Veršelių girdymas pieno milteliais daugelyje ūkių vis dar laikomas technine smulkmena, procedūra, kurią „visi žino, kaip atlikti“. Tačiau praktika rodo priešingai: būtent čia dažniausiai ir slypi problemos, kurios vėliau pasireiškia prastesniu augimu, virškinimo sutrikimais ar didesniu gydymo poreikiu. Pieno milteliai veršeliams patys savaime negarantuoja gero rezultato, jei sprendimai priimami mechaniškai, neįvertinus detalių. Šiuolaikiniame ūkyje, kur kiekvienas veršelis yra investicija, toks požiūris tampa per brangus. Tad ką iš tikrųjų turi žinoti šiuolaikinis ūkininkas, kad veršelių girdymas pieno milteliais būtų valdomas?
Pieno milteliai veršeliams: kuo skiriasi pakaitalai ir kodėl tai svarbu žinoti?
Pieno milteliai veršeliams, mokslinėje ir praktinėje literatūroje apibrėžiami kaip pieno pakaitalai (milk replacers), sudaro nevienalytę produktų grupę, kurios sudėtis, maistinė vertė ir fiziologinis poveikis jauno veršelio organizmui gali reikšmingai skirtis. Nors visi šie produktai skirti tam pačiam tikslui – pakeisti natūralų karvės pieną veršelių girdymo laikotarpiu – jų efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo sudedamųjų komponentų kilmės, jų tarpusavio santykio bei atitikimo veršelio virškinimo sistemos vystymosi stadijai.
Pieno pakaitalai kuriami siekiant užtikrinti pastovią maistinių medžiagų sudėtį, didesnį šėrimo proceso valdymą ir ūkinį efektyvumą. Tačiau, skirtingai nei natūralus pienas, jie nėra biologiniu požiūriu vienalytis produktas. Esminiai skirtumai tarp pieno miltelių pakaitalų pirmiausia susiję su baltymų ir riebalų šaltiniais, kurie lemia virškinamumą, metabolinį atsaką ir augimo potencialą ankstyvuoju veršelio gyvenimo laikotarpiu.
Vienas svarbiausių diferencijuojančių veiksnių yra baltymų kilmė. Pieno kilmės baltymai, ypač kazeinas, šliužo skrandyje (abomasum) sudaro stabilų baltyminį krešulį (curd formation), kuris lėtina maisto pasišalinimą iš skrandžio ir užtikrina tolygesnį baltymų bei riebalų virškinimą, tuo tarpu augalinės kilmės baltymai tokios koaguliacijos savybės dažniausiai neturi. Dėl šios priežasties pieno baltymų pagrindu pagaminti pakaitalai geriau atitinka fiziologinius jauno veršelio virškinimo procesus, ypač pirmosiomis gyvenimo savaitėmis, kai fermentinė sistema dar nėra pilnai subrendusi.
Priešingai, pakaitalai, kuriuose reikšmingą dalį sudaro augalinės kilmės baltymai, dažniau siejami su mažesniu baltymų pasisavinimu ir didesne osmosine apkrova žarnyne. Tokios sąlygos gali skatinti virškinimo sutrikimus, netolygų augimą ar padidėjusį viduriavimo dažnį, ypač esant didesnei mišinio koncentracijai arba netiksliam paruošimui.
Ne mažiau svarbus veiksnys yra ir riebalų kiekis bei jų biologinis prieinamumas. Riebalai sudaro pagrindinį energijos šaltinį veršeliams, o jų pasisavinimas priklauso nuo riebalų rūgščių sudėties ir emulsifikacijos kokybės. Netinkamai subalansuoti riebalai gali ne tik sumažinti energijos panaudojimo efektyvumą, bet ir neigiamai paveikti virškinimo procesus. Šis aspektas ypač aktualus šaltuoju metų laiku, kai veršelių energijos poreikis padidėja dėl termoreguliacijos.
