Skystos trąšos javams: kada, kaip ir kuo tręšti?

Turinys

Skystos trąšos javams – tai vienas efektyviausių būdų užtikrinti augalams reikalingas maistingąsias medžiagas tiesiai augimo sezono metu. Skirtingiems technologiniams tikslams naudojamos skystos formos trąšos yra greičiau įsisavinamos, tiksliau dozuojamos ir gali būti naudojamos tiek per dirvą (šaknų sistemą), tiek per lapus. Tinkamai parinktos ir laiku panaudotos skystos trąšos gali žymiai padidinti grūdų derlių, pagerinti grūdų kokybinius rodiklius (baltymų kiekį, gliuteną, saiko svorį) ir sustiprinti augalų atsparumą nepalankioms abiotinėms sąlygoms (sausrai, šalnoms).

Skystų trąšų pranašumai prieš kietąsias trąšas

Pagrindinis skystų trąšų privalumas – greitas maistingųjų medžiagų prieinamumas augalams. Granuliuotos trąšos dirvoje turi ištirpti, kad augalai jas galėtų įsisavinti per šaknų sistemą – tam reikia pakankamai dirvos drėgmės ir laiko. Skystos trąšos šį etapą apeina: patekusios ant dirvos, jos iškart įsilieja į dirvožemio tirpalą, o lapų tręšimo (paprastai vadinamo papildomu tręšimu per lapus) atveju, maisto medžiagos tiesiogiai įsisavinamos pro lapų epidermį (kutikulą ir žioteles).

Kitas svarbus privalumas – didelis pasiskirstymo tikslumas. Skystas trąšas galima tolygiai paskleisti visame lauko plote, išvengiant „dryžuotumo“, kuris dažnai pasitaiko netinkamai sureguliavus išcentrinius granuliuotų trąšų barstytuvus. Taip pat jas galima nesunkiai derinti su augalų apsaugos preparatais (fungicidais, insekticidais) ar augimo reguliatoriais viename purškime. Tai ypač vertinga intensyviai ūkininkaujantiems ūkiams, kur laiko ir technikos resursų optimizavimas tiesiogiai lemia ekonominį pelningumą.

Vis dėlto skystos trąšos turi ir specifinių trūkumų: jas sunkiau sandėliuoti (reikalingos specialios plastikinės arba korozijai atsparios stiklo pluošto talpos, kyla užšalimo rizika žiemą), transportavimui reikalingos cisternos, o norint išvengti pasėlių nudeginimo, reikalinga speciali purškimo technika (pavyzdžiui, stambialašiai ar glaustasraučiai purkštukai KAS trąšoms). Todėl gamyboje jos dažniausiai derinamos su kietos formos trąšomis: pagrindinis tręšimas (fosforas, kalis ir pirmoji azoto dozė) atliekamas granulėmis, o skystos trąšos naudojamos kaip efektyvus papildomas vegetacinis tręšimas.

Skystų trąšų pranašumai prieš kietąsias trąšas

Pagrindiniai maistingųjų medžiagų poreikiai javams

Javai – žieminiai ir vasariniai kviečiai, miežiai, rugiai, avižos, kvietrugiai – yra dideli azoto vartotojai:

Azotas (N) lemia augalų vegetatyvinės masės augimą, krūmijimąsi, fotosintezės intensyvumą ir būsimų grūdų baltymingumą.
Fosforas (P) yra kritiškai svarbus šaknų vystymuisi ankstyvose stadijose ir energijos apykaitai (ATP sintezei).
Kalis (K) reguliuoja augalų vandens režimą (žiotelių varstymąsi), stiprina ląstelių sieneles (taip didindamas atsparumą išgulimui) bei gerina atsparumą šalčiui ir ligoms.

Be šių makroelementų, javams ypač reikalingi sieros (S), magnio (Mg), mangano (Mn), vario (Cu) ir cinko (Zn) mikroelementai ir mezoelementai.

