Vištų namelis – tai svarbus ūkinis statinys, būtinas siekiant užtikrinti tinkamas sąlygas kiaušinių gamybai ir paukščių gerovei. Gerai suplanuota ir įrengta vištidė padeda išlaikyti tvarką ūkyje, palengvina priežiūrą, sumažina ligų riziką ir užtikrina apsaugą nuo šalčio bei plėšrūnų.
Namelio konstrukcija turi atitikti ne tik paukščių poreikius, bet ir būti pritaikyta konkrečioms ūkio sąlygoms: vietai, klimato ypatybėms, pulko dydžiui. Šiame straipsnyje apžvelgsime pagrindinius vištų namelio statybos etapus, dažniausias klaidas ir praktinius patarimus, kurie padės pastatyti funkcionalų, paukščių poreikius atitinkantį statinį.
Vištų namelis: nuo poreikių įsivertinimo iki tinkamos vietos parinkimo
Tam, kad vištų namelis būtų funkcionalus ir tinkamai pritaikytas jūsų vištų pulkui, privalu žinoti, kiek vištų planuojate laikyti. Vidutiniškai vienai vištai reikia apie 0,3–0,5 m² vidaus erdvės, taigi apie 10–12 vištų reikės bent 3–6 m² vidaus erdvės, neskaičiuojant aptvaro. Jei svarstote apie galimybę didinti pulką, tuomet pravartu iš anksto numatyti ir statyti didesnį vištų namelį. Tankiai laikomos vištos dažniau serga, daugiau pešasi bei deda mažiau kiaušinių.
Tinkama vieta vištų nameliui – sausa, šiek tiek pakilusi vieta, kur nesikaupia drėgmė, kad neliktų stovinčio vandens ar purvo. Namelis turėtų būti orientuotas taip, kad vištos gautų pakankamai natūralios saulės šviesos, tam tinka rytinė arba pietinė pusė, taip pat, kad statinys būtų lengvai pasiekiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Patogus priėjimas reikalingas tam, kad būtų patogu atnešti lesalo, išvalyti vištų namelio vidų bei užtikrintų galimybę namelį pasiekti ir žiemos metu. Ne ką mažiau svarbi ir užuovėja nuo vėjo. Taip pat, svarbu numatyti, kad šalia vištų namelio galėtumėte įrengti ir vištų aptvarą, užtikrinant vištoms galimybę laisvai patekti į lauką.
Nors vištų namelis dažnai patenka į nesudėtingų statinių kategoriją, kai kuriais atvejais vis tiek gali prireikti suderinimo su savivaldybe. Pagal galiojančius teisės aktus, statybos leidimas paprastai nereikalingas, jei statinys yra iki 80 m² ploto ir pastatomas ne miesto teritorijoje. Vis dėlto, svarbu atkreipti dėmesį į atstumus nuo sklypo ribų, kitų pastatų bei šulinių, ypač jei laikoma daugiau paukščių. Jei vištų namelis registruojamas kaip pagalbinės paskirties pastatas ūkyje, verta pasikonsultuoti su vietos architektūros skyriumi ar matininku dėl žemės paskirties suderinimo ir, jei taikoma, statinio deklaravimo.
Mobilus ar stacionarus vištų namelis: ką pasirinkti?
Renkantis vištų namelio tipą, pirmiausia reikėtų apsispręsti tarp mobilios (perkeliamos) konstrukcijos ir stacionaraus (nuolatinio) pastato.
- Mobilus vištų namelis – tai lengvos konstrukcijos pastatas su ratais arba ant platformos, kurį galima perkelti iš vienos vietos į kitą. Jis ypač populiarus ekologiniuose ar mišriuose ūkiuose, kuriuose vištos ganosi laisvai. Galimybė perkelti vištų namelį iš vienos vietos į kitą užtikrina tolygų žolės augimą, sumažina parazitų bei ligų kaupimąsi vienoje vietoje. Toks sprendimas tinkamas ūkiams, kur dažnai keičiama žemės panauda ar ribota vieta statyboms. Vis dėlto, mobilus vištų namelis paprastai būna mažesnio dydžio, riboto komforto, dažniausiai be šilumos izoliacijos ar elektros įvado, todėl nėra tinkamas intensyviam vištų auginimui ar laikymui per žiemą.
