Audra sunaikino pasėlius – tokioje situacijoje ūkininkui svarbiausia ne tik įvertinti nuostolius, bet ir tinkamai juos užfiksuoti. Po rugpjūčio pabaigoje Lietuvą užklupusios itin smarkios audros valstybė buvo paskelbusi valstybės lygio ekstremaliąją situaciją dėl jos padarinių žemės ūkiui. Preliminariais savivaldybių duomenimis, nukentėjo daugiau kaip 24 tūkst. hektarų žemės ūkio augalų ir pasėlių.
Ir nors šiandien situacija jau pasikeitusi – rugsėjo 16 d. Vyriausybė ekstremaliąją situaciją atšaukė – tai nereiškia, kad ūkininkams, kurių pasėlius nuniokojo audra, galimybė kreiptis dėl žalos užsidarė. Žemės ūkio ministerija ragina nukentėjusius ūkius vis dar teikti prašymus savivaldybėms, o dėl valstybės paramos už žalą galima kreiptis ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Todėl ūkininkui dabar svarbiausia žinoti, ką užfiksuoti, kam pranešti ir kokių procedūrų nepainioti tarpusavyje.
Audra sunaikino pasėlius: pirmiausia reikia užfiksuoti žalą
Jeigu po audros lauke matyti išgulę, nulaužyti, užlieti ar kitaip pažeisti pasėliai, žalos fiksavimą reikėtų atlikti kuo išsamiau.
Žemės ūkio ministerija nukentėjusius ūkininkus ragina kreiptis į savo savivaldybės žemės ūkio skyrių ir pateikti prašymą dėl audros metu žuvusių ar apgadintų žemės ūkio augalų įvertinimo bei nuostolių konstatavimo. Apie kitą audros padarytą žalą – apgadintus statinius, techniką ar infrastruktūrą – taip pat reikėtų informuoti savivaldybę.
Svarbiausia – nelaukti, kol laukas bus sutvarkytas ir žalos požymiai išnyks.
Ką verta nufotografuoti?
Praktiškai saugiausia turėti kuo išsamesnį vaizdą:
- bendras nukentėjusio lauko nuotraukas;
- atskirų stipriai pažeistų vietų vaizdus;
- išgulusių ar nulaužtų augalų nuotraukas;
- užmirkusias ar vandens pažeistas vietas;
- nuotraukas, kuriose matytųsi, kokia kultūra augo lauke;
- jei įmanoma, skirtingų lauko vietų vaizdus, o ne tik vieną labiausiai nukentėjusį plotą.
Nuotraukas verta išsaugoti kartu su kita informacija apie konkretų lauką – jo numeriu, plotu ir vieta. Jei telefone įjungta geolokacija, originalias nuotraukas taip pat verta išsaugoti.
Tai nėra atskira ŽŪM nustatyta „vienintelė teisinga“ nuotraukų forma, tačiau kuo aiškiau dokumentuota faktinė situacija, tuo lengviau pagrįsti patirtą žalą.
Kur kreiptis dėl žalos pasėliams?
Pirmasis adresatas, kai kalbama apie pačios audros padarytos žalos pasėliams įvertinimą, yra savivaldybės žemės ūkio skyrius. ŽŪM jau yra nurodžiusi savivaldybėms vertinti audros padarytą žalą, o nukentėjusiems ūkininkams – kreiptis dėl jos įvertinimo.
Svarbu nepainioti šio proceso su kreipimusi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą (NMA). NMA reikia informuoti tada, kai dėl audros ar kitų nenugalimos jėgos aplinkybių ūkininkas negali įvykdyti prisiimtų paramos įsipareigojimų ar įgyvendinti projekto.
Taigi vienu sakiniu: savivaldybė – žalos pasėliams ir kitiems ūkio objektams įvertinimui, NMA – kai dėl audros kyla problemų vykdant paramos įsipareigojimus.
Audra sunaikino pasėlius: kada būtina informuoti NMA?
Jeigu audra sutrukdė įvykdyti konkretų įsipareigojimą pagal paramos priemonę, vien savivaldybei pranešti nepakanka.
