Buksmedžiai – tai elegantiški dekoratyviniai krūmai, kurie puošia daugelio Lietuvos sodų gyvatvores ir formuojamas kompozicijas. Deja, šie gražūs augalai dažnai susiduria su įvairiomis sveikatos problemomis. Laiku atpažįstant ligos simptomus ir taikant tinkamus gydymo metodus, galima išsaugoti buksmedžių grožį ir sveikatą daugeliui metų. Straipsnyje supažindinsime su dažniausiomis buksmedžių ligomis bei problemomis ir aptarsime, kaip gydyti buksmedžius efektyviausia.
Kaip gydyti buksmedžius: grybinės ligos
Grybinės ligos yra didžiausia grėsmė buksmedžiams Lietuvos klimato sąlygomis. Cylindrocladium buxicola grybas sukelia vieną iš pavojingiausių ligų, kuri gali per trumpą laiką sunaikinti ištisas gyvatvores. Ligos požymiai prasideda nuo smulkių oranžinių ar rusvų dėmelių ant lapų, kurios sparčiai didėja ir tamsėja. Charakteringas požymis – pažeidžiami ne tik lapai, bet ir jauni ūgliai, kurie tampa rudos spalvos ir džiūsta.
Gydymo procesas prasideda nuo radikalaus pažeistų dalių pašalinimo. Būtina iškirpti visas paveiktas šakas, nuvalyti nukritusius lapus, o visa ligos pažeista augalinė medžiaga turi būti sudeginta arba išvežta iš sodo teritorijos. Negalima kompostuoti užkrėstų augalo dalių, nes grybas išlieka gyvas ir gali iš naujo užkrėsti augalus.
Svarbu žinoti, jog šiuo atveju fungicidų naudojimas yra būtinas ligai sustabdyti. Rekomenduojama naudoti sisteminio poveikio preparatus, kurie patenka į augalo audinių sistemą ir veikia iš vidaus. Purkšti reikia ne tik pažeistus, bet ir sveikus augalus prevenciniais tikslais. Procedūrą reikia kartoti kas 2–3 savaites, ypač drėgnu oru, kai grybinės infekcijos plinta sparčiausiai.
Kaip gydyti buksmedžius: šaknų sistemos problemos
Šaknų puvinys – kita dažna buksmedžių problema, kylanti dėl netinkamos priežiūros. Augalas pradeda gelsti, lapai blykšta ir krinta, naujų ūglių augimas sulėtėja. Problemos priežastis dažniausiai yra per intensyvus laistymas arba blogai drenuojama žemė, kur vanduo užsistovi apie šaknis.
Gydymas prasideda nuo laistymo režimo koregavimo. Būtina sumažinti laistymų dažnumą ir kiekį, leisti dirvožemiui išdžiūti tarp laistymų. Jei žemė sunkiai pralaidžia vandenį, rekomenduojama aplink augalą įrengti drenažą arba persodinti į geriau drenuojamą vietą su smėlio ir komposto priemaiša.
Šaknų sistemos stiprinimui naudojami specialūs biologiniai preparatai, kurie skatina naudingų mikroorganizmų plitimą dirvožemyje. Šie mikroorganizmai padeda augalui geriau įsisavinti maisto medžiagas ir formuoja apsauginį barjerą prieš patogeninius grybus. Tręšimas organinėmis trąšomis taip pat stiprina augalo imuninę sistemą.
Kaip gydyti buksmedžius: kenkėjų kontrolė ir gydymas
Be trumpai paminėtino buksmedinio ugniuko, kuris reikalauja specialaus dėmesio ir yra plačiai aptariamas kitose publikacijose, buksmedžius pažeidžia įvairūs kiti kenkėjai. Skydamariai yra viena iš dažniausių problemų – šie maži vabzdžiai prilimpa prie lapų paviršiaus ir minta augalo sultimis, dėl ko lapai gelsta ir deformuojasi, o ilgai nešalinant problemos, augalas gali net žūti.