Sieros trūkumas – vis dažnesnė problema Lietuvos laukuose, ypač lengvose, smėlingose ir mažai humusingose dirvose, nes siera dirvožemyje yra judri ir lengvai išplaunama. Siera yra būtina nepakeičiamų amino rūgščių (metionino ir cisteino) sintezei ir chlorofilo gamybai. Ji veikia sinergiškai su azotu: nediagnozuotas sieros trūkumas blokuoja azoto įsisavinimą, todėl grūdų baltymingumas ir derlius sumažėja net tuomet, kai azoto normos atrodytų visiškai pakankamos. Javams taip pat labai svarbus manganas (fotosintezei ir žiemojimui) bei varis (varpos vystymuisi ir žiedadulkių gyvybingumui).

Skystos trąšos javams: naudojimo laikas ir stadijos

Optimalus tręšimo laikas priklauso nuo augalo vegetacijos stadijos pagal tarptautinę BBCH skalę, dirvos būklės ir oro sąlygų. Skystos trąšos dažniausiai naudojamos kaip papildomas vegetacinis tręšimas pavasarį ir vasarą, kai augalai intensyviai auga ir suformuoja didžiausią masę. Lentelėje žemiau pateikiamos moksliškai pagrįstos tręšimo stadijos.

1 lentelė. Skystų trąšų naudojimo laikai javams pagal BBCH skalę

Skystos trąšos javams: naudojimo laikas ir stadijos

Skystų trąšų javams normos ir rekomendacijos

Tikslios tręšimo normos priklauso nuo auginamos kultūros, dirvožemio granuliometrinės sudėties ir jame esančių maisto medžiagų likučio (mineralinio azoto tyrimų pavasarį), priešsėlio ir planuojamo derliaus potencialo. Prieš pasirenkant normas, būtina atlikti dirvos agrocheminius tyrimus, o vegetacijos metu – augalų audinių (lapų) diagnostiką.

Žemiau esančioje lentelėje pateikiamos orientacinės KAS (karbamido – amonio salietros tirpalo) normos, išreikštos fiziniu svoriu arba litrais.

Svarbu: agronomijoje normos dažnai skaičiuojamos veikliąja medžiaga (v. m. N kg/ ha), o žemiau pateikiamos orientacinės produkto fizinės normos purškimui ant dirvožemio.

2 lentelė. Orientacinės KAS (Karbamido – amonio salietros tirpalo) normos javų kultūroms

Skystų trąšų javams normos ir rekomendacijos

*Pastaba: lentelėje nurodytos fizinio produkto (pvz., KAS-32) normos, purškiamos ant dirvos stambiais lašais. Purškiant per lapus (smulkia srove), šios normos būtų pražūtingos – lapų tręšimui naudojami visiškai kiti skiedimo santykiai (dažniausiai 5–10 % karbamido tirpalas).

Lapų tręšimui naudojamų trąšų koncentracija turi būti žymiai mažesnė nei dirvos tręšimui, nes augalų lapai yra jautrūs druskų koncentracijai. Viršijus leistinas normas, ant lapų atsiranda nudegimo žymės (nekrozės), kurios sumažina fotosintezės plotą ir sukelia augalui stresą, o tai tiesiogiai mažina derlių.

Skystos trąšos javams: dažniausiai naudojamos rūšys

Lietuvos rinkoje populiariausios skystos azoto trąšos – KAS (karbamido – amonio salietros tirpalas), tarptautinėje praktikoje žinomas kaip UAN (Urea Ammonium Nitrate). KAS sudėtyje yra trys azoto formos: nitratinė (veikia iškart), amoninė (veikia vidutiniu laikotarpiu, jungiasi prie dirvožemio komplekso) ir amidinė (veikia lėčiausiai, įsisavinama per lapus arba turi virsti amonine). KAS trąšos (dažniausiai KAS-32, turinti 32 % azoto) yra universalios, tačiau jų naudojimo būdas skiriasi: didelės koncentracijos purškiamos ant dirvos stambiais lašais (kad nuriedėtų nuo lapų), o mažos koncentracijos tirpalai naudojami tręšimui per lapus.

Šalia jų naudojamos kompleksinės skystos NPK trąšos, kuriose elementų santykis pritaikytas startiniam tręšimui arba ankstyvam augalų vystymuisi.