- Stacionarus vištų namelis – tai pastatas, kuris gali būti tiek paprasta lauko konstrukcija, tiek pilnai įrengtu statiniu su apšiltinimu, ventiliacija ir elektros instaliacija. Jis labiausiai tinka didesniems paukščių kiekiams ar tuomet, kai vištos laikomos ištisus metus, įskaitant ir šaltąjį sezoną. Toks statinys lengviau pritaikomas automatizacijai (pvz., automatiniai lesintuvai, apšvietimo kontrolė), tačiau reikalauja daugiau išankstinių investicijų, aiškaus planavimo ir konkrečios vietos skyrimo ilgam laikui.
Renkantis tarp šių dviejų variantų, vertėtų įsivertinti ne tik finansines galimybes, bet ir tai, kiek lankstumo reikalauja jau turima ir plėtojama ūkio veikla bei kokiu principu planuojate laikyti vištas – ištisus metus ar tik šiltuoju metų laiku.
Vištų namelio pagrindas ir konstrukcija
Vištų namelis dažniausiai statomas iš medienos, nes tai nebrangi, lengvai apdirbama ir pakankamai šilta medžiaga. Statyboms rekomenduojama naudoti gerai išdžiovintą, apdorotą medieną, kuri yra atsparesnė puvimui ir kenkėjams.
Pamatams dažnai pasirenkami betoniniai blokeliai, polių sistema arba mediniai tašai, pakeliantys konstrukciją nuo žemės. Tai padeda apsisaugoti nuo drėgmės, pagerinamas vėdinimas bei sumažėja graužikų ir plėšrūnų patekimo vidun tikimybė. Jei planuojate statyti didesnį, stacionarų statinį, verta pagalvoti apie seklaus, betoninio pamato išpylimo galimybę, kuris užtikrins tvirtumą ir ilgaamžiškumą.
Mobilūs vištų nameliai paprastai statomi ant lengvų, metalinių ar medinių rėmų su ratais.
Išorės ir vidaus apdaila: į ką būtina atkreipti dėmesį?
Lauko sienoms dažniausiai naudojamos atmosferos poveikiui atsparios medžiagos: lauko sąlygoms pritaikytos medinės dailylentės, fanera ar OSB plokštės. Jei norisi ilgaamžiškesnės apdailos, kartu išlaikant natūralų vištų namelio vaizdą, galima naudoti kompozicines lenteles (angl. Wood Plastic Composite (WPC). Tai medienos ir plastiko mišinio produktas, skirtas lauko apdailai, terasoms ar tvoroms. Tai dirbtinė medžiaga, kuri išlaiko natūralaus medžio išvaizdą, bet yra gerokai atsparesnės aplinkos poveikiui nei įprasta mediena.
Stogo nuolydis turi užtikrinti kritulių nutekėjimą, todėl dažniausiai pasirenkamas vienšlaitis arba dvišlaitis variantas. Jo dengimui tinka:
- skarda (ilgaamžė, bet triukšminga)
- bituminės čerpės (tildesnės, tačiau brangesnės)
- ondulis ar kita lengva danga.
Kaip užtikrinti vištų namelio ventiliaciją ir šilumos izoliaciją?
Dengiant stogą vištų nameliui, svarbu nepamiršti įrengti ventiliacijos angų ties stogo viršumi (po stogo kraigu ar šone), kurios užtikrintų oro judėjimą. Geras oro judėjimas padeda reguliuoti drėgmės lygį, šalina amoniako garus ir palaiko tinkamą temperatūrą. Pakanka dviejų angų priešingose sienose, kurias būtų galima reguliuoti: atidaryti vasarą ir pridaryti žiemą. Tačiau galima įrengti ir paprastą stogo ventiliaciją ar nedidelį, ištraukiamą ventiliatorių.Taip pat, ne ką mažiau svarbu įrengti ir vėdinimo angas, kad vištų namelyje nesikauptų drėgmė ir pelėsis.
Jeigu vištas ketinate laikyti ištisus metus, būtina vištų namelį apšiltinti. Sienoms, grindims ir stogui šiltinti tinka mineralinė vata, poliuretano plokštės arba ekovata. Tinkama izoliacija apsaugos nuo peršalimo žiemą ir perkaitimo vasarą.