Skydamarių gydymui efektyviausi yra sisteminiai insekticidai, kurie veikia per augalo sultis. Purkšti reikia kelis kartus, kas 10–14 dienų, kol kenkėjai visiškai išnyksta. Svarbu purkšti ir lapų apačias, kur kenkėjai dažnai slapstosi. Biologinis metodas – naudoti vabzdžius–plėšrūnus, tačiau šis metodas efektyvus tik mažose teritorijose.
Erkutės taip pat dažnai pažeidžia buksmedžius, ypač sausais karštais periodais. Lapai įgyja bronzinį atspalvį, ant jų atsiranda smulkūs gelsvi taškeliai. Gydymui naudojami akaricidai – specialūs preparatai, skirti erkutėms naikinti. Purkšti reikia vakare, kai sumažėja saulės aktyvumas, ir kartoti procedūrą kas savaitę, kol požymiai išnyksta.
Mechaninių pažeidimų gydymas
Genėjimo, vėjo ar sniego sukelti mechaniniai pažeidimai gali tapti infekcijų patekimo vartais į augalą. Šviežias žaizdas būtina nedelsiant apdoroti. Didesnės šakų nupjovimo vietos turi būti užteptos specialiu sodo vašku arba fungicidiniu preparatu, kad apsaugotų nuo grybinių ligų sukėlėjų patekimo.
Mažesnės žaizdos dažnai sugyja savaime, jei augalas yra stiprus ir auga tinkamomis sąlygomis. Tačiau reikia stebėti, ar aplink žaizdą neatsirado puvinių požymių ar neįprastų spalvų pokyčių. Pastebėjus pirmuosius infekcijos požymius, nedelsiant pradėti gydymą fungicidais.
Atsigavimo proceso valdymas
Po sėkmingo gydymo buksmedžiai palaipsniui atsigauna, tačiau šis procesas reikalauja kantrybės ir tolesnės priežiūros. Atsigavimo metu augalai gali atrodyti neestetiškai – išretėję, trumpesniais ūgliais ar išretėjusiais lapais. Tai normalu, nes augalas visas jėgas nukreipia į naujų šaknų ir sveikų ūglių formavimą.
Atsigavimo procesui pagreitinti rekomenduojamas nuosaikus tręšimas azotu turtingomis trąšomis ankstyvą pavasarį. Tačiau pertręšimas gali sukelti perdėtą žaliavos augimą, o tai savo ruoštu skatina augalo jautrumą naujoms infekcijoms. Geriausia naudoti lėto poveikio organines trąšas, kurios pamažu atlaisvina maisto medžiagas per visą vegetacijos sezoną.
Vandens režimas atsigavimo metu turi būti kruopščiai kontroliuojamas. Augalas negali patirti vandens streso, bet perlaistymas taip pat kenkia. Geriausias variantas – retas, bet gausus laistymas, kad vanduo pasiektų gilesnius šaknų sluoksnius ir skatintų šaknų sistemos plėtrą žemyn.
Profilaktikos svarba
Nors gydymas yra būtinas jau atsiradus problemoms, prevencija visada yra efektyvesnė ir ekonomiškesnė. Tinkamai parinkta sodinimo vieta, reguliari priežiūra ir teisingas laistymas gali užkirsti kelią daugumai buksmedžių problemų. Svarbu atminti, kad sveiki, stiprūs augalai natūraliai atsparesni ligoms ir kenkėjams, todėl investicijos į kokybišką priežiūrą atsipirks ilguoju laikotarpiu.
Šaltiniai:
- https://www.gardeningknowhow.com/ornamental/shrubs/boxwood/boxwood-blight-treatment.htm
- https://www.rhs.org.uk/disease/box-blight
- https://hgic.clemson.edu/factsheet/boxwood-diseases-insect-pests/
- https://www.thespruce.com/english-boxwood-shrubs-2132072
Nuotraukos asociatyvinės © Canva