Skip to content

Boras rapsams – kodėl jis svarbus ir kas išduoda jo trūkumą?

Boras rapsui

Rapsai – vieni iš svarbiausių augalų žemės ūkyje, kurie naudojami ne tik aliejui spausti, bet ir biokurui gaminti bei pašarams ruošti. Tačiau tam, kad šie augalai duotų maksimalų derlių, būtina užtikrinti subalansuotą jų mitybą. Vienas iš esminių, tačiau dažnai pamirštamų mikroelementų yra boras. Šis elementas turi neįkainojamą reikšmę rapsų augimui – nuo žiedų ir ankštarų vystymosi iki stipresnės šaknų sistemos formavimosi. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl boras yra toks svarbus rapsams, kokie yra jo trūkumo požymiai ir kaip efektyviai naudoti borą siekiant sveikų ir derlingų pasėlių.

Rapsų svarba žemės ūkiui

Rapsai yra ekonomiškai labai svarbi žemės ūkio kultūra, plačiai auginama daugelyje šalių. Tai Brassicaceae šeimai priklausantis žolinis augalas, pagal vegetacijos pobūdį skirstomas į pavasarinius ir žieminius porūšius. Bėgant metams, rapsų plotai didėjo, nes jie plačiai naudojami techniniam ir maistiniam aliejui gaminti, rapsai taip pat yra pagrindinė biokuro gamybos žaliava, prisidedanti prie tvaresnių energijos šaltinių kūrimo. Negana to, rapsų išspaudos, likusios po aliejaus spaudimo, tampa vertingu pašaru, aprūpinančiu gyvulius baltymais. Tai universalus augalas, kuris padeda ne tik užtikrinti ūkininkų derlių, bet ir atlieka svarbų vaidmenį globaliuose maisto ir energijos tiekimo tinkluose.

Kas yra boras ir kodėl jis svarbus rapsams?

Boras rapsui

Boras – tai augalams gyvybiškai svarbus mikroelementas, nors jo reikia labai nedaug, jo poveikis derliui yra milžiniškas. Boras dalyvauja daugelyje svarbių biologinių procesų – nuo ląstelių sienelių formavimo iki energijos apykaitos ir augalų hormonų reguliavimo. Rapsams boras yra ypač reikalingas, nes šis elementas stiprina šaknų sistemą, skatina žiedų formavimąsi ir ankštarų vystymąsi. Be boro rapsai sunkiau žydi, o trūkstant šio elemento žiedai gali nukristi dar nespėję užmegzti ankštarų.

Dar svarbiau yra tai, kad boras padeda užtikrinti gerą apdulkinimą – procesą, kuris tiesiogiai lemia sėklų skaičių ir kokybę. Jei boro trūksta, rapsai ne tik duoda mažiau derliaus, bet ir sėklos būna prastesnės kokybės, turinčios mažiau aliejaus. Dėl šios priežasties ūkininkai, siekiantys didelio ir kokybiško derliaus, turėtų atkreipti dėmesį į boro kiekį dirvožemyje ir augalų mityboje.

Kas išduoda boro trūkumą rapsuose?

Boras yra svarbiausias rapsų mikroelementas. Boro trūkumas dažnai pasireiškia kalkinguose dirvožemiuose ir sparčiai formuojantis bei dalijantis ląstelėms. Dėl jo trūkumo gali smarkiai sumažėti rapsų derlius ir kokybė, todėl rekomenduojama patikrinti, ar augalams jo netrūksta, atliekant augalų arba dirvožemio tyrimus.

Boras atlieka svarbų vaidmenį ląstelių sienelių biosintezėje, angliavandenių ir baltymų apykaitoje, ląstelių dalijimesi ir ilgėjime, dalyvauja vystantis šaknų ir ūglių augimo taškams. Boras taip pat labai svarbus augalams spartaus augimo rudenį ir stiebo ilgėjimo pavasarį metu. Jis taip pat reikalingas žiedadulkių dygimui ir žiedadulkių vamzdelių augimui, užtikrinančiam pakankamą sėklų kiekį ankštyse.

Boras yra vienintelė maistinė medžiaga, kurios trūkstant fiziologiniai procesai spartėja, o ne mažėja, nes tai gali lemti nenormalų ląstelių augimą. Lapai gali būti blyškiau žali, su geltonomis dėmėmis tarp lapų ir rausvu atspalviu pakraščiuose. Dėl sumažėjusių stiebų tarpubamblių augalai atrodo žemi. Dėl didelio trūkumo stiebai gali vertikaliai įtrūkti, o ties stiebo pagrindu dažnai būna tuščiaviduriai. Vėliau sezono metu žydėjimas būna ribotas ir iškraipytas, o nevaisingi lapai būna negausūs, todėl sumažėja ankščių skaičius ir sėklų skaičius ankštyse, o tai lemia didelį derliaus sumažėjimą. Boras taip pat atlieka svarbų vaidmenį natūraliame augalų apsaugos mechanizme nuo grybinių patogenų invazijos ir puolimo. Augalams reikia boro, kad susidarytų natūralūs priešgrybeliniai junginiai ir šie junginiai patektų į infekcijos vietą.

