Buksmedinis ugniukas – mažas, tačiau itin pavojingas kenkėjas, galintis negrįžtamai pakenkti jūsų auginamiems ir puoselėjamiems buksmedžiams. Sparčiai plintantis ir praktiškai neturintis natūralių priešų, buksmedinis ugniukas sunaikina buksmedžius per rekordiškai trumpą laiką. Kaip atpažinti šį kenkėją ir apsaugoti savo sodą nuo jo daromos žalos? Šis straipsnis padės suprasti, kodėl buksmedinis ugniukas tapo sodininkų galvos skausmu ir kokių priemonių reikėtų imtis jam sustabdyti.
Kas yra buksmedinis ugniukas?
Buksmedinis ugniukas (Cydalima perspectalis) – tai drugys, kurio vikšrai, maitindamiesi buksmedžiais (Buxus genties augalams), sukelia didelę žalą jiems. Šis kenkėjas yra palyginti naujas, tačiau labai grėsmingas. Jis yra atkeliavęs iš drėgnų subtropinių Rytų Azijos regionų, Indijos, Kinijos, Japonijos, Korėjos ir Tolimųjų Rytų Rusijos. Manoma, kad į Europą buksmedinis ugniukas pateko, kartu su atvežtiniais dekoratyviniais augalais.
Šiuo metu buksmedinis ugniukas yra paplitęs beveik visoje Europoje ir sąrašą kasmet papildo vis naujos valstybės ir naujos radvietės.
Buksmedinio ugniuko paplitimas Lietuvoje
Buksmedinis ugniukas Lietuvoje buvo pirmą kartą pastebėtas 2018 m., tačiau jau iki tol kenkėjas buvo plačiai paplitęs Vakarų Europoje. Manoma, kad jo migracija į mūsų į šalį vyko keliais būdais.
- Per sodinukus ir augalus. Buksmedinis ugniukas dažnai atkeliauja su importuotais buksmedžių sodinukais iš Pietų ar Vidurio Europos. Kadangi šie augalai populiarūs dekoratyviniuose soduose, tokie sodinukai yra viena pagrindinių kenkėjo plitimo priežasčių.
- Natūralus plitimas. Šis drugys geba skristi kelias dešimtis kilometrų, tad iš kaimyninių šalių (Lenkijos, Latvijos) jis galėjo lengvai persikelti į Lietuvą. Lenkijoje buksmedinis ugniukas užfiksuotas jau apie 2012 m.
- Šiltesnis klimatas. Klimato kaitos poveikis taip pat prisidėjo prie šio kenkėjo įsitvirtinimo. Lietuvoje vis dažnesnės šiltesnės žiemos leidžia buksmediniam ugniukui sėkmingai peržiemoti, o tai pagreitina jo plitimą ir didina žalą.
2021-2023 m. laikotarpiu šis kenkėjas tapo pastebimai dažnesnis, ypač Lietuvos pietuose ir vakaruose. Tačiau jo paplitimas sparčiai didėja ir kitose šalies vietovėse.
Kokią žalą daro buksmedinis ugniukas?
Buksmedinis ugniukas yra vienas pavojingiausių dekoratyvinių buksmedžių kenkėjų, galintis visiškai sunaikinti šiuos augalus. Pagrindinę žalą daro jo vikšrai, kurie minta buksmedžių lapais ir jaunais ūgliais. Pradinėje stadijoje pažeidimai gali atrodyti nežymūs: lapų paviršiuje atsiranda smulkios skylutės, tačiau vėliau lapai visai nugraužiami, paliekant tik plikas šakas. Sunkesniais atvejais augalas gali būti padengtas šilkiniais voratinkliais, tarp kurių slepiasi vikšrai, o ilgainiui jis visiškai nudžiūsta. Be to, buksmedinio ugniuko išmatos ir voratinkliai skatina grybelinių ligų vystymąsi, dar labiau susilpnindami augalus.
Dėl greito dauginimosi ir kelių generacijų per metus buksmedinis ugniukas gali nuniokoti ištisus želdynus, o laiku nepastebėtas kenkėjas gali sunaikinti dešimtmečius puoselėtus buksmedžius.
Kaip atpažinti buksmedinį ugniuką?