Papildomi pieno pakaitalų komponentai, tokie kaip laktozė, mineralinės medžiagos, vitaminai ir funkciniai priedai, taip pat turi reikšmingą vaidmenį bendrame mišinio poveikyje. Nors jų reikšmė dažnai vertinama kaip antraeilė, netinkami kiekiai ar disproporcija gali turėti ilgalaikių pasekmių veršelio augimui ir sveikatingumui.
Pagrindiniai pieno miltelių pakaitalų sudėties ir biologinio poveikio skirtumai
| Vertinimo kriterijus | Aukštos biologinės vertės pieno pakaitalai | Ekonomiški / mišrūs pakaitalai |
| Baltymų kilmė | Daugiausia pieno kilmės baltymai | Reikšminga dalis augalinių baltymų |
| Baltymų virškinamumas | Aukštas, pritaikytas nesubrendusiai fermentinei sistemai | Ribotas ankstyvuoju gyvenimo laikotarpiu |
| Koaguliacija šliužo skrandyje | Stabili, artima natūraliam pienui | Nestabili arba nepakankama |
| Riebalų biologinis prieinamumas | Aukštas, gerai emulsinti riebalai | Kintamas, priklausomas nuo formulės |
| Energijos pasisavinimas | Efektyvus, ypač šaltuoju laikotarpiu | Gali būti nepakankamas |
| Virškinimo sutrikimų rizika | Mažesnė, esant tinkamam paruošimui | Didesnė, ypač jauniems veršeliams |
| Tinkamumas pirmosioms gyvenimo savaitėms | Aukštas | Ribotas |
Pieno miltelių sudėtis: kaip skaityti etiketę ir suprasti, ką ji reiškia?
Pirmasis ir dažniausiai vertinamas rodiklis yra žalių baltymų kiekis, tačiau moksliniu požiūriu jis turi ribotą informacinę vertę, jei nėra analizuojama baltymų kilmė. Tyrimai rodo, kad jauni veršeliai efektyviausiai pasisavina pieno kilmės baltymus, kurių struktūra atitinka jų fermentinės sistemos galimybes. Praktikoje tai reiškia, kad vertinant etiketę būtina peržiūrėti sudedamųjų dalių sąrašą ir identifikuoti, ar pagrindiniai baltymų šaltiniai yra pieno kilmės (pvz., išrūgų baltymai, nugriebto pieno produktai), ar reikšmingą dalį sudaro augaliniai baltymai. Ankstyvuoju girdymo laikotarpiu pirmenybė turėtų būti teikiama pieno baltymų pagrindu pagamintiems pakaitalams, o mišrūs ar augaliniai baltymai gali būti svarstomi tik vėlesnėse augimo stadijose.
Ne mažiau svarbus yra riebalų kiekis ir jų funkcinė paskirtis. Riebalai sudaro pagrindinį energijos šaltinį veršelių racione, tačiau jų poreikis nėra pastovus. Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad esant žemai aplinkos temperatūrai veršelių energijos poreikis reikšmingai didėja dėl termoreguliacijos. Tai reiškia, kad etiketėje nurodytas riebalų procentas turi būti vertinamas sezoniškai: žiemą per mažas riebalų kiekis gali riboti augimą net ir esant pakankamam baltymų kiekiui. Taip pat svarbu atsižvelgti į riebalų biologinį prieinamumą; gerai emulsinti riebalai yra pasisavinami efektyviau ir mažiau apkrauna virškinimo traktą.
Laktozė pieno pakaitaluose atlieka dvejopą funkciją: ji yra greitai pasisavinamas energijos šaltinis, tačiau kartu didina osmosinį mišinio slėgį. Tyrimai rodo, kad per didelis laktozės kiekis, ypač derinant su aukšta mišinio koncentracija, gali padidinti osmosinio viduriavimo riziką.Svarbu žinoti, kad laktozės kiekis turėtų būti vertinamas kartu su rekomenduojamomis girdymo normomis ir vandens kiekiu, o ne izoliuotai nuo visos girdymo sistemos.