NMA primena, kad pareiškėjai ir paramos gavėjai, kurie dėl audros ar kitų nenugalimos jėgos arba išimtinių aplinkybių negali įgyvendinti įsipareigojimų ar projekto, apie tai turi informuoti NMA. Po rugpjūčio audros NMA nurodė, kad tokiais atvejais nuotraukas ir informaciją reikia pateikti per 15 darbo dienų nuo aplinkybių atsiradimo dienos. Nuotraukas galima siųsti per mobiliąją programėlę „NMA agro“, o dokumentus – ir elektroniniu paštu NMA.
Nuotraukose turi būti matomi audros ar kitų ekstremalių oro sąlygų paveikti plotai, investicijos ar kiti objektai.
Tai ypač aktualu ūkininkams, kuriems dėl audros tampa neįmanoma laikytis nustatytų terminų ar kitų paramos sąlygų.
O jeigu pasėliai buvo apdrausti?
Čia jau prasideda dar kita procedūra. Jeigu pasėliai buvo apdrausti nuo konkretaus meteorologinio reiškinio, ūkininkas turėtų vadovautis savo draudimo sutartimi ir apie įvykį nedelsdamas informuoti draudiką. Draudimo bendrovė nustato, kaip turi būti pateikiamas pranešimas apie žalą, kokie dokumentai reikalingi ir kaip atliekamas žalos vertinimas.
Todėl apsidraudusiam ūkininkui nereikėtų laukti savivaldybės žalos vertinimo ir tik tada kreiptis į draudimo bendrovę. Tai yra du skirtingi procesai.
Ypač svarbu prieš sutvarkant ar nukuliant smarkiai pažeistą plotą pasitikrinti draudiko nurodymus – draudimo sutartyje gali būti nustatyta, kaip turi būti išsaugoti žalos įrodymai ir kada draudikui turi būti pranešta apie įvykį.
Draudimo išmoka ir valstybės pagalba – ne tas pats
Tai vienas svarbiausių dalykų, kuriuos turėtų žinoti audros nuostolių patyręs ūkininkas.
- Draudimo išmoka mokama pagal konkrečią ūkininko sudarytą draudimo sutartį ir joje numatytas rizikas.
- Tuo metu valstybės pagalba už ekstremaliosios situacijos metu patirtą žalą yra atskiras valstybės sprendimų ir žalos vertinimo procesas. Vien tai, kad pasėliai buvo pažeisti audros, savaime nereiškia automatinės konkrečios sumos išmokos.
Todėl ūkininkui verta išsaugoti visus dokumentus ir informaciją apie nuostolius, net jei jis jau kreipėsi į draudiką.
Ką daryti, jei laukas dar nesutvarkytas?
Šiuo atveju galioja paprasta taisyklė: pirmiausia užfiksuoti, tik tada tvarkyti. Jeigu dėl audros išgulęs ar kitaip pažeistas pasėlis dar laukia derliaus nuėmimo, prieš atliekant darbus verta padaryti išsamias nuotraukas ir išsaugoti informaciją apie lauką. Tai ypač svarbu tais atvejais, kai ūkininkas dalyvauja paramos priemonėse arba turi draudimą.
ŽŪM rugsėjo 16 d. taip pat paskelbė papildomų palengvinimų ūkininkams dėl sudėtingų šių metų gamtinių sąlygų. Pavyzdžiui, tarpinių pasėlių per žiemą sėjos terminas pratęstas iki spalio 1 d., o kai kuriems kitiems darbams taip pat nustatyti papildomi palengvinimai.
Jeigu dėl audros konkretaus reikalavimo neįmanoma įvykdyti, svarbu vertinti būtent tam reikalavimui taikomą tvarką, o ne manyti, kad ekstremalioji situacija automatiškai panaikina visas paramos sąlygas.
Ar dar galima kreiptis dėl audros padarytos žalos?
Taip. Tai ypač aktualu dabar, nes nors rugsėjo 16 d. ekstremalioji situacija buvo atšaukta, tačiau ŽŪM aiškiai nurodė, kad nukentėję gyventojai, įstaigos, ūkio subjektai ir veiklos vykdytojai dėl valstybės paramos už žalą gali kreiptis ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo. Ministerija taip pat ragina dar nepateikusius prašymų nukentėjusius asmenis juos teikti savivaldybėms.