Kas įtakoja boro trūkumą rapsų pasėliuose?

Boras rapsams
Boro trūkumas: tuščiaviduriai rudi pažeidimai stiebo apačioje. Šaltinis – Yara©

Boro trūkumą rapsų pasėliuose gali lemti keli pagrindiniai veiksniai:

  • Aukštas dirvožemio pH. Rapsai sunkiau įsisavina borą, kai dirvožemio pH yra aukštas. Tai ypač aktualu, jei dirvožemis neseniai buvo kalkintas, nes kalkės laikinai mažina boro prieinamumą augalams.
  • Sausros sąlygos. Sausas dirvožemis riboja maistinių medžiagų, įskaitant borą, judėjimą šaknų zonoje, todėl net ir dirvožemyje, kuriame yra pakankamai boro, rapsų augalai gali patirti jo trūkumą, jei jiems trūksta drėgmės.
  • Smėlingas dirvožemis. Lengvuose, smėlinguose dirvožemiuose boras yra labai judrus, todėl jį lengvai išplauna krituliai, o tai apsunkina ilgalaikį boro išsilaikymą dirvožemyje.
  • Mikroelementų disbalansas. Nepakankamas cinko kiekis dirvožemyje taip pat gali turėti įtakos boro įsisavinimui, nes mikroelementai dirvožemyje dažnai veikia kartu. O esant jų disbalansui, tai gali trikdyti rapsų mitybą.

Kaip išvengti boro trūkumo rizikos rapsų pasėliuose?

Augalams, auginamiems dirvožemyje, kuriame yra pakankamas boro kiekis, vis tiek gali kilti boro trūkumo pavojus, jei augalas jo turi mažiau. Taip gali atsitikti dėl aukšto dirvožemio pH (kai pasėliai auginami po neseniai panaudotų kalkių), sausų sąlygų augimo laikotarpiu arba nepakankamo cinko kiekio. Metinės rekomendacijos dėl boro kiekio rapsų pasėliams yra 1-1,5 kg B/ha sezonui, kuris turėtų būti paskirstytas per tris kartus per metus, kad atitiktų svarbius pasėlių auginimo terminus. Rudenį – šaknų augimui ir atsparumui šalčiui, stiebų ilgėjimui dėl spartaus augalų augimo ir bamblėjimo pradžiai, kad būtų užtikrintas maksimalus ankščių užmezgimas ir sėklų skaičius.

Ar boras gali būti toksiškas?

Augalai taip pat yra jautrūs boro pertekliui, kuris gali sukelti toksinį boro poveikį. Tai dažniau pasitaiko sausringuose regionuose, kai dirvožemio pradinė medžiaga yra jūrinės kilmės arba kai per daug boro įterpiama į dirvožemį arba jis yra gaunamas su skystomis trąšomis per lapus. Toksiškumo boru simptomai yra dėmėtoji chlorozė, o vėliau – nekrotinės dėmės senesnių lapų kraštuose, kur yra didesnė transpiracija.

Rapsų pasėlių tręšimas boru: rekomendacijos ir tręšimo būdai

Rapsų tręšimas boru yra svarbus, siekiant užtikrinti sveiką augalų augimą, atsparumą stresui ir gerą derlių. Rekomenduojamos tręšimo normos, trąšų tipas ir taikymo būdai priklauso nuo dirvožemio savybių, augalų poreikių ir sezono. Štai pagrindinės rekomendacijos:

Rekomenduojamos boro normos ir intervalaiVandenyje tirpios boro trąšos ir tręšimo rekomendacijosBirios boro trąšos ir tręšimo rekomendacijosRapsų tręšimas boru rudenį ir pavasarį
Metinis boro poreikis rapsams: 1–1,5 kg B/ha per sezoną. Šis kiekis turėtų būti paskirstytas per kelis tręšimus, kad būtų užtikrinta optimali mityba per svarbiausius augimo etapus.Vandenyje tirpios trąšos, pasisavinamos per lapus. Naudojant vandenyje tirpias trąšas, boras greitai patenka į augalą per lapus, todėl šis metodas ypač tinkamas esant skubiam trūkumo gydymui ar sausros sąlygoms, kai šaknys sunkiai įsisavina borą.Birios trąšos naudojamos prieš sėją arba ankstyvose augimo stadijose. Jos užtikrina lėtą boro tiekimą, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo drėgmės dirvožemyje.