Etiketėje pateikiama informacija apie mineralines medžiagas ir vitaminus taip pat turi būti interpretuojama funkciškai. Nors šie komponentai sudaro nedidelę mišinio dalį, jų disbalansas gali neigiamai paveikti imuninės sistemos vystymąsi ir kaulų mineralizaciją. Čia turėtume orientuotis ne į atskirų mikroelementų kiekį, bet į tai, ar pieno milteliai veršeliams atitinka bendras rekomendacijas.
Atskirai verta išskirti ir funkcinius priedus, tokius kaip probiotikai ar virškinimą palaikančios medžiagos. Moksliniu požiūriu jų poveikis nėra universalus ir priklauso nuo dozės, mikroorganizmų gyvybingumo bei bendrų laikymo bei girdymo sąlygų. Todėl praktikoje tokie priedai turėtų būti vertinami kaip papildomas, o ne pagrindinis produkto pranašumas.
Veršelių girdymas pieno milteliais: ką rinktis skirtingais augimo laikotarpiais?
Veršelių girdymas pieno milteliais yra dinamiškas procesas, kuris turi būti koreguojamas atsižvelgiant į veršelio augimo etapą ir kintančius mitybos poreikius. Skirtingais laikotarpiais veršelio organizmas skirtingai reaguoja į pieno pakaitalų sudėtį, todėl pieno milteliai veršeliams turėtų būti parenkami ne pagal vieną universalią formulę, o pagal konkrečią auginimo fazę.
Ankstyvuoju laikotarpiu, po priešpienio fazės, pagrindinis veršelio mitybos tikslas yra užtikrinti stabilų augimą ir išvengti virškinimo sutrikimų. Šiame etape veršelių girdymas pieno milteliais turėtų būti grindžiamas aukštos biologinės vertės pakaitalais, skirtais būtent jauniems veršeliams. Tai reiškia, kad pasirenkami pieno pakaitalai, kurių sudėtis orientuota į gerą virškinamumą ir tolygų maistinių medžiagų pasisavinimą, netaikant kompromisų dėl produkto universalumo.
Vidurinėje auginimo fazėje, kai veršelis pradeda aktyviau vartoti kietąjį pašarą ir palaipsniui vystosi prieskrandžių funkcija, pieno pakaitalų pasirinkimo galimybės tampa platesnės. Šiame etape galima taikyti mišinius, kurie orientuoti ne tik į virškinimo stabilumą, bet ir į augimo intensyvumą bei sąnaudų optimizavimą. Vis dėlto net ir šiuo laikotarpiu pieno milteliai veršeliams turi būti parenkami taip, kad jų sudėtis derėtų su bendra šėrimo schema, o girdymo režimas išliktų nuoseklus.
Artėjant nujunkymo laikotarpiui, veršelių girdymas pieno milteliais tampa pereinamąja mitybos forma, kurios tikslas – palaipsniui mažinti priklausomybę nuo skystojo pašaro ir skatinti kietojo pašaro suvartojimą. Šiame etape svarbus ne tik pats pieno pakaitalas, bet ir jo kiekis bei girdymo dažnis. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad pasirinktas produktas turi būti suderinamas su nujunkymo strategija.
Atskiras aspektas, aktualus visiems augimo laikotarpiams, yra auginimo intensyvumas ir sezoninės sąlygos. Intensyvesnio auginimo sistemose pieno milteliai veršeliams turi užtikrinti pakankamą maistinių medžiagų kiekį, tuo tarpu mažesnio intensyvumo sistemose didesnė reikšmė tenka stabilumui ir prisitaikymui prie aplinkos veiksnių.
Kaip teisingai paruošti pieno miltelius veršeliams?
Moksliniai tyrimai rodo, kad veršelių girdymas pieno milteliais yra ypač jautrus mišinio ruošimo etapui, nes būtent čia nulemiama galutinė sausųjų medžiagų koncentracija, osmosinė apkrova ir maistinių medžiagų pasisavinimo dinamika.
