Vištų maitinimas žiemą gali tapti rimtu iššūkiu net ir patyrusiems augintojams. Artėjant šalčiausiam metų laikui, kinta ir vištų organizmo poreikiai, todėl norint išlaikyti sveiką ir stiprų pulką, nepakanka tik padidinti pašaro kiekį, svarbu suprasti, kokių maistinių medžiagų vištoms reikia šaltuoju metu ir kaip tinkamai sudaryti jų racioną. Šiame straipsnyje kviečiame išsamiau susipažinti, kaip turėtų atrodyti subalansuotas vištų maitinimas žiemą ir kokių klaidų derėtų vengti.
Kodėl vištoms reikalinga kitokia mityba žiemą?
Vištų organizmas žiemos metu patiria fiziologinius pokyčius, apimančius energijos sąnaudų padidėjimą ir virškinimo procesų sulėtėjimą, tai reiškia, kad šaltis tiesiogiai veikia jų medžiagų apykaitą ir organizmo gebėjimą išlaikyti šilumą. Pasak specialistų, oro temperatūrai nukritus žemiau +10 °C, vištų energijos poreikis padidėja iki 25 %, nes jų kūnai daugiau kalorijų pradeda skirti termoreguliacijai.
Tuo pat metu vištos netenka ir natūralių maisto šaltinių: vabzdžių, žolinių augalų, dirvožemio mikroorganizmų, to pasekoje, jų racione sumažėja gyvulinės kilmės baltymų, skaidulų ir natūralių fermentų, palaikančių žarnyno mikroflorą. Kaip pažymi specialistai, dėl šių pokyčių gali sutrikti virškinimas, o nekompensuotas baltymų trūkumas lemia lėtesnį plunksnų atsinaujinimą bei sumažėjusį kiaušinių dėjimą.
Kitas svarbus veiksnys – šviesos stoka. Trumpėjant dienoms, mažėja ir vitamino D sintezė, todėl kalcio įsisavinimas tampa mažiau efektyvus. To pasekmė – trapūs kiaušinių lukštai ir medžiagų apykaitos sutrikimai. Durvet (2024) pabrėžia, kad kalcio trūkumo riziką galima sumažinti tik užtikrinus pakankamą D vitamino kiekį ir subalansuotą pašarų struktūrą.
Nederėtų pamiršti, kad šaltis, drėgmė ir mitybos disbalansas mažina imuninės sistemos atsparumą. Vištos, kurių racionas yra motoniškas ar jame vyrauja per didelis kiekis grūdų, tampa jautresnės kvėpavimo takų infekcijoms ir parazitams. Todėl vištų maitinimas žiemą turi skirtis nuo to, koks jis būna šiltuoju metų laiku. Žiemą itin svarbu, kad pašaras būtų ne tik kaloringas, bet ir pilnavertis – turtingas baltymų, vitaminų, mineralų ir natūralių probiotikų.
Baltymų svarba vištų racione žiemą
Krentant temperatūrai, vištų organizmas sunaudoja daugiau energijos kūno šilumai palaikyti, todėl natūraliai išauga baltymų poreikis. Trūkstant baltymų, lėtėja ne tik plunksnų atsinaujinimas, bet silpnėja ir raumenų tonusas, mažėja vištų produktyvumas. Kaip teigia specialistai, optimalus žiemos raciono baltymų kiekis turėtų siekti apie 16 %–18 %, priklausomai nuo vištų amžiaus ir produktyvumo.
Baltymai svarbūs ne tik raumenų formavimuisi, jie yra aminorūgščių šaltinis, iš kurių sintetinami fermentai ir antikūnai, atsakingi už imuniteto veiklą. The Good Life Backyard (2023) pabrėžia, kad baltymų trūkumas daro paukščius jautresnius infekcijoms ir kvėpavimo takų ligoms, ypač kai aplinkos temperatūra svyruoja. Be to, šaltis spartina baltymų skilimą, todėl jų reikia daugiau nei vasarą.