Rudenį rapsai tręšiami boru norint užtikrinti stiprią šaknų sistemą ir pasiruošimą žiemai. Dažniausiai naudojamos lapų trąšos arba birios trąšos su boru.
Tręšimo intervalai: rudenį: šaknų augimui ir augalų atsparumui šalčiui ir pavasarį: stiebų ilgėjimui, bamblėjimui, žiedų ir ankštarų formavimuisi.Tręšimo rekomendacija: Tirpalo koncentracija: ne daugiau kaip 5 % (5 kg trąšų 100 litrų vandens). Kiekis: 2–3 purškimai per sezoną, kiekvieną kartą naudojant 0,3–0,5 kg B/ha. Laikotarpis: nuo rozetės stadijos iki ankstyvo žydėjimo.Rekomendacijos: Boro kiekis turi būti subalansuotas kartu su kitais elementais, pvz., NPK kompleksinėse trąšose. Kiekis: 1–1,5 kg B/ha kartu su pagrindinėmis trąšomis prieš sėją.Pavasarį rapsai tręšiami aktyvaus augimo pradžioje (bamblėjimo stadijoje) ir vėliau žiedų bei ankštarų formavimosi metu. Rekomenduojama tręšti lapų trąšomis, nes jos greitai absorbuojamos.

Tyrimas atskleidė, jog rapsai į boro trūkumą reaguoja kaip į infekciją ir kenkėjų antplūdį

Boras rapsams
Boro trūkumas: kai trūksta boro, žiedai sudžiūsta ir galiausiai per anksti miršta. Šaltinis – Manuela Désirée Bienert / TUM©

Boro trūkumas turi pražūtingą poveikį rapsams ir giminingiems augalams. Tačiau mažai žinoma apie genetinius mechanizmus, kuriais jis pasireiškia. Atliktas tyrimas rodo, kad reakcija į nuolatinį ar trumpalaikį ūmų boro trūkumą yra panaši į reakciją į kenkėjus ir infekcijas. Siekdami suprasti pagrindinius mechanizmus, Miuncheno technikos universiteto (TUM), Bielefeldo universiteto ir Leibnico augalų genetikos ir pasėlių tyrimų instituto (IPK) mokslininkai ištyrė, kurie genai yra aktyvūs, kai trūksta boro, ir kurie – kai jo pakanka.

Pirmiausia augalai į boro trūkumą reaguoja gamindami daugiau transportinių baltymų, kurie pasisavina maisto medžiagą. Tačiau jei trūkumas išlieka, besivystančiuose ir derliui svarbiuose žieduose išryškėja reakcija į stresą. Tai primena reakciją į kenkėjų antpuolius, sužeidimus ar infekcijas ir lemia pažeistų žiedų žūtį. Vis dar nežinoma, ar ši reakcija yra tikslinga augalo reakcija, kuria siekiama taupyti išteklius galimai vėlesniam žydėjimui, ar signalinis kelias įsijungia netyčia. Tiek boro trūkumas, tiek infekcijos pažeidžia augalų ląstelių sieneles. Ląstelių sienelių pažeidimas gali imituoti infekciją ir sukelti panašų signalą net ir nesant infekcinės grėsmės.

Mokslininkai teigia, kad dėl klimato kaitos ateityje gali dar dažniau trūkti boro. Vidurio Europoje tikėtinos žiemos su didesniu kritulių kiekiu ir ilgesni sausringi laikotarpiai pavasarį ir vasarą. To pasekoje žiemą vis dažniau bus išplaunamos vandenyje tirpios maisto medžiagos, todėl pavasarį dirvožemyje trūks drėgmės, kad augalai galėtų pasisavinti maistingąsias medžiagas. Tokiomis sąlygomis sunku kompensuoti maisto medžiagų trūkumą tikslingai tręšiant. „Arba dirvožemyje esantis boras nepasiekia augalo, arba dėl jau nepastebėto boro trūkumo pažeidžiami vandens ir maisto medžiagų keliai. Dėl to panaudotas boras nebegali būti pernešamas į tas augalo vietas, kur jo reikia“, – sako TUM Augalų fiziologijos katedros profesorius Gerdas Patrikas Bienertas (Gerd Patrick Bienert).

Tyrėjų išvados padeda nustatyti galimus augalų selekcijos atspirties taškus. „Efektyvaus boro naudojimo mechanizmų nustatymas ir veisimas bei efektyviai boro išteklius naudojančių veislių auginimas taps vis svarbesni klimato kaitos kontekste. Pakankamas boro kiekis yra būtinas augalų derliaus stabilumui užtikrinti, ypač kai trūksta vandens“, – sako pasėlių tyrėjas Bienertas.

Šaltiniai:
https://www.ks-minerals-and-agriculture.com/shared/data/kali-fertiliser-broschures-pdf/broschures-uk/uk-rape
https://www.researchgate.net/publication/366826185_Oilseed_Rape_Biology_Use_Current_Cultivation
https://www.yara.co.uk/crop-nutrition/oilseed-rape/importance-of-micronutrients-in-oilseed
https://www.tum.de/en/news-and-events/all-news/press-releases/details/boron-deficiency-oilseed-rape
https://www.yara.co.uk/siteassets/crop-nutrition/media/uk/uk-agronomy/nutrition-of-oilseed-rape.pdf
https://icl-growingsolutions.com/en-au/agriculture/knowledge-hub/boron-dynamics-and-sources-for-soil-application

Nuotraukos asociatyvinės © Canva, jei nenurodyta kitaip.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *