2024–2025 m. Lietuvos pieno supirkimo kainos patyrė reikšmingų svyravimų, kuriuos lėmė ne tik sezoniniai veiksniai, bet ir gamybos sąnaudos bei rinkos paklausa. Remiantis oficialiais Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skelbiamais mėnesiniais duomenimis apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas ir supirktus kiekius, šiame straipsnyje analizuojami kainų pokyčiai pagal metų ketvirčius, taip siekiant atskleisti tendencijas ir galimus veiksnius, darančius įtaką pieno kainai Lietuvoje.
Tyrimo metodika ir naudoti šaltiniai
Pieno supirkimo kainų analizė Lietuvoje parengta remiantis Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC) skelbiamais mėnesiniais duomenimis apie vidutines natūralaus pieno supirkimo kainas ir supirktus pieno kiekius. Mėnesiniai rodikliai buvo sugrupuoti į metų ketvirčius, siekiant išryškinti bendras kainų kryptis ir sumažinti trumpalaikių svyravimų įtaką.
Siekiant įvertinti Lietuvos pieno supirkimo kainų pokyčius platesniame kontekste, papildomai naudoti Europos Sąjungos ir tarptautiniai pieno rinkos stebėsenos šaltiniai. European Commission parengtos Milk Market Situation Factsheet ir EU Raw Milk Prices apžvalgos leido įvertinti žaliavinio pieno kainų raidą ES mastu ir palyginti bendras tendencijas su Lietuvos duomenimis. Šie šaltiniai naudoti kontekstinei analizei, ne tiesioginiams kainų skaičiavimams.
Papildomai pasitelkti tarptautinės rinkos stebėsenos platformos CLAL duomenys, kurie suteikė galimybę palyginti Lietuvos pieno supirkimo kainų dinamiką su kitų Europos šalių rodikliais. Taip pat remtasi Milk Market Observatory skelbiama informacija, leidžiančia įvertinti pieno rinkos struktūrinius pokyčius ir bendras pasiūlos–paklausos tendencijas Europos Sąjungoje.
Visi šie papildomi šaltiniai naudoti interpretaciniam ir palyginamajam fonui sukurti, nekeičiant pagrindinės analizės, kuri remiasi oficialiais Lietuvos pieno supirkimo kainų duomenimis.
Pieno supirkimo kainos 2024–2025 m. I ketvirtį: kainų situacija metų pradžioje
2024–2025 m. pirmasis metų ketvirtis (sausis–kovas) pieno sektoriuje atspindi laikotarpį, kai pieno supirkimo kainos formuojasi veikiamos padidėjusių gamybos sąnaudų ir riboto sezoniškumo poveikio. Šiuo metų pradžios etapu pieno kaina Lietuvoje paprastai labiau priklauso nuo sąnaudų struktūros, nei nuo sezoniškai augančios pasiūlos, todėl kainų dinamika dažniau pasižymi stabilumu.
Remiantis Žemės ūkio duomenų centras (toliau, ŽŪDC) duomenimis, 2024 m. sausio–kovo mėn. vidutinė natūralaus pieno (žaliavinio pieno) supirkimo kaina Lietuvoje siekė apie 423 Eur/t, o kovo mėn. sudarė 423,15 Eur/t. Tai rodo, kad viso ketvirčio metu pieno supirkimo kainos išliko artimos ketvirčio vidurkiui ir nepatyrė ryškių korekcijų mėnesių eigoje, todėl 2024 m. I ketvirtis pasižymėjo aukštu, bet santykinai stabiliu kainų lygiu.
2025 m. tuo pačiu laikotarpiu pieno supirkimo kainos išliko aukštesnės nei 2024 m. I ketvirtį, tai siejama su rinkos inercija, padidėjusiomis gamybos sąnaudomis ir bendra pieno rinkos situacija tiek Lietuvoje, tiek Europos Sąjungoje. Toks kainų pokytis leidžia teigti, kad metų pradžioje formavosi ne trumpalaikiai kainų svyravimai, o struktūrinis kainų palaikymas.
Ši situacija dera su platesniu ES pieno rinkos kontekstu. Europos Komisijos apžvalgose pažymima, kad 2024–2025 m. pradžioje žaliavinio pieno supirkimo kainos ES mastu viršijo ilgalaikius vidurkius, o kainų lygį palaikė ribota pasiūla ir santykinai stabili paklausa. Tai leidžia daryti prielaidą, kad Lietuvos pieno supirkimo kainų dinamika 2024–2025 m. I ketvirtį buvo platesnių regioninių tendencijų dalis.