Pagrindinis praktinis kriterijus yra tiksli pieno miltelių koncentracija. Gamintojų rekomendacijos paprastai pateikiamos gramais litrui vandens arba procentine sausųjų medžiagų išraiška, tačiau praktikoje pastebima dažna klaida, kai milteliai dozuojami pagal tūrį ar „iš akies“.
Moksliniu požiūriu, net ir nedidelis koncentracijos padidėjimas, gali reikšmingai padidinti mišinio osmosinį slėgį žarnyne, o tai siejama su didesne osmosinio viduriavimo rizika. Specialistai rekomenduoja, kad pieno milteliai veršeliams, būtų sveriami, o ne matuojami tūrinėmis talpomis, taip pat griežtai ruošiami pagal nurodytas normas.
Ne mažiau svarbi yra vandens temperatūra mišinio ruošimo metu. Dauguma pieno pakaitalų sukurti taip, kad optimaliai tirptų esant maždaug 45–55 °C temperatūrai. Per žema vandens temperatūra gali lemti nevisišką riebalų emulsifikaciją ir baltymų pasiskirstymą, o per aukšta – baltymų denatūraciją ir sumažėjusį jų biologinį prieinamumą.
Maišymo seka taip pat turi technologinę reikšmę. Rekomenduojama pirmiausia naudoti reikiamą kiekį vandens, tuomet palaipsniui suberti pieno miltelius ir intensyviai maišyti iki visiškos homogenizacijos. Toks paruošimo būdas leidžia užtikrinti vienodą sausųjų medžiagų pasiskirstymą ir sumažina riziką, kad dalis mišinio bus per koncentruota. Automatizuotose girdymo sistemose būtina reguliariai tikrinti dozavimo tikslumą ir maišymo laiką, nes net ir nedideli techniniai nukrypimai gali turėti fiziologinių pasekmių.
Paruošto mišinio temperatūra girdymo metu taip pat turi būti kontroliuojama. Tyrimų duomenimis, optimalu, kad pieno pakaitalo temperatūra būtų artima veršelio kūno temperatūrai – apie 38–40 °C. Per šaltas mišinys gali sulėtinti virškinimo procesus ir padidinti energijos sąnaudas, o per karštas – sukelti streso reakciją. Todėl praktikoje svarbu užtikrinti ne tik tinkamą ruošimo, bet ir girdymo temperatūrą.
Veršelių girdymas pieno milteliais: kiekis, dažnis ir sezoniškumas
Pirmosiomis savaitėmis, po priešpienio fazės, pagrindinis veršelio energijos ir baltymų šaltinis yra skystasis pašaras, todėl pieno milteliai veršeliams turi būti tiekiami kiekiais, kurie užtikrintų tolygų augimą, bet kartu neperkrautų virškinimo sistemos. Tai reiškia, kad paros pieno pakaitalo kiekis turi būti paskirstytas per kelis girdymus, išlaikant pastovų laiką ir vienodą mišinio koncentraciją. Staigūs kiekio svyravimai ar nereguliarus girdymas siejami su didesne virškinimo sutrikimų rizika.
Augant veršeliui ir palaipsniui didėjant kietojo pašaro suvartojimui, skystojo pašaro vaidmuo keičiasi. Šiame etape svarbu ne tik absoliutus pieno pakaitalo kiekis, bet ir girdymo dažnis. Moksliniu požiūriu nustatyta, kad retesnis, bet didesnio tūrio girdymas gali padidinti virškinimo apkrovą, todėl dažniau rekomenduojamas nuoseklus, tolygus režimas, pritaikytas konkrečiai girdymo sistemai (rankinei ar automatinei).