Vadinasi, vien tai, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija jau atšaukta, nėra priežastis manyti, kad žalos fiksavimas nebeturi prasmės. Tačiau praktiniu požiūriu delsti taip pat neverta. Kuo daugiau laiko praeina, tuo sunkiau tiksliai užfiksuoti, kaip atrodė pasėliai iškart po stichijos.
Audra sunaikino pasėlius: svarbiausia atmintinė ūkininkui
Jeigu audra sunaikino pasėlius, saugiausia veiksmų seka būtų tokia:
- Nufotografuokite žalą. Užfiksuokite visą lauką ir atskiras stipriai pažeistas vietas, išsaugokite originalias nuotraukas.
- Susirašykite, kurie laukai nukentėjo. Turėkite laukų numerius, plotus, augintą kultūrą ir kitą informaciją, leidžiančią identifikuoti žalą.
- Kreipkitės į savivaldybės žemės ūkio skyrių. Pateikite prašymą dėl audros pažeistų ar žuvusių pasėlių įvertinimo ir nuostolių konstatavimo.
- Jei pasėliai apdrausti – informuokite draudiką. Vadovaukitės draudimo sutartyje nustatyta pranešimo apie žalą tvarka.
- Jei dėl audros negalite įvykdyti paramos įsipareigojimų – informuokite NMA. Po audros NMA nurodė 15 darbo dienų terminą nuo force majeure ar išimtinių aplinkybių atsiradimo dienos ir galimybę pateikti nuotraukas per „NMA agro“.
- Neišmeskite dokumentų. Išsaugokite nuotraukas, prašymus, savivaldybės ar kitų institucijų dokumentus, draudiko susirašinėjimą ir kitus nuostolius pagrindžiančius įrodymus.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Audra sunaikino pasėlius – ar būtinai gausiu kompensaciją?
Ne. Ekstremaliosios situacijos paskelbimas savaime nėra garantija, kad kiekvienam nukentėjusiam ūkininkui bus automatiškai išmokėta konkreti kompensacija. Žala turi būti įvertinta, o valstybės pagalba priklauso nuo taikomų priemonių ir priimtų sprendimų.
Kur pirmiausia pranešti apie audros sugadintus pasėlius?
Dėl žalos pasėliams įvertinimo reikia kreiptis į savo savivaldybės žemės ūkio skyrių.
Ar reikia kreiptis į NMA, jei pasėliai tiesiog nukentėjo, bet paramos įsipareigojimų tai nepaveikė?
Žalos pasėliams įvertinimas ir informavimas NMA dėl neįvykdomų paramos įsipareigojimų yra skirtingos procedūros. Į NMA ypač svarbu kreiptis, jei dėl audros negalite įvykdyti konkrečių prisiimtų įsipareigojimų.
Ką daryti, jei pasėliai apdrausti?
Kuo greičiau informuoti draudimo bendrovę pagal draudimo sutartyje nustatytą tvarką ir išsaugoti žalos įrodymus.
Ar ekstremaliosios situacijos atšaukimas reiškia, kad jau per vėlu prašyti pagalbos?
Ne. ŽŪM rugsėjo 16 d. nurodė, kad dėl valstybės paramos už ekstremaliosios situacijos metu patirtą žalą galima kreiptis ne vėliau kaip per trejus metus nuo žalos atsiradimo.
Ar dar verta fotografuoti lauką, jei audra praėjo prieš kelias savaites?
Taip, jei žalos požymiai vis dar matomi. Kuo išsamiau užfiksuota situacija, tuo daugiau įrodymų ūkininkas turi žalos vertinimui. Jei laukas jau sutvarkytas, verta išsaugoti visus iki darbų atlikimo padarytus vaizdus ir kitus dokumentus.
Ar valstybė kompensuos draudimo išmoką?
Draudimo išmoka ir valstybės pagalba už ekstremaliosios situacijos metu patirtą žalą yra skirtingi mechanizmai. Konkrečios pagalbos sąlygos priklauso nuo atskiros valstybės pagalbos priemonės.
Straipsnis parengtas pagal naujausią 2026 m. rugsėjo 17 d. prieinamą Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės mokėjimo agentūros informaciją. Situacija ir pagalbos priemonės gali būti papildomai tikslinamos valstybės institucijų sprendimais.