Mikroelementų trąšos (kurių sudėtyje yra mangano, cinko, vario, boro, geležies) skystos formos (ypač chelatų pavidalu – EDTA, IDHA ir kt.) yra itin efektyvios tręšimui per lapus. Chelatų formos užtikrina, kad mikroelementai išliktų stabilūs tirpale ir augalas juos pasisavintų kelis kartus greičiau nei iš neorganinių druskų. Jos naudojamos kaip profilaktinė priemonė intensyviose technologijose arba pastebėjus vizualinius trūkumo požymius.

Sieros turinčios skystos trąšos (dažniausiai KAS maišomas su amonio sulfatu arba amonio tiosulfatu) yra būtinos ankstyvą pavasarį. Jos ypač rekomenduojamos pasėliuose, kurie pavasarį atrodo šviesiai žalsvi ar pageltę (tai dažnai indikuoja ne tik azoto, bet ir sieros badą; tuo tarpu raustelėję lapai javų pasėliuose dažniausiai rodo fosforo trūkumą dėl šaltos dirvos arba azoto badą žemų temperatūrų metu).

Praktiniai patarimai ūkininkams

Purškiant gryną KAS arba koncentruotus jo tirpalus, būtina griežtai vengti karštų, saulėtų dienų. Lapų nudegimo rizika drastiškai išauga, kai augalai yra streso būsenoje (pavyzdžiui, po šalnų ar sausros metu).

Optimalios sąlygos purškimui: geriausia purkšti anksti ryte (nukritus rasai) arba vėlai vakare, kai oro temperatūra yra žemesnė nei 20 °C (idealu – tarp +10 °C ir +18 °C), oro drėgnumas didesnis, o vėjo greitis neviršija 3–4 m/ s.
Lietus ir efektyvumas: jei tręšiama per lapus (karbamidu ar mikroelementais), lietus, prasidėjęs praėjus mažiau nei 4–6 valandoms po purškimo, gali nuplauti trąšas ir drastiškai sumažinti jų efektyvumą. Jei KAS purškiamas ant dirvos stambiais lašais kaip pagrindinė azoto dozė, lengvas lietus po purškimo yra netgi naudingas, nes padeda azotui greičiau patekti į šaknų zoną ir sumažina azoto garavimo (volatilizacijos) nuostolius amidinėje formoje.

Skystas trąšas galima maišyti su daugeliu herbicidų, fungicidų ar insekticidų, taip pat su augimo reguliatoriais, siekiant sumažinti važiavimų per lauką skaičių. Tačiau prieš ruošiant darbo tirpalą purkštuvo talpoje, būtina atlikti suderinamumo testą: nedideliame inde (pvz., stiklainyje) proporcingai sumaišyti visus planuojamus komponentus ir palaikyti 15–20 minučių. Jei tirpalas neišsisluoksniuoja, nesušoka į gumulus, neiškrenta nuosėdos (druskų kristalai) ir neprasideda stipri egzoterminė reakcija (tirpalo kaitimas), mišinys fiziškai yra suderinamas. Taip pat svarbu patikrinti tirpalo pH – per daug šarminis ar per daug rūgštinis mišinys gali blokuoti pesticidų veikimą.

Skystos trąšos javams: aplinkosauginiai reikalavimai

Naudojant skystas azoto trąšas, privaloma griežtai laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių Nitratų direktyvos įgyvendinimą (Mėšlo ir nuotekų tvarkymo statybos bei aplinkosaugos reikalavimų, Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo).

Skystos trąšos javams – tai itin lankstus, technologiškas ir efektyvus įrankis modernaus ūkio arsenale. Teisingai parinktos, panaudotos laiku ir optimaliomis normomis, jos leidžia operatyviai reaguoti į augalų poreikius konkrečiu momentu, taupyti logistikos išlaidas ir maksimizuoti derliaus potencialą. Svarbiausia taisyklė – tręšimo strategiją grįsti tiksliais dirvožemio analizės duomenimis, meteorologinėmis prognozėmis ir nuolatiniu pasėlių stebėjimu laukuose, o ne vien įpročiais ar universaliomis rekomendacijomis.

Šaltiniai:

Skystos trąšos javams: kada, kaip ir kuo tręšti, kad derlius nenuviltų?