Sezoninės sąlygos turi tiesioginę įtaką pieno pakaitalo poreikiui. Šaltuoju metų laiku veršeliai patiria didesnes energijos sąnaudas termoreguliacijai, todėl vien tik bazinis pieno pakaitalo kiekis gali būti nepakankamas. Praktinis sprendimas tokiais atvejais – didinti tiekiamo mišinio kiekį arba koreguoti jo energinę vertę, išlaikant tą pačią koncentraciją. Vasaros laikotarpiu, priešingai, didesnė reikšmė tenka virškinimo stabilumui ir skysčių balansui, todėl per didelė mišinio koncentracija gali tapti rizikos veiksniu.
Svarbu pabrėžti, kad veršelių girdymas pieno milteliais neturėtų būti koreguojamas impulsyviai, reaguojant tik į trumpalaikius augimo ar elgsenos pokyčius. Bet kokie kiekio ar dažnio pakeitimai turėtų būti atliekami palaipsniui, stebint veršelio būklę, išmatų konsistenciją ir bendrą aktyvumą.
Higiena veršelių girdyme: poveikis sveikatai ir augimui
Higiena veršelių girdyme yra vienas iš esminių, tačiau dažnai nepakankamai įvertinamų veiksnių, lemiančių veršelių sveikatą, augimo stabilumą ir ilgalaikį produktyvumo potencialą. Nors praktikoje daug dėmesio skiriama pieno miltelių sudėčiai, koncentracijai ar girdymo normoms, moksliniai tyrimai rodo, kad net ir optimaliai parinktas bei paruoštas pieno pakaitalas gali prarasti savo biologinę vertę, jei veršelių girdymas pieno milteliais vykdomas netinkamomis higienos sąlygomis.
Jauni veršeliai pasižymi dar nesubrendusia imunine ir virškinimo sistema, todėl yra ypač jautrūs mikrobinei apkrovai. Skystas pieno pakaitalas sudaro palankią terpę mikroorganizmų dauginimuisi ir net nedidelė bakterinė tarša gali sukelti virškinimo sutrikimus, ypač ankstyvuoju auginimo laikotarpiu. Tyrimais nustatyta, kad padidėjusi patogeninių bakterijų koncentracija girdymo įrangoje tiesiogiai siejama su didesniu viduriavimo paplitimu ir gydymo poreikiu bei lėtesniu augimo tempu.
Svarbus, bet dažnai nepastebimas aspektas yra biofilmo susidarymas girdymo įrangoje. Biofilmas – tai mikroorganizmų sluoksnis, susiformuojantis ant vidinių kibirų, čiulptukų ar vamzdelių paviršių, kurio neįmanoma pašalinti vien paprastu skalavimu. Tokiose struktūrose bakterijos gali išlikti ilgą laiką ir nuolat užteršti naujai paruoštą pieno pakaitalą. Praktiniu požiūriu tai reiškia, kad net ir vizualiai švari girdymo įranga gali tapti nuolatiniu infekcijos šaltiniu.
Higienos poveikis veršelių augimui pasireiškia ne tik per klinikinius susirgimus. Net subklinikinė mikrobinė apkrova gali lemti prastesnį maistinių medžiagų pasisavinimą, didesnes energijos sąnaudas imuniniam atsakui ir, atitinkamai, mažesnį svorio prieaugį. Tokie veršeliai dažnai neatrodo akivaizdžiai sergantys, tačiau jų augimo kreivė tampa netolygi ir tai ilgainiui gali turėti įtakos ir vėlesniam produktyvumui. Todėl girdymo įranga turi būti valoma po kiekvieno naudojimo, naudojant karštą vandenį ir tinkamas plovimo priemones, kurios leidžia pašalinti ne tik matomus nešvarumus, bet ir mikrobinę plėvelę. Ypatingas dėmesys turėtų būti skiriamas sunkiai pasiekiamoms vietoms, kuriose biofilmas formuojasi greičiausiai.
Ne mažiau svarbus yra ir pieno pakaitalo laikymo laikas bei sąlygos. Paruoštas mišinys neturėtų būti laikomas ilgą laiką, ypač esant aukštesnei aplinkos temperatūrai, nes bakterijų dauginimosi greitis tokiomis sąlygomis smarkiai didėja. Praktinis sprendimas – ruošti pieno miltelius veršeliams tokiais kiekiais, kurie sunaudojami per trumpą laiką, ir vengti pakartotinio pašildymo ar laikymo tarp girdymų.