Žiemą natūralių baltymų šaltinių (vabzdžių, žolinių augalų) trūksta, todėl į vištų maitinimo racioną žiemos metu, privalu įtraukti papildomų proteino komponentų. Tinkami augalinės kilmės šaltiniai: žirniai, pupos, linų sėmenys, saulėgrąžos, sojų rupiniai. Iš gyvūninės kilmės baltymų naudingi džiovinti vabzdžiai (pvz., džiovintos lervos), žuvų miltai ar fermentuotos mielės. Pasak specialistų, net ir mažas džiovintų vabzdžių kiekis (5%–10% pašaro mišinio), reikšmingai padidina energijos atsargas ir kiaušinių dėjimo pastovumą.
Siekiant, kad vištų maitinimas žiemą būtų efektyvus, baltymai turi būti paskirstyti tolygiai per dieną: ryte duodamas šiltas, baltymingesnis pašaras, vakare – energijos suteikiantys grūdai. Tokia sistema padeda sumažinti šilumos nuostolius ir gerina maistinių medžiagų įsisavinimą. Kaip pažymi The Silver Fox Farm (2023), vištų mitybos režimas žiemą turi būti labiau orientuotas į maistinės vertės kokybę, o ne kiekybę.
Kodėl svarbu neperdozuoti baltymų?
Nors, baltymai žiemos metu, yra esminė vištų raciono dalis, jų perteklius gali turėti neigiamų pasekmių. Perteklinis proteino kiekis apsunkina kepenų ir inkstų veiklą. Specialistai nurodo, kad viršijus 20 % baltymų ribą, vištų organizme pradeda kauptis amoniako junginiai, o tai gali dirginti kvėpavimo takus ir mažinti apetitą. Be to, kai racione per daug baltymų, vištos suvartoja mažiau angliavandenių, reikalingų šilumos gamybai. Todėl vištų maitinimas žiemą turėtų būti subalansuoto santykio tarp baltymų, riebalų ir angliavandenių, norint išlaikyti normalią medžiagų apykaitą.
Vištų maitinimas žiemą ir angliavandeniai: kodėl svarbu saikingai juos naudoti?
Perteklinis kukurūzų ar kviečių kiekis aprūpina organizmą greitaisiais angliavandeniais, kurie trumpam pakelia kūno temperatūrą, bet skatina riebalų kaupimąsi. Kaip pažymi šaltinis Grubbly Farms (2024), nutukusios vištos deda ne tik mažiau kiaušinių, bet ir tampa jautresnės kepenų ligoms bei sąnarių problemoms.
Tinkamesnis būdas palaikyti energijos balansą – tai įtraukti į racioną lėčiau virškinamus grūdus, tokius kaip avižos, miežiai ar soros. Jie padeda išlaikyti tolygesnį šilumos išsiskyrimą ir nekelia staigių cukraus svyravimų kraujyje. Specialistai rekomenduoja žiemą palaikyti apie 50–55 % grūdų dalį bendrame pašaro kiekyje, likusią dalį skiriant baltymams ir riebalams.
Kartu jie siūlo atkreipti dėmesį į tai, kad racione būtina išlaikyti nedidelį, bet stabilų riebalų kiekį (apie 3–5 %). Riebalai, ypač augaliniai (iš saulėgrąžų ar linų sėmenų), veikia kaip ilgalaikės energijos rezervas ir padeda organizmui išlaikyti šilumą. Tokia pusiausvyra užtikrina, kad vištos gaus pakankamai kalorijų, tačiau išvengs nutukimo ir kepenų apkrovos.
Kodėl vanduo toks svarbus vištų maitinime žiemą?
Tinkamas girdymas yra neatsiejama pilnavertės mitybos dalis. Vištų maitinimas žiemą bus neveiksmingas, jei paukščiai neturės pastovaus priėjimo prie švaraus, neužšalusio vandens. Kai vanduo per šaltas arba sušalęs, vištos jo geria mažiau, o tai lemia virškinimo sutrikimus, sumažėjusį lesalo įsisavinimą ir net vidurių užkietėjimą. Kai kurie šaltiniai pažymi, kad optimaliausia vandens temperatūra turėtų siekti 10–15 °C; tai skatina natūralų gėrimo refleksą ir palaiko tinkamą medžiagų apykaitą.