Suaugusio buksmedinio ugniuko sparnų ilgis siekia 30-45 mm. Jo galva – ruda, o kūnas – dažniausiai baltos spalvos. Jo priekiniai sparnai balti su aplink esančiu storu, tamsiai rudu kraštu ir jam būdinga balta dėme. Užpakaliniai sparnai balti, o išoriniame pakraštyje ta pati ruda juosta, kaip ir priekiniuose sparnuose. Rečiau pasitaikančioje spalvų variacijoje suaugęs buksmedinis ugniukas yra visiškai rudas, tačiau turi baltą priekinę sparno dėmę.
Buksmedinio ugniuko lerva yra šviesiai žalios spalvos, jai būdingi juodi dryžiai su baltais taškeliais ir plaukeliais bei blizgi, juoda galva. Paskutinėje lervos stadijoje ji gali pasiekti iki 4 cm ilgį. Lėliukės yra nuo 1,5 iki 2 cm ilgio. Iš pradžių jos yra žalios, su tamsiomis juostelėmis nugarinėje pusėje, tačiau vystimosi pabaigoje jos tampa rudos. Lėliukės paprastai slepiasi balto šilko kokone, susuktame tarp lapų ir šakelių.
Suaugęs buksmedinis ugniukas skraido birželio–rugpjūčio mėnesiais, jo augalai šeimininkai – Buxus genties augalai.
Buksmedinis ugniukas: gyvenimo ciklas per metus
Viena pagrindinių buksmedinio ugniuko problemų yra ta, kad jis gyvena gana paslaptingą gyvenimą. Šis drugys yra naktinis, todėl jo kiaušinių dėjimas lieka nepastebėtas, nebent naudojate feromonų gaudyklę.
Žemiau pateiktoje lentelėje pavaizduotas buksmedinio ugniuko vystimosi ciklo eiga per metus. Tačiau, visiškai pasikliauti nurodytais laikotarpiais negalima, nes vikšrų vystimosi greitis priklauso ir nuo temperatūros. Labai švelni arba šalta pavasario pradžia gali lemti, kad vikšrų vystymasis paspartės arba pavėluos kelias savaites. Norint laiku pastebėti jų protrūkio pradžią, pravartu naudoti gaudykles ir reguliariai tikrinti buksmedžius nuo kovo iki rugsėjo mėnesio.
Verta paminėti, kad priklausomai nuo oro sąlygų, teoriškai per vienerius metus, gali išsivystyti iki 4 buksmedinio ugniuko kartų, nes šiluma gali gerokai paspartinti jų vystimąsi.
| Mėnuo | Balandis | Gegužė | Birželis | Liepa | Rugpjūtis | Rugsėjis |
| Vystimosi stadija | Vikšrai (peržiemoja) | Vikšrai (peržiemoja), kokonai | Drugeliai, kiaušiniai | Kiaušiniai, vikšrai | Kokonai, drugiai | Drugiai, vikšrai, kiaušiniai |
| Vada | Praėjusių metų vada | 1-oji vada | 2-oji vada |
Kaip atpažinti buksmedinio ugniuko kiaušinius?
Per aštuonias dienas, kurias suaugusi buksmedinio ugniuko patelė praleidžia drugio stadijoje, ji susiporuoja ir padeda apie 150 šviesiai geltonų, lęšio formos kiaušinių, kurių dydis siekia vos kelis milimetrus. Buksmediniai ugniukai mieliau deda kiaušinius ant išorinių, anksčiau neužkrėstų buksmedžių lapų. Ten jie sudeda apie 20 kiaušinių glaudžiai vieną šalia kito, dažniausiai lapo apatinėje pusėje, sudarydami vadinamąsias kiaušinių sankaupas arba grupes.
Prieš pat išsiritimą kiaušiniuose atsiranda juodi taškeliai – tai pirmosios vystymosi stadijos lervų galvos. Iš viso buksmedinio ugniuko lervos pereina šešias vystymosi stadijas. Išsiritę šviesiai geltoni vikšrai iš karto ima maitintis augalo vidinėse, apsaugotose vietose.
Kaip atpažinti buksmedinio ugniuko vikšrus ir jų daromą žalą?
Ankstyvas buksmedinio ugniuko vikšrų aptikimas gali padėti užkirsti kelią didesnei žalai ar net visiškai sunaikinti šį kenkėją. Pastebėjus pirmuosius pažeidimus, būtina greitai imtis veiksmų, nes buksmedinis ugniukas turi trumpą vystymosi ciklą ir gali išauginti kelias kartas nuo pavasario iki rudens.