Atskirai išsiskiria ekologinio pieno segmentas. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo (toliau, OSP) duomenimis, ekologinio pieno supirkimo kainos analizuojamu laikotarpiu buvo reikšmingai aukštesnės nei įprasto natūralaus pieno. 2024 m. I ketvirtį eko pieno kaina viršijo 500 Eur/t ribą, o 2025 m. pradžioje išliko aukštesniame lygyje, atspindėdama didesnes ekologinės gamybos sąnaudas, griežtesnius gamybos reikalavimus ir ribotesnę pasiūlą. Tai patvirtina, kad ekologinis pienas pieno rinkoje veikia kaip atskiras, struktūriškai stabilesnis kainodaros segmentas.
Pieno supirkimo kainos 2024–2025 m. II ketvirtį: kainų kilimas ir sezoniškumo poveikis
2024–2025 m. antrasis metų ketvirtis (balandis–birželis) pieno sektoriuje paprastai žymi perėjimą iš žiemos laikotarpio į aktyvesnę gamybos fazę, kai sezoniškai didėja žaliavinio pieno pasiūla. Tačiau analizuojamu laikotarpiu pieno supirkimo kainos Lietuvoje reagavo ne vien į sezoniškumą, bet ir į platesnius rinkos veiksnius. Todėl kainų dinamika išliko nuosaikiai auganti arba stabili, o ne mažėjanti, kaip būdinga kai kuriais ankstesniais metais.
Remiantis ŽŪDC skelbiamais duomenimis, 2024 m. II ketvirtį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina išliko aukštesnė nei metų pradžioje, o 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu kainų lygis dar labiau sustiprėjo. Tai rodo, kad pavasario–vasaros pradžioje pieno kaina nepatyrė įprasto sezoniško spaudimo ir rinkoje dominavo kainų palaikymo veiksniai.
Vienas svarbiausių II ketvirčio kainų formavimosi elementų buvo išaugusi paklausa pieno produktams bei stabilūs eksporto srautai ES mastu. Europos Komisijos pieno rinkos apžvalgose pažymima, kad 2024–2025 m. pavasarį žaliavinio pieno supirkimo kainos daugelyje ES šalių išliko aukštesnės nei ankstesniais metais, o pasiūlos augimas nebuvo pakankamas kainoms reikšmingai sumažinti. Tai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos pieno supirkimo kainos II ketvirtį buvo palaikomos ne tik vidaus, bet ir tarptautinės rinkos signalų.
Ekologinio pieno segmentas II ketvirtį išlaikė aiškią diferenciaciją. Remiantis OSP duomenimis, ekologinio pieno supirkimo kaina ir toliau buvo aukštesnė nei įprasto žaliavinio pieno, o kainų skirtumas išliko stabilus. Tai rodo, kad augant bendrai pieno pasiūlai, ekologinio pieno rinka išliko mažiau jautri sezoniškumui, o kainodara ir toliau rėmėsi ribota pasiūla bei didesnėmis gamybos sąnaudomis.
Svarbu pažymėti ir tai, kad II ketvirtis tampa lūžio tašku visų metų analizei: jei pavasarį pieno supirkimo kainos išlieka stabilios arba auga, tai dažnai signalizuoja apie stipresnį kainų palaikymą ir vėlesniais mėnesiais. Analizuojamu 2024–2025 m. laikotarpiu ši tendencija pasitvirtino: pieno kaina II ketvirtį ne tik neatkartojo įprasto sezoniško kritimo, bet ir sudarė prielaidas aukštesniam kainų lygiui vasaros laikotarpiu.
Pieno supirkimo kainos 2024–2025 m. III ketvirtį: sezoniškumo viršūnė ir kainų korekcijos
2024–2025 m. trečiasis metų ketvirtis (liepa–rugsėjis) pieno sektoriuje paprastai sutampa su didžiausios pasiūlos laikotarpiu, kai sezoniškumas daro didžiausią įtaką tiek pieno gamybos apimtims, tiek pieno supirkimo kainoms. Šiuo laikotarpiu žaliavinio pieno pasiūlos augimas tampa vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių supirkimo kainų korekcijas, ypač žaliavinio (neekologinio) pieno rinkos segmente.
Remiantis ŽŪDC duomenimis, 2024 m. III ketvirtį vidutinės žaliavinio pieno supirkimo kainos Lietuvoje buvo linkusios mažėti, palyginti su II ketvirčiu, tačiau išliko aukštesnės nei metų pradžioje. Tai rodo, kad net ir sezoniškai didėjant pasiūlai, kainų kritimas buvo ribotas, rinkoje išliekant tam tikram kainų palaikymo mechanizmui, susijusiam su pakankamai stabilia paklausair ankstesnių ketvirčių kainų augimu.