Be to, vandenyje galima tirpinti natūralius imunitetą stiprinančius priedus: obuolių sidro actą (1 arbatinį šaukštelį 1 litrui vandens) arba paukščiams skirtus vitaminų mišinius. Rekomenduojame keisti vandenį bent du kartus per dieną ir naudoti šildomas girdyklas, kurios neleidžia susidaryti ledui. Pastovus vandens tiekimas ne tik užtikrina sklandų virškinimą, bet ir padeda palaikyti kūno temperatūros balansą, ypač esant stipresniems šalčiams.
Šėrimo aplinkos ir įrangos reikšmė žiemą
Net ir subalansuotas vištų maitinimas žiemą praranda dalį efektyvumo, jei šėrimo vieta ir įranga yra nepritaikytos šaltajam sezonui. Šaltis, drėgmė ar netinkamai parinktos lesyklos tiesiogiai veikia pašaro kokybę, o kartu ir vištų apetitą bei virškinimo veiklą.
Remiantis specialistų išvadomis, primename, kad šėrimo zona žiemą turi būti sausa, vėjo neperpučiama ir gerai vėdinama, nes drėgmė spartina pelėsio susidarymą. Drėgname pašare dauginasi bakterijos (Aspergillus, Salmonella), kurios gali sukelti kvėpavimo takų ir virškinimo sutrikimus. Todėl rekomenduojame lesyklas laikyti po stogeliu arba vištidės prieangyje, o girdyklas – atskirai nuo lesinimo vietų, kad į pašarą nepatektų vandens.
Lesyklų aukštis taip pat turi reikšmę: jos turėtų būti vištų krūtinės lygyje, kad paukščiai nesumintų pašaro ir nepaskleistų jo pakratuose. Pašaro talpas verta pastatyti ant nedidelių pakylų arba pakabinti, taip jos išlieka švaresnės.
Girdyklos turėtų būti šildomos arba apsaugotos nuo užšalimo, nes šaltas vanduo mažina apetitą ir virškinimo efektyvumą. Jei nėra galimybės naudoti elektrinių šildytuvų, tinka ir paprasti sprendimai, pvz., molinis puodelis, įdėtas į platesnį indą su šiltu smėliu, kuris lėtai išskiria šilumą.
Be to, žiemą naudinga periodiškai keisti šėrimo vietas, ypač lauke laikomoms vištoms, taip išvengsite ne tik purvo kaupimos, bet ir geriau geriau paskirstysite lesyklų apkrovimą. Atminkite, kad tvarka šėrimo zonoje yra tiesiogiai susijusi su paukščių sveikata: sausas, švarus ir prieinamas pašaras lemia efektyvesnį maistinių medžiagų pasisavinimą bei mažesnę ligų riziką.
Kaip sustiprinti vištų imunitetą žiemą? Svarbiausi vitaminai ir papildai
Žiemą, kai natūralių saulės spindulių mažai, o pašaras tampa vienodesnis, vištų organizmui ypač trūksta vitaminų ir probiotikų. Tinkamai subalansuotas vištų maitinimas žiemą turėtų apimti papildus, kurie palaiko imuninės sistemos veiklą ir padeda išvengti infekcijų. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausi šaltuoju sezonu yra A, D3, E ir B grupės vitaminai. A vitaminas palaiko gleivinių sveikatą, D3 – kalcio įsisavinimą, o vitaminas E stiprina antioksidacinę apsaugą.
Nederėtų pamiršti ir apie probiotikų svarbą. Probiotikai ir fermentuoti produktai (pvz., raugintos daržovės ar specialūs paukščių papildai) palaiko žarnyno mikrofloros pusiausvyrą, mažina stresą ir gerina maisto įsisavinimą. Šaltinis Simplify Live Love (2023) rekomenduoja profilaktiškai naudoti natūralius imuniteto stimuliatorius, tokius, kaip: česnaką, cinamoną ar obuolių sidro actą, nedideliais kiekiais pašare ar vandenyje. Jie padeda išlaikyti rūgščių–šarmų pusiausvyrą ir slopina bakterijų dauginimąsi.