Buksmedinio ugniuko buvimą augale išduoda ne tik patys vikšrai ar suaugę drugiai, bet ir kiti aiškūs požymiai:
- Voratinkliai. Buksmedinio ugniuko vikšrai yra itin godūs ėdikai ir tose vietose, kur maitinasi, jie apraizgo lapus šilkiniais siūlais, todėl lapai gali būti sulipę.
- Vietinis džiūvimas (nudžiūvę plotai). Augaluose gali atsirasti išdžiūvusių plotų tose vietose, kur vikšrai maitinosi. Pažeisti lapai tampa blyškūs, išdžiūvę ir primena pergamentą.
- Defoliacija (lapų netekimas). Vikšrai intensyviai graužia lapus, todėl augalai gali prarasti lapiją, o ant šakelių lieka tik pliki lapų skeletai.
- Išmatos. Vikšrų išmatos atrodo kaip tamsiai rudos ar juodos smulkios granulės, kurios kaupiasi ant lapų ar po augalu.
- Lėliukės. Kai vikšrai virsta drugiais, jų lėliukės gali būti pasislėpusios augalo viduje, apsuptos baltų šilkinių kokonų.
- Kiaušiniai. Buksmedinio ugniuko kiaušiniai dažniausiai aptinkami lapų apačioje. Jie yra smulkūs, geltoni ir sudėti grupėmis, persidengiant vienas su kitu.
- Žievės pažeidimai. Suaugę drugiai gali nugramdyti buksmedžių žievę ir išgraužti plyšius senesnių augalų žievėje.
Kartais gali būti sunku atskirti buksmedinio ugniuko padarytą žalą nuo buksmedžių grybinės lapų ir ūglių ligos, kurios sukėlėjas grybas Cylindrocladium buxicola Henricot, ypač, kai augalai pagelsta ar praranda lapus. Entomologė Dr. Tracy Ellisrekomenduoja: „Jei jūsų buksmedžio lapai pagelto ar nukrito, tačiau jų galima rasti ant žemės po augalu, greičiausiai tai nėra buksmedinis ugniukas. Jei augalas prarado lapus, lapai yra iš dalies nugraužti, padengti voratinkliais, o ant jų matosi smulkios juodos išmatos, labai tikėtina, kad jūsų buksmedis užkrėstas buksmedinio ugniuko vikšrais.“
Yra trys veiksmingi būdai, galintys padėti atsikratyti atsikratyti buksmedinio ugniuko kiaušinėlių.
Buksmedinio ugniuko naikinimas genint augalus
Kadangi buksmedžiams žalą daro jų lapais mintančios vikšrinės lervos, vienas efektyviausių būdų užkirsti kelią augalų pažeidimams – sunaikinti arba pašalinti buksmedinio ugniuko kiaušinėlius dar prieš jiems išsiritant. Vis dėlto tai nėra lengva užduotis, nes kiaušinėliai išsirita gana greitai, todėl tinkamas laiko tarpas tokiam naikinimui yra labai trumpas. Paprastas ir veiksmingas metodas – genėti buksmedį ne vėliau kaip dvi savaites po to, kai pastebite skraidančius drugius. Šiuo metu kiaušinėliai ir jaunos lervos vis dar yra išorinėje buksmedžio dalyje, todėl juos galima pašalinti apgenint augalą. Po genėjimo būtina nukirptas šakas ir lapus sudėti į sandariai uždarytą maišą ir išmesti kartu su buitinių atliekų konteinerio turiniu.
Buksmedinio ugniuko kontrolė naudojant naudingus vabzdžius
Naudingi vabzdžiai – tai dar vienas veiksmingas būdas kovoti su buksmedinio ugniuko populiacija. Tam tikros parazitinių vapsvų rūšys (Trichogramma genties) naikina buksmedinio ugniuko kiaušinėlius, sunaikindamos juose besivystančius embrionus ir taip užkirsdamos kelią naujų vikšrų atsiradimui. Tokias parazitines vapsvas galima įsigyti specialiose kortelėse su jų kiaušinėliais. Šias korteles rekomenduojama pakabinti buksmedžiuose netrukus po to, kai pastebimi pirmieji skraidantys drugiai. Išsiritusios naudingosios vapsvos ieško buksmedinio ugniuko kiaušinėlių ir juos parazituoja.