Kodėl tinkamas apšvietimas yra būtinas vištų namelyje?
Planuojant vištų namelį būtina numatyti natūralius apšvietimo šaltinius ir, prireikus, papildomą dirbtinę šviesą. Šviesa vištoms reikalinga ne tik dėl matomumo, ji tiesiogiai veikia jų kiaušinių dėjimą, sveikatą bei elgseną.
Todėl langai vištų namelyje turėtų būti orientuoti į rytų arba pietų pusę, kad vidun patektų kuo daugiau natūralios šviesos, ypač, rytinėmis valandomis. Saulėtekis aktyvina paukščių medžiagų apykaitą, o ilgesnis dienos šviesos periodas palaiko kiaušinių dėjimo ciklą. Svarbu, kad langai vištų namelyje būtų atsidarantys, su tinkleliais nuo plėšrūnų ir vabzdžių, o jų stiklas – atsparus dūžiams.
Dirbtinis apšvietimas tampa būtinas rudens ir žiemos mėnesiais. Vištoms reikia bent 14–16 val. šviesos per parą, kad jos išliktų fiziologiškai aktyvios ir nenutrauktų kiaušinių dėjimo. Šiuolaikiniuose vištų nameliuose dažniausiai naudojami LED šviestuvai su laikmačiais, kurie leidžia reguliariai ir ekonomiškai užtikrinti apšvietimą. Svarbu įsidėmėti, kad šviesa neturėtų būti pernelyg intensyvi, pakanka 4–6 W LED lemputės 4 m² plotui.
Taip pat, privalu užtikrinti laipsnišką perėjimą nuo tamsos prie šviesos. Staigus šviesos įjungimas ar išjungimas gali sukelti stresą, ypač žiemą. Norint to išvengti, rekomenduojama naudoti laikmačius su palaipsniui stiprėjančia šviesos funkcija.
Kaip tinkamai įrengti vištų namelio vidų?
Tinkamai suplanuotas vištų namelio vidus užtikrina ne tik paukščių komfortą, bet ir palengvina kasdienę jo priežiūrą. Svarbiausi aspektai, kuriais reikėtų vadovautis: saugumą užtikrinanti miego vieta, nuošalios lizdavietės ir pakankamai erdvės, kad vištos galėtų patogiai judėti.
- Laktos – saugiam miegui. Laktos turi būti įrengtos bent 40–60 cm aukštyje nuo grindų, pagamintos iš ne per glotnios, slidžios medienos, kad vištos galėtų įsikibti pirštais. Tam tinka obliuota mediena, kurios viršutiniai kampai yra švelniai apvalinti, o ne aštrūs ir kampuoti. Laktos turėtų būti išdėstytos priešingoje pusėje nei lizdai. Jos montuojamos laiptelių principu, t.y. kaskadiškai arba viena eile su 30–40 cm tarpais. Paviršius gali būti šiek tiek šiurkštus – švitriniu popieriumi nušlifuotas, bet ne poliruotas. Laktos turėtų būti su tarpais tarp jų, kad paukščiai neišsiterliotų vienas kito išmatomis. Skaičiuojama, kad viena lakta turėtų būti 20–25 cm ilgio vienai vištai.
- Lizdai – kiaušiniams dėti. Lizdai turėtų būti įrengti tamsesnėje, ramesnėje vietoje, toliau nuo pagrindinio įėjimo, tačiau lengvai prieinami vištoms. Jie turėtų būti pakelti nuo grindų (apie 30–40 cm aukštyje), paminkštinti šiaudais, pjuvenomis ar kita sausa pakrata. Reikėtų skaičiuoti, kad 1 lizdo užtenka 3–4 vištoms. Esant didesniam pulkui, galima naudoti modulinius lizdus arba įrengti juos keliais lygiais.
- Šėrykla ir girdykla. Jos turėtų būti įrengtos prie įėjimo į vištų namelį arba šone, kad netrukdytų judėjimui; jos turi būti pakeltos nuo žemės, apie 10–15 cm, kad vištos nekapstytų ir nepriterštų į indų vidų.