Higienos kontrolinis sąrašas veršelių girdymui pieno milteliais
Kada pradėti ir kada nutraukti veršelių girdymą pieno milteliais?
Veršelių girdymas pieno milteliais apima aiškiai apibrėžtą laikotarpį, kurio pradžia ir pabaiga turi būti grindžiamos ne kalendorinėmis dienomis, o veršelio fiziologine būkle ir virškinimo sistemos raida. Nors praktikoje vis dar pasitaiko sprendimų, paremtų vien tradicija ar ūkio įpročiais, moksliniai duomenys rodo, kad tiek per ankstyvas, tiek per vėlyvas perėjimas prie pieno pakaitalų ar jų nutraukimas gali turėti neigiamų pasekmių augimui ir sveikatai.
Kada veršelius pradėti girdyti pieno milteliais?
Pieno milteliai veršeliams niekada neturėtų būti naudojami kaip priešpienio pakaitalas. Pirmosiomis gyvenimo valandomis ir dienomis priešpienis yra nepakeičiamas imunoglobulinų šaltinis, o jo kokybė ir suvartojimo laikas tiesiogiai siejami su veršelio išgyvenamumu ir vėlesniu atsparumu ligoms. Tik pasibaigus aktyvajai priešpienio fazei, kai užtikrintas pakankamas pasyvusis imunitetas, galima pradėti planuoti perėjimą prie pieno pakaitalų.
Praktikoje tai reiškia, kad veršelių girdymas pieno milteliais dažniausiai pradedamas po kelių dienų nuo gimimo, kai veršelis stabiliai geria skystą pašarą ir nėra virškinimo sutrikimų. Šis perėjimas turėtų būti nuoseklus ir kontroliuojamas, vengiant staigių pokyčių tiek mišinio sudėtyje, tiek koncentracijoje. Tokia praktika leidžia virškinimo sistemai prisitaikyti prie naujo baltymų ir riebalų šaltinio, sumažinant viduriavimo riziką.
Kada nutraukti girdymą pieno milteliais?
Pieno miltelių nutraukimas, arba nujunkymas, yra vienas jautriausių veršelių auginimo etapų. Šio proceso sėkmė priklauso ne nuo veršelio amžiaus, o nuo funkcinio išsivystymo ir kietojo pašaro suvartojimo. Moksliniai tyrimai pabrėžia, kad per anksti nutrauktas veršelių girdymas pieno milteliais gali lemti augimo sulėtėjimą, didesnį streso lygį ir prastesnį pašarų pasisavinimą.
Nujunkymas turėtų būti svarstomas tik tada, kai veršelis reguliariai suvartoja pakankamą kiekį starterinio pašaro ir demonstruoja stabilų augimą. Svarbu, kad pieno pakaitalo kiekis būtų mažinamas laipsniškai, o ne nutraukiamas staiga. Toks metodas leidžia mikroflorai prisitaikyti prie didesnio kietojo pašaro kiekio ir sumažina metabolinio streso riziką.
Kaip nutraukti veršelio girdymą pieno pakaitalais?
Remiantis mokslininkų įžvalgomis, laipsniškas pieno pakaitalų nutraukimas laikomas saugesniu ir fiziologiškai palankesniu sprendimu. Staigus girdymo nutraukimas gali sukelti trumpalaikį energijos deficitą, kuris neigiamai veikia augimo tempą ir imuninę funkciją. Todėl veršelių girdymas pieno milteliais turėtų būti nutraukiamas pagal aiškiai suplanuotą schemą, derinant skystojo ir kietojo pašaro santykį.
Tiek girdymo pradžia, tiek pabaiga daro ilgalaikį poveikį veršelio vystymuisi. Netinkamai parinktas laikas ar metodas gali neutralizuoti ankstesnių etapų naudą, net ir tada, kai pieno milteliai veršeliams buvo parinkti ir paruošti tinkamai.
