lemti kainą ir nuomos patrauklumą.
- Ryšys su grūdų kainomis. Praktikoje nuomos kainos dažnai „susietos“ su grūdų supirkimo kainomis. Kaip sakoma ūkininkų tarpe – kiek kviečių tona kainuoja, tokia ir žemės hektaro nuomos kaina. Tai logiška taisyklė, kuri padeda išlaikyti ekonominę pusiausvyrą.
- Papildomos išlaidos. Nepamirškite, kad 15 proc. gyventojų pajamų mokestį (GPM) už nuomojamą žemę privalo sumokėti ūkininkas–nuomininkas, o ne žemės savininkas. Tai papildoma finansinė našta.
Kada dirbamos žemės nuoma gali būti alternatyva pirkimui
Vienas dažniausiai užduodamų klausimų žemės ūkio bendruomenėje – ar geriau pirkti, ar nuomotis žemę? Atsakymas priklauso nuo daugelio veiksnių: turimo kapitalo, ilgalaikių planų, regiono specifikos ir asmeninės rizikos tolerancijos. Išanalizuokime, kada nuoma gali būti protingesnis pasirinkimas.
Žemės pirkimas daugelį atbaido dėl didelių investicijų — šiemet 1 ha žemės ūkio paskirties žemės kaina Lietuvoje vidutiniškai siekia 6 800 eurų, o kai kuriose derlingose vietovėse gali viršyti 8 000–10 000 eurų už hektarą. Nuoma suteikia galimybę ūkininkauti be didelių pradinių investicijų — mokant tik metinį nuomos mokestį.
Jeigu žemė tinka jūsų veiklai, o nuomos sąlygos geros (derlingumas, logistika, nuomos trukmė), nuoma gali būti patogus sprendimas — ypač pradedantiems ūkininkams ar smulkiems ūkiams, neturintiems kapitalo sklypui įsigyti.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje verta paskaičiuoti: jei nuoma kainuoja 220–280 eurų/ ha per metus, tai per 25–30 metų sumokėsite 5 500–8 400 eurų už hektarą — beveik tiek, kiek kainuotų žemės pirkimas. Todėl kai kuriais atvejais pirkimas gali būti ekonomiškai naudingesnis, ypač jei numatote ilgalaikę veiklą.
Praktiniai patarimai
Teorinės žinios apie nuomos kainas ir tendencijas yra svarbios, tačiau praktiniai patarimai padeda išvengti įprastų klaidų ir sutaupyti nemažai pinigų. Štai keletas konkrečių rekomendacijų, kaip sėkmingai susitarti dėl žemės nuomos ir išvengti nemalonių staigmenų.
- Derėkitės dėl kainos. Nuomos kaina nėra fiksuota — priklausomai nuo žemės kokybės, infrastruktūros, derliaus istorijos ir Jūsų ilgalaikių planų, galite tartis su savininku dėl palankesnių sąlygų.
- Stebėkite rinką. 2025 m. nuomos kainos augo dėl investuotojų susidomėjimo — verta sekti kainų tendencijas prieš sudarant sutartis. Pavasarį paprastai suaktyvėja žemės paieškos, todėl geriau pradėti ieškoti anksčiau.
- Įvertinkite derlingumo potencialą. Žemės našumo balas, drenažas, dirvožemio kokybė leis apskaičiuoti realų derliaus potencialą — tai padės skaičiuoti, ar nuomos kaina yra adekvati.
- Skaitykite sutartį atidžiai. Atkreipkite dėmesį į nuomos trukmę, mokėjimo terminus, galimus apribojimus (pvz., ar galima auginti tam tikras kultūras), kas atsakingas už žemės priežiūrą ir sutarties nutraukimo sąlygas.
Apibendrinant, dirbamos žemės nuomos kainos ir toliau didėja kartu su bendra žemės verte, ES parama ir augančia paklausa — tai tendencija, kuri greičiausiai išliks ir ateityje.
Straipsnis parengtas remiantis viešai prieinamais žemės rinkos duomenimis, Nacionalinės žemės tarnybos skelbiamomis gairėmis ir nekilnojamojo turto rinkos analize.
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.