- Kraiko zona. Grindys turėtų būti pilnai padengtos 5–10 cm kraiko sluoksniu (šiaudai, pjuvenos, kanapių pluoštas). Atskira zona prie durų (maždaug 0,5 m²) gali būti su papildomu kilimėliu (geriausia – guminiu), skirtu batų nusivalymui.
Vištų aptvaras – tiek saugumui, tiek natūraliai paukščiui elgsenai palaikyti
Tinkamai įrengtas paukščių aptvaras prisideda tiek prie paukščių sveikatos, gerovės ir kiaušinių kokybės, tiek apsaugo vištas nuo plėšrūnų. Vištų aptvaras leidžia paukščiams laisvai kapstytis, bėgioti, maudytis dulkėse, kartu kontroliuoja jų judėjimo teritoriją.
Statant vištų aptvarą rekomenduojama skirti bent 1,5–2 m² lauko ploto vienam paukščiui; pavyzdžiui, 10 vištų grupei reikėtų ne mažiau kaip 15–20 m² aptvaro. Jei vištų aptvaras nėra mobilus ar keičiamas, verta suplanuoti papildomą zoną, kurioje būtų galima periodiškai leisti vištoms pakeisti erdvę, taip padedant išvengti dirvos nualinimo.
Rekomendacijos vištų aptvaro įrengimui
| Vištų aptvaro elementas | Rekomendacijos |
| Plotas | 1,5–2 m² vienai vištai (kuo daugiau – tuo geriau) |
| Aptvaro aukštis | 150–180 cm aukščio, kad vištos neišskristų ir neįlystų plėšrūnai |
| Tinklas | smulkių akučių (ne didesnės kaip 2,5 cm) metalinis; geriausia suvirintas, cinkuotas, o ne plastikinis |
| Įtvirtinimas į žemę | bent 20–30 cm įkastas į žemę ar užlenktas į išorę, kad nesikastų lapės, šeškai, šunys |
| Stogas | jei regione yra plėšriųjų paukščių, verta įrengti tinklinį stogą ar bent dalinę uždangą virš aptvaro |
| Grindų danga | natūrali (žolė, smėlis, dirva), tačiau būtina kaita |
| Pavėsis | patogu, jei dalis vištų aptvaro yra pavėsyje, ypač vasarą |
| Aptvaro mobilumas | jei yra galimybė, naudoti segmentinį arba perkeliamą aptvarą |
| Durys | tvirtos ir užrakinamos, lengvai pasiekiamos iš išorės |
| Papildomi elementai | dulkių vonelės, smulkus žvyras kasptymuisi |
| Jei planuojama turėti mobilų vištų namelį | vištų aptvaras taip pat gali būti perkeliamas kartu su vištomis, naudojant lengvą tinklą ar segmentinę sistemą |
Dažniausiai pasitaikančios klaidos planuojant vištų namelį ir aptvarą
- Nepakankama ventiliacija: net jei vištų namelis yra sandarus ir šiltas, be oro cirkuliacijos viduje kaupiasi drėgmė, amoniakas ir ligų sukėlėjai; ši klaida tiesiogiai veikia paukščių sveikatą ir produktyvumą.
- Per mažas plotas ir netinkamai parinkta vieta: per tankiai laikomos vištos patiria stresą, pradeda peštis, blogėja kiaušinių kokybė, o netinkamai parinkta vieta (per drėgna, vėjų perpučiama, esanti šešėlyje), ilgainiui sukelia bėdas susijusias su pelėsiu ir padidėjusiu šildymo poreikiu žiemą.
- Neužtikrintas patogus priėjimas vištų namelio priežiūros darbams atlikti: namelis be lengvai pasiekiamų durelių ar pakeliamų elementų tampa sunkiai valomas, o tai tiesiogiai veikia paukščių higieną ir bendrą produktyvumą.
- Nepakankama apsauga nuo plėšrūnų: ypač kaimo vietovėse dažni lapių, kiaunių ar net šunų išpuoliai, todėl konstruktiškai silpnas vištų aptvaras gali kainuoti viso pulko gyvybes.
Šaltiniai:
https://www.thepoultrysite.com/articles/beginners-guide-to-building-your-first-chicken-coop
https://easycoops.com
https://www.azurefarmlife.com/farm-blog/what-shoulde-be-inside-a-chicken-coop
https://www.almanac.com/raising-chickens-101-how-build-chicken-coop
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.