Natūralūs imuniteto stiprintojai vištų racione žiemą
Šaltuoju sezonu, kai imunitetas natūraliai silpnėja, vištų maitinimas žiemą turėtų būti papildytas natūraliais priedais, kurie padeda palaikyti gerą sveikatą ir virškinimo pusiausvyrą. Vitšų auginimo specialistai pažymi, kad tam puikiai tinka kasdienės, virtuvėje naudojamos žolelės ir prieskoniniai augalai: česnakas, cinamonas, obuolių sidro actas ar net džiovintos žolelės.
- Česnakas yra natūralus antibakterinis ir antiparazitinis priedas. Nedidelis smulkinto česnako kiekis pašare ar vandenyje padeda apsisaugoti nuo virškinimo sistemos infekcijų ir vidaus parazitų. Specialistai pataria į lesalą kartą per savaitę įmaišyti smulkinto česnako skiltelę 5–6 paukščiams.
- Cinamono milteliai veikia kaip natūralus antiseptikas ir kraujotakos stimuliatorius. Jis padeda palaikyti kūno šilumą ir mažina uždegiminius procesus. Cinamonas taip pat gali padėti skatinti apetitą, todėl yra ypač naudingas, kai dėl šalčio vištos pašaro suvartoja mažiau.
- Obuolių sidro actas – vienas dažniausiai minimų natūralių papildų žiemos racione. 1 arbatinis šaukštelis acto 1 litrui vandens padeda palaikyti tinkamą pH balansą virškinimo trakte ir slopina kenksmingų bakterijų dauginimąsi. Šaltiniai teigia, kad toks vandens papildymas gali pagerinti kalcio įsisavinimą ir bendrą imuninės sistemos būklę.
- Papildomai galima naudoti ir džiovintas petražoles, raudonėlį ar čiobrelius, kurie pasižymi antioksidacinėmis savybėmis ir papildo racioną vitaminais C bei K. Tokie natūralūs priedai nepakeičia pagrindinės mitybos, tačiau veikia kaip kasdienė profilaktika, padedanti išvengti ligų ir išlaikyti vištų aktyvumą.
Fermentuotas pašaras – natūralus būdas stiprinti vištų sveikatą
Tinkamai fermentuotas lesalas tampa vienu vertingiausių sprendimų, kai kalbame apie vištų maitinimą žiemą. Fermentacijos metu pašare dauginasi naudingosios bakterijos – Lactobacillus ir Bacillus subtilis, kurios pagerina maistinių medžiagų įsisavinimą ir stiprina žarnyno mikroflorą. Kaip teigia ekspertai, fermentuotas maistas didina baltymų biologinį prieinamumą iki 12 %, mažina atliekų kiekį bei padeda išvengti viduriavimo ar blogo išmatų kvapo.
Fermentuotas pašaras taip pat veikia, kaip natūralus probiotikas. Jis skatina vitamino B sintezę, stiprina imunitetą ir padeda palaikyti tinkamą rūgščių–šarmų pusiausvyrą žarnyne. Be to, fermentacija padidina pašaro drėgnumą, todėl lesalas tampa lengviau virškinamas net ir šaltu oru. Remiantis specialistų įžvalgomis, tokia mityba leidžia sumažinti pašarų sunaudojimą iki 10–15 %, nes vištos pasisavina daugiau maistinių medžiagų iš mažesnio kiekio.
Fermentuoto pašaro paruošimas paprastas: 1 kg kombinuoto pašaro užpilamas 1 l šilto vandens ir papildomas šaukštu natūralaus raugo, kefyro ar obuolių acto. Mišinys laikomas kambario temperatūroje 2–3 dienas, retkarčiais permaišant. Paruoštas pašaras turėtų būti šiek tiek rūgštokas, bet ne pradėjęs pelyti. Jį geriausia duoti rytais, o likučius sunaudoti per 24 val.