Tačiau, nors šis aplinkai draugiškas metodas pasirodė itin efektyvus šiltnamiuose, atvirame ore jo veiksmingumas gali būti mažesnis dėl įvairių aplinkos veiksnių, tokių kaip vėjas ar plėšrūnai. Be to, laisvai skraidančios vapsvos gali rasti ir kitų vabzdžių kiaušinėlių (vadinamų nepageidaujamais taikiniais – NTO), kuriuos jos gali parazituoti pirmenybės tvarka, sumažindamos poveikį būtent buksmedinio ugniuko kontrolei.
Buksmedžių apsauga nuo buksmedinio ugniuko
Buksmedžius nuo buksmedinio ugniuko galima apsaugoti naudojant apsauginius tinklus. Tokie tinklai neleidžia drugiams padėti kiaušinėlių ant augalo, taip užkertant kelią jų dauginimuisi. Rekomenduojama uždengti kiekvieną buksmedį apsauginiu tinklu trims mėnesiams nuo balandžio iki rugsėjo arba tuomet, kai pastebite, kad drugiai užpuolė jūsų augalus. Nors tinklas gali atrodyti neestetiškai, jis gali veiksmingai apsaugoti buksmedžius nuo šių žalą darančių kenkėjų.
Kokia yra efektyvi buksmedinio ugniuko vikšrų kontrolė?
Buksmedinio ugniuko vikšrų naikinimas yra svarbi užduotis, siekiant apsaugoti buksmedžius nuo šių kenkėjų padaromos žalos. Dalijamės keletu veiksmingų būdų jų kontrolei įgyvendinti ir užtikrinti.
- Rankinis vikšrų pašalinimas. Jei užkratas nedidelis, vikšrus galima rankomis surinkti nuo augalo. Būtina kruopščiai apžiūrėti augalo vidų ir pašalinti vikšrus bei jų voratinklius. Surinktus kenkėjus reikia sunaikinti, kad jie negalėtų grįžti.
- Genėjimas. Genėkite pažeistus stiebus ir šakas, ant kurių yra voratinklių ar kiaušinėlių. Pašalintas šakas reikia sudėti į sandarų maišą ir sunaikinti (pvz., išmesti į buitinių atliekų konteinerį).
- Biologinė kontrolė. Naudokite mikroorganizmų pagrindu sukurtus preparatus, tokius kaip Bacillus thuringiensis bakterijų tirpalai, kurie yra veiksmingi kovojant su vikšrais. Šie preparatai yra ekologiški ir nepavojingi aplinkai. Juos galima įsigyti specializuotose sodininkystės parduotuvėse.
- Insekticidų naudojimas. Naudokite insekticidus, kurie yra veiksmingi prieš lapus graužiančius kenkėjus. Renkantis preparatą, atkreipkite dėmesį, kad jis nebūtų kenksmingas naudingiems vabzdžiams, tokiems kaip bitės. Insekticidus reikėtų naudoti atsargiai, laikantis gamintojo rekomendacijų ir tik tada, kai biologinės priemonės nėra pakankamai efektyvios.
- Apsauginiai tinklai. Norint užkirsti kelią kiaušinėlių dėjimui, buksmedžius galima uždengti apsauginiais tinklais, ypač per aktyvų drugelių skraidymo laikotarpį (nuo balandžio iki rugsėjo).
- Feromoninės gaudyklės. Įsigykite ir įrenkite feromonines gaudykles, kurios padeda nustatyti, kada buksmedinis ugniukas pradeda skraidyti. Tai leidžia imtis veiksmų prieš vikšrų plitimą dar jų ankstyvojo vystymosi stadijoje.
Kas yra ir kaip veikia buksmedinio ugniuko gaudyklės?
Pirmiausia svarbu žinoti, kad buksmedinio ugniuko gaudyklės neturi insekticidų ir nėra skirtos šių kenkėjų naikinimui. Vietoj to, jos naudoja specialius feromonus, kuriuos gali užuosti tik patinai. Šių feromonų kvapas patinui signalizuoja, kad netoliese yra pasiruošusi poruotis patelė, todėl jis pradeda ieškoti kvapo šaltinio. O atsekęs iki gaudyklės, patinas patenka į vieną iš dviejų spąstų:
- lipnią plokštelę su klijais, prie kurios prilimpa ir nebegali ištrūkti;
- piltuvėlio tipo gaudyklę, kurioje po piltuvu yra vandens talpa – patekęs vidun, drugys nuskęsta.