Veršelių girdymas pieno milteliais: dažniausios klaidos ir jų prevencija
Net ir laikantis bendrųjų rekomendacijų, veršelių girdymas pieno milteliais praktikoje, dažnai susiduria su pasikartojančiomis klaidomis, kurios ne visada iš karto pastebimos. Dalis jų pasireiškia ūmiais virškinimo sutrikimais, tačiau nemaža dalis lieka subklinikinės – jos nepastebimai lėtina augimą, didina jautrumą ligoms ir ilgainiui mažina auginimo efektyvumą.
Viena dažniausių klaidų yra per didelė arba kintanti pieno pakaitalo koncentracija. Siekiant paspartinti augimą, pieno milteliai veršeliams ruošiami didesnės koncentracijos nei rekomenduojama, neįvertinant virškinimo sistemos pajėgumo. Tokia praktika didina osmosinę apkrovą žarnyne ir siejama su didesne viduriavimo bei dehidratacijos rizika. Moksliniu požiūriu, augimo tempą lemia ne maksimalus, o stabilus maistinių medžiagų pasisavinimas, todėl koncentracija turėtų būti koreguojama tik sistemiškai.
Kita dažnai pasitaikanti problema – nenuoseklus girdymo režimas. Nereguliarūs girdymo laikai, skirtingi tūriai ar staigūs dažnio pokyčiai trikdo virškinimo ritmą ir didina streso lygį. Tyrimai rodo, kad net ir tinkamos sudėties pieno milteliai veršeliams gali būti prasčiau pasisavinami, jei girdymo režimas nėra pastovus.
Plačiai paplitusi, bet dažnai neįvertinama klaida, tai per ankstyvas perėjimas prie ekonomiškesnių pieno pakaitalų. Nors augalinės kilmės baltymais papildyti pieno milteliai veršeliams gali būti tinkami vėlesniuose auginimo etapuose, jų naudojimas per anksti dažnai neatitinka jauno veršelio fiziologinių galimybių. Tokiais atvejais augimo tempas gali sulėtėti be aiškių klinikinių požymių, o tai klaidingai priskiriama individualiems skirtumams.
Ne mažiau svarbi klaida yra ir nepakankamas dėmesys higienai, nors ir esant geriems kitiems rodikliams. Praktikoje pasitaiko situacijų, kai koncentracija, temperatūra ir kiekiai yra tinkami, tačiau girdymo įrangos švara palaipsniui prastėja. Tokiais atvejais didėja mikrobinė apkrova, kuri ne visada sukelia ūmius simptomus, bet nuolat slopina augimo efektyvumą.
Galiausiai, dažna strateginė klaida yra skubotas arba neplanuotas pieno pakaitalų nutraukimas. Jei veršelių girdymas pieno milteliais nutraukiamas remiantis vien amžiumi, o ne faktiniu kietojo pašaro suvartojimu, veršelis gali patirti trumpalaikį energijos deficitą. Tai dažnai pasireiškia augimo sulėtėjimu, kuris ne visada pilnai kompensuojamas vėliau.
Šaltiniai:
https://ahdb.org.uk/knowledge-library/how-to-feed-milk-and-milk-replacer
https://www.aphis.usda.gov/sites/default/files/bamn08_guidemilkrepl.pdf
https://www.forfarmers.co.uk/news-knowledge/how-to-mix-calf-milk-replacer
https://mapleviewagri.ca/wp-content/uploads/2024/02/Milk-Replacer-Feeding-Charts-1.pdf
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022030206720859
https://extension.umd.edu/resource/milk-replacer-are-your-calves-getting-enough
https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC10040532
https://www.journalofdairyscience.org/article/S0022-0302(19)30864-1/fulltext
https://afs.mgcafe.uky.edu/files/feeding_and_managing_baby_calves_from_birth_to_3_months_of_age.pdf
https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0022030216000746