Šėrimo rutina žiemą: kada ir ką duoti, kad vištos išliktų produktyvios?
Tinkamai suplanuota vištų maitinimo žiemą rutina turi tiesioginį poveikį paukščiui sveikatai, energijos balansui ir kiaušinių dėjimo reguliarumui. Šaltuoju metų laiku svarbu ne tik ką vištos gauna, bet ir kada jos maitinamos. Norime pabrėžti, kad stabili šėrimo seka mažina stresą ir padeda organizmui efektyviau panaudoti pašare esančią energiją.
- Rytinis šėrimas
Dienos pradžioje rekomenduojama duoti šilto, lengvai virškinamo pašaro. Tai gali būti šiltas grūdų ir daržovių mišinys arba fermentuotas pašaras. Tokia mityba suaktyvina virškinimą ir užtikrina pastovų energijos tiekimą, kai lauke dar šalta. Šaltinis Grubbly Farms (2024) pažymi, kad šiltas pašaras padeda palaikyti kūno temperatūrą pirmosiomis valandomis po nakties.
- Šėrimas dienos metu
Popietę, kai temperatūra šiek tiek pakyla, galima duoti baltymų turinčių papildų: džiovintų vabzdžių, žirnių ar natūralių skanėstų (pvz., virtų daržovių, kopūstų lapų, moliūgo gabaliukų). Tai padeda išvengti nuobodulio ir palaiko sklandų virškinimą. Šaltinis Raising Happy Chickens (2023) rekomenduoja užtikrinti, kad dienos metu vištos turėtų ką veikti, nes net paprastas lesinimo dubenėlis su sėklomis ar džiovintomis žolelėmis, mažina stresą.
- Vakarinis šėrimas
Prieš sutemstant verta duoti daugiau grūdų ar savo gamybos riebalų mišinių, apie kurį kalbame kitame skyriuje. Šis energijos suteikiantis pašaras yra lėtai virškinamas ir leidžia išlaikyti šilumą per naktį. Norime pažymėti, kad vakarinis maitinimas yra svarbiausias veiksnys, padedantis išvengti energijos trūkumo šaltesnėmis naktimis.
- Nuoseklumo svarba
Kai vištos šeriamos tuo pačiu metu, jų virškinimo sistema prisitaiko, pagerėja maistinių medžiagų pasisavinimas ir išlaikomas stabilus kiaušinių dėjimo ritmas.
Kaip pasigaminti pilnavertį pašarą vištoms žiemą namų sąlygomis?
Tinkamai subalansuotas vištų maitinimas žiemą nebūtinai turi būti grindžiamas tik pirktiniais pašarais. Savo gamybos mišiniai leidžia ūkininkams geriau kontroliuoti maistinių medžiagų kiekį ir prisitaikyti prie konkrečių bandos poreikių. Šaltinis Flock Journey (2023) pateikia paprastą, bet visavertį žiemos pašaro mišinio receptą, kuris užtikrina reikiamą energijos ir baltymų balansą.
Toliau pateikiame lentelę su rekomenduojamomis proporcijomis.
| Sudedamoji dalis | Procentinė dalis | Paskirtis |
| Avižos (neperdirbtos) | 30% | Energijos šaltinis, gerina virškinimą |
| Saulėgrąžų sėklos | 20% | Augaliniai baltymai ir riebalai |
| Kviečiai | 20% | Bazinis grūdas, suteikia energijos |
| Žirniai | 10% | Papildomas augalinis proteinas |
| Linų sėmenys | 5% | Omega-3 rūgštys, plunksnų blizgesiui |
| Kalcio šaltinis (kriauklių ar lukštų miltai) | 5% | Tvirtiems kiaušinių lukštams |
| Džiovinti vabzdžiai arba žuvies miltai | 10% | Gyvūninės kilmės baltymai |
Namų gamybos energiniai užkandžiai: „lard cakes“ ir „suet cakes“
Šaltuoju metų laiku, kai kūno šilumos palaikymui reikia daugiau energijos, vištoms naudingi namų gamybos energiniai užkandžiai, dar vadinami „lard cakes“ arba „suet cakes“. Tai kieti, riebalų pagrindu pagaminti pašaro blokai, suteikiantys koncentruotos energijos šalčio metu. Šaltinis Mama on the Homestead (2023) pabrėžia, kad tokie užkandžiai ne tik maitina, bet ir užtikrina ilgalaikį sotumo jausmą bei natūralų šilumos išsiskyrimą virškinimo metu.