Patarimas, kaip naudoti buksmedinio ugniuko vandens gaudykles. Norint padidinti vandens gaudyklių efektyvumą, į surinkimo indą įlašinkite lašelį indų ploviklio. Tai sumažina vandens paviršiaus įtempimą, todėl drugiai greičiau skęsta, kai nusileidžia ant vandens, o tai kartu padidina gaudyklės sėkmės rodiklį.
Ar buksmedinio ugniuko gaudyklės yra veiksmingos?
Kadangi tik patelės išskiria feromonus, kurie pritraukia patinėlius, įmanoma sukurti tik tokias gaudykles, kurios pagauna patinėlius. Tai, kiek veiksmingai drugiai pritraukiami, priklauso tiek nuo gaudyklės padėties, tiek nuo naudojamo pritraukiančių medžiagų mišinio. Verta įsidėmėti, kad gaudyklės nėra skirtos pagauti visus buksmedinio ugniuko patinėlius, nes jų tikslas nėra visiškai užkirsti kelią apvaisinimui ir kiaušinėlių dėjimui. Vietoje to, feromonų gaudyklės yra skirtos ankstyvam šių naktinių vabzdžių aptikimui.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad buksmedinio ugniuko vikšrų invazijos kontroliuoti vien gaudyklėmis nepavyks. Gaudyklės tik parodo, kada reikia pradėti kovoti su buksmedinio ugniuko kenkėjais. Žinoma, tai yra svarbi sąlyga veiksmingai ir tikslinei šių kenkėjų kontrolei, nes vikšrai išsirita maždaug praėjus vienai ar dviem savaitėms po drugelių pastebėjimo.
Buksmedinio ugniuko ciklų stebėjimas naudojant gaudykles
Kadangi buksmedinio ugniuko drugeliai yra naktiniai, o vikšrus dėl jų spalvos ir buvimo vietos buksmedyje sunku pastebėti, itin naudinga žinoti, kada prasideda drugių skraidymas. Tai leidžia laiku pradėti stebėti vikšrus ir greitai imtis veiksmų juos pastebėjus. Nors vikšrų vystymasis priklauso nuo oro sąlygų, paprastai procesas vyksta taip: suaugę drugiai (t. y. galintys poruotis) išsivysto iš peržiemojusių vikšrų apie birželio pradžią, greitai susiporuoja ir miršta. Liepą iš padėtų kiaušinėlių išsivysto pirmoji didelė metų vikšrų karta, kuri virsta lėliukėmis, o rugpjūtį – drugiais. Šie drugiai poruojasi, deda kiaušinėlius, o iš jų išsiritę vikšrai žiemoja iki kito balandžio, kai ciklas vėl prasideda iš naujo. (Pastaba: buksmedinio ugniuko vystymosi stadijos kiekvienais metais gali šiek tiek skirtis. Kai kuriuose regionuose dėl oro temperatūros per metus gali atsirasti net trys kartos, todėl būtina atidžiai stebėti situaciją.)
Todėl, atsižvelgiant į buksmedinio ugniuko biologiją, prasminga purškimus ar kitas kontrolės priemones taikyti bent du kartus per metus, būtent tada, kai vikšrai aktyviai maitinasi buksmedžiuose ir yra jautrūs tokiems produktams. Tačiau kai kuriais atvejais per metus gali susidaryti iki keturių ciklų. Specialistai rekomenduoja naudoti buksmedinio ugniuko gaudykles nuolatiniam šių kenkėjų populiacijos stebėjimui nuo kovo iki spalio mėnesio.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.
Šaltiniai:
file:///C:/Users/PC/Downloads/Metu_vabzdys2021_Buksmedinis_ugniukas.pdf
https://www.homesandgardens.com/gardens/what-is-a-box-tree-moth
https://www.gardenersworld.com/how-to/grow-plants/box-tree-caterpillar
https://www.gardensillustrated.com/garden-advice/how-to/box-caterpillar-what-how-to-treat