2025 m. III ketvirčio pradžioje pieno supirkimo kainos taip pat demonstravo korekcijos požymius, tačiau jų kritimas nebuvo staigus. Lyginant su 2024 m. tuo pačiu laikotarpiu, pieno kaina 2025 m. išliko aukštesniame lygyje, kas leidžia daryti prielaidą, jog sezoninis pasiūlos augimas neatsvėrė bendro rinkos kainų palaikymo. Tokia situacija gali būti siejama su išaugusiomis gamybos sąnaudomis ir ribotu kainų spaudimu ES rinkose.
Šis kainų elgesys dera su platesniu ES pieno rinkos kontekstu. European Commission pieno rinkos apžvalgose nurodoma, kad vasaros laikotarpiu daugelyje ES valstybių pieno supirkimo kainos patiria sezoninį spaudimą, tačiau 2024–2025 m. šis spaudimas buvo švelnesnis nei ankstesniais metais. Tai siejama su ribota pasiūla kai kuriose regionuose ir santykinai stabilia vidaus bei eksporto paklausa.
Ekologinio pieno segmentas III ketvirtį išliko stabilesnis. Remiantis OSD portalo duomenimis, ekologinio pieno supirkimo kainos vasaros laikotarpiu kito mažiau nei įprasto žaliavinio pieno kainos. Tai patvirtina, kad eko pieno rinka pasižymi mažesniu sezoniškumo poveikiu, o kainodara labiau priklauso nuo ilgalaikių sutarčių ir struktūrinių paklausos veiksnių.
Pieno supirkimo kainos 2024–2025 m. IV ketvirtį: kainų stabilizacija metų pabaigoje
2024–2025 m. IV ketvirtis (spalis–gruodis) pieno rinkoje pasižymi laikotarpiu, kai sezoniškai sumažėjusi žaliavinio pieno pasiūla dažnai sukuria prielaidas kainų stabilizacijai arba nuosaikioms korekcijoms. Šiuo metų pabaigos etapu pieno supirkimo kainos labiau atspindi ne trumpalaikius pasiūlos svyravimus, o visų metų rinkos balansą bei perdirbėjų atsargų ir paklausos situaciją.
Remiantis ŽŪDC duomenimis, 2024 m. IV ketvirtį vidutinė žaliavinio pieno supirkimo kaina Lietuvoje išliko aukštesniame lygyje nei metų pradžioje ir svyravo apie 440–460 Eur/t ribose. Tai rodo, kad metų pabaigoje pieno kaina ne tik nepatyrė ryškaus kritimo, bet išlaikė per metus susiformavusį kainų lygį.
2025 m. IV ketvirčio duomenys, nors dar vertinami preliminariai, rodo, kad pieno supirkimo kainos išliko aukštesnės nei atitinkamu 2024 m. laikotarpiu, o tai sietina su visų metų kainų augimu ir išlikusiu sąnaudų spaudimu pieno gamybos grandinėje. Tai patvirtina, kad metų pabaigoje kainų lygį labiau palaikė struktūriniai veiksniai, o ne vien sezoniškumas.
Atskirai vertinant ekologinio pieno segmentą, matyti aiškus kainų skirtumas, išliekantis ir IV ketvirtį. Pagal OSP duomenis, ekologinio pieno supirkimo kaina 2024 m. pabaigoje siekė apie 520–560 Eur/t, t. y. reikšmingai viršijo įprasto žaliavinio pieno kainą. Šis kainų priedas išliko stabilus ir 2025 m. IV ketvirčio pradžioje, atspindėdamas didesnes ekologinės gamybos sąnaudas, griežtesnius reikalavimus ir ribotą pasiūlą.
Svarbu pabrėžti, kad IV ketvirtį ekologiško pieno kainos pasižymėjo mažesniu svyravimu nei įprasto pieno segmente. Tai leidžia teigti, jog ekologinis segmentas metų pabaigoje veikė kaip stabilesnė rinkos dalis, mažiau jautri trumpalaikiams pasiūlos pokyčiams ir labiau orientuota į ilgalaikes sutartis bei nišinę paklausą.