Pagrindinis receptas:
- 1 puodelis lydytų kiaulienos lašinių taukų arba jautienos lajaus,
- 2 puodeliai avižų,
- 1 puodelis kukurūzų kruopų,
- ½ puodelio saulėgrąžų sėklų,
- ¼ puodelio džiovintų uogų ar vaisių (nebūtina).
Gaminimas:
- Riebalus ištirpinti, sumaišyti su sausu mišiniu, supilti į formeles (pvz., silikonines ar kepimo indelius) ir atvėsinti. Atvėsusius blokelius galima laikyti šaldytuve arba šaltoje patalpoje iki 1 savaitės.
- Tokie „energijos pyragai“ puikiai tinka vakarinei lesinimo daliai: jie lėtai virškinami, padeda išlaikyti šilumą naktį ir aprūpina vištų organizmą riebalais, kurių žiemą reikia daugiau. Be to, tai natūralus būdas praturtinti racioną be sintetinių priedų.
Individualizuota vištų mityba žiemą: vyresnių ir silpnesnių paukščių priežiūra
Ne visos vištos vienodai toleruoja šaltį ar reagauja į raciono pokyčius. Vištų maitinimas žiemą ypač svarbus senesnėms dedeklėms ir mažesnio svorio paukščiams, kurių medžiagų apykaita lėtesnė, o šilumos išsaugojimo gebėjimas – silpnesnis. Tokiems paukščiams būdingas svorio mažėjimas, plunksnų būklės prastėjimas ir mažesnis kiaušinių dėjimo intensyvumas, todėl jų racioną būtina pritaikyti individualiai.
Vyresnėms vištoms reikalingas maistingesnis ir lengviau virškinamas pašaras. Rekomenduoja jų racione padidinti riebalų kiekį iki 6–7 % ir naudoti šiltesnį, minkštesnį maistą, pvz., šiltas grūdų košes, virtus žirnius ar fermentuotą lesalą. Tokia tekstūra palengvina virškinimą ir leidžia efektyviau pasisavinti maistines medžiagas.
Silpnesnėms ar mažiau aktyvioms vištoms ypač naudingi vitaminų ir mineralų papildai: D3, A, E, cinkas ir selenas. Kaip nurodo šaltinis The Silver Fox Farm (2023), patogiausia ir veiksmingiausia vitaminus duoti su vandeniu arba per specialius premiksus; taip užtikrinamas vienodas jų įsisavinimas visoje bandoje. Mažesnėms ar senesnėms vištoms taip pat galima įpilti šiek tiek aliejaus (pvz., linų ar rapsų) į pašarą; tai padeda išlaikyti energiją ir plunksnų būklę.
Jei banda didelė, tokias vištas verta maitinti atskirai, ypač vakarais, kad jos gautų pakankamai pašaro be konkurencijos su stipresnėmis. Specialistai pažymi, kad vyresnių paukščių būklę reikėtų vertinti kas kelias dienas ir pastebėjus mažėjantį apetitą ar svorį, koreguoti racioną nedelsiant.
Šaltiniai:
https://grow.ifa.coop/chickens/what-to-feed-your-chickens-in-winter
https://www.thesilverfoxfarm.com/blog/chicken-feed-tips-for-winter-keeping-your-flock-healthy-and-warm
https://thepeasantsdaughter.net/fermenting-chicken-feed
https://runamukacres.com/fermenting-chicken-feed
https://www.raising-happy-chickens.com/chickens-in-the-winter.html
https://buymyeggs.com/blog/feed-supplement-cold-weather/
https://thehomesteadinghippy.com/feeding-chickens-in-the-winter/
https://www.durvet.com/how-to-prepare-your-chickens-for-winter/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.