Pieno supirkimo kainos Lietuvoje 2024–2025 m.: ketvirčių palyginimas
Ketvirtis | Natūralaus (žaliavinio) pieno kaina 2024 m., €/t | Natūralaus (žaliavinio) pieno kaina 2025 m., €/t | Pokytis, % |
| I ketv. | 423 | ~500 | +≈18 % |
| II ketv. | ~430–440 | ~510–520 | +≈15–18 % |
| III ketv. | ~420–430 | ~490–500 | +≈14–17 % |
| IV ketv. | ~440–450 | ~500–510 | +≈12–15 % |
Pieno supirkimo kainų formavimas: politika, rinkos struktūra ir galios pasiskirstymas
Pieno supirkimo kainos nėra vien tik rinkos pasiūlos ir paklausos rezultatas. Jos formuojasi sudėtingoje institucinėje ir ekonominėje aplinkoje, kurioje susipina ūkininkų gamybiniai sprendimai, perdirbėjų derybinė galia ir ES žemės ūkio politika. Nors kainodara formaliai grindžiama rinkos principais, praktikoje pieno gamintojai dažnai susiduria su ribota galimybe tiesiogiai paveikti supirkimo kainų lygį.
ES mastu pieno sektorius veikia pagal bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) rėmus, tačiau po pieno kvotų panaikinimo rinka tapo gerokai jautresnė cikliniams svyravimams. Tai reiškia, kad pieno supirkimo kainos labiau reaguoja į pasaulinės rinkos signalus, o nacionaliniai mechanizmai turi ribotas galimybes amortizuoti kainų kritimus ar staigius koregavimus. Šią tendenciją nuosekliai fiksuoja European Commission pieno rinkos apžvalgos, kuriose pažymima, kad kainų stabilumas vis dažniau priklauso nuo eksporto paklausos ir pasaulinių pieno produktų kainų.
Lietuvos kontekste papildomą įtampą kuria ir rinkos koncentracija: pieno supirkimo grandinėje dominuoja keli stambūs perdirbėjai, o tai riboja smulkesnių ir vidutinių ūkių derybines galimybes. Dėl šios priežasties pieno supirkimo kainos neretai atsilieka nuo bendrų ES tendencijų arba į jas reaguoja su vėlavimu. Ekologinio pieno segmentas šioje struktūroje iš dalies išsiskiria. Dėl ribotos pasiūlos ir ilgesnių sutarčių jis pasižymi didesniu kainų stabilumu, tačiau kartu išlieka jautrus vartojimo pokyčiams.
Ko tikėtis toliau: pieno supirkimo kainų kryptys artimiausiais metais?
Vertinant 2024–2025 m. ketvirčių analizę ir ES pieno rinkos kontekstą, galima teigti, kad artimiausiais metais pieno supirkimo kainos greičiausiai išliks nepastovios, net jei vidutinis kainų lygis bus aukštesnis nei prieš dešimtmetį. Tai nereiškia nuolatinio kainų augimo, veikiau kalbama apie naują „normalumą“, kuriame kainų svyravimai taps dažnesni ir labiau cikliški.
Europos Komisijos pieno rinkos observatorijos duomenys rodo, kad ateinančiais metais pieno gamybą vis labiau ribos aplinkosauginiai reikalavimai, klimato politika ir didėjančios gamybos sąnaudos. Šie veiksniai ilgainiui mažina pasiūlos augimo potencialą, o tai teoriškai palaiko pieno kainų lygį. Tačiau kartu išlieka ir priešinga jėga – vartojimo struktūros pokyčiai, auganti augalinių alternatyvų rinka ir kainų jautrumas infliacijos sąlygomis.
Ekologinio pieno perspektyvos šiuo požiūriu atrodo dvejopos. Viena vertus, ekologinis segmentas išlieka strategiškai svarbus ES žaliojo kurso kontekste, todėl jam numatoma politinė ir finansinė parama. Kita vertus, ekologiško pieno kainos vis labiau priklausys nuo realios paklausos, o ne vien nuo pasiūlos ribotumo. Tai reiškia, kad kainų priedas, lyginant su įprastu žaliaviniu pienu, gali išlikti, tačiau nebūtinai didėti.
Remiantis šaltiniais, galima teigti, kad pieno supirkimo kainų ateitis Lietuvoje bus glaudžiai susijusi su gebėjimu prisitaikyti prie struktūrinių pokyčių. Ūkiams vis svarbesnė taps ne tik kaina už toną pieno, bet ir sutartinių santykių stabilumas, gamybos efektyvumas bei pasirinktas rinkos segmentas: konvencinis ar ekologinis.
Šaltiniai:
https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S9R323#
https://osp.stat.gov.lt/covid-19-statistika/itaka-verslui/zu-produktu-supirkimo-kainos
https://agriculture.ec.europa.eu/document/download/a8ba30c6-253c-4a73-bb42-5c057cbddc3e_en?filename=milk-market-situation-factsheet_en.pdf
https://agriculture.ec.europa.eu/system/files/2024-01/eu-raw-milk-prices_en.pdf
https://www.clal.it/en/?section=latte_lituania
https://agriculture.ec.europa.eu/data-and-analysis/markets/overviews/market-observatories/milk_en
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.