Vasariniai kviečiai yra vieni svarbiausių javų, auginamų Lietuvos ūkiuose. Jų derlius labai priklauso nuo tinkamai parinkto sėjos laiko, dirvos paruošimo bei tolimesnės priežiūros. Ankstyva ir gerai suplanuota sėja leidžia išnaudoti pavasario drėgmę, užtikrina spartų augimą ir sumažina ligų bei piktžolių konkurencijos riziką. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius veiksnius, lemiančius vasarinių kviečių sėkmę: nuo optimalaus sėjos laiko ir būdų iki tolimesnės augalų priežiūros, kad ūkininkai galėtų išauginti maksimaliai produktyvų ir kokybišką derlių.
Kada sėti vasarinius kviečius pavasarį?
Lietuvoje vasarinių kviečių sėja dažniausiai pradedama kovo pab. – balandžio pirmoje pusėje, kai dirvos temperatūra jau siekia 4–6 °C laipsnius, o dirvožemis yra pakankamai drėgnas, tačiau nepermirkęs.
Vasarinių kviečių sėjos laiką šiek tiek koreguoja ir regioniniai skirtumai, pavyzdžiui, Lietuvos pietuose ir vidurio dalyje, sėja dažnai pradedama kovo pab. – balandžio pr., o šaltesniuose regionuose – balandžio vid.
Vasarinių kviečių sėja pagal Mėnulio kalendorių
Mėnulio kalendorius yra populiarus įrankis tarp ūkininkų ir sodininkų, siekiančių optimizuoti sėjos laiką pagal Mėnulio fazes. Nors konkrečios vasarinių kviečių sėjos datos 2025 m. pagal Mėnulio kalendorių nėra plačiai skelbiamos, galima remtis bendromis rekomendacijomis pagal Mėnulio fazes.
Vasarinių kviečių sėjai yra tinkama pilnėjančio Mėnulio (nuo jaunaties iki pilnaties) fazė. Šiuo laikotarpiu rekomenduojama sėti augalus, kurių derlius formuojasi virš žemės, pavyzdžiui, grūdines kultūras, įskaitant ir vasarinius kviečius.
Kviečiame atkreipti dėmesį į tai, kad Mėnulio kalendorius yra tik papildomas įrankis planuojant sėją, todėl svarbu atsižvelgti ir į vietos klimato sąlygas, dirvožemio parengtį bei orų prognozes. Optimalus sėjos laikas turėtų derėti su tinkamomis meteorologinėmis sąlygomis, kad būtų užtikrintas geriausias derlius.
Pagrindiniai vasarinių kviečių sėjos būdai
| Vasarinių kviečių sėjos būdai | Apibrėžimas | Privalumai | Trūkumai |
| Įprastinė eilinė sėja | Populiariausias metodas, kai sėklos tolygiai išberiamos eilutėmis. Šis sėjos būdas tinka tiek tradiciniam, tiek minimaliam žemės dirbimui. | Eilinė sėja užtikrina tolygų pasėlių tankumą, o tai padeda augalams geriau konkuruoti su piktžolėmis. Tolygiai pasiskirstę augalai geriau išnaudoja dirvos drėgmę ir maisto medžiagas. Taip pat, tiesiomis eilėmis pasėti kviečiai bręsta vienodžiau, todėl derliaus nuėmimas tampa efektyvesnis. | Mažesnis atsparumas nepalankioms sąlygoms: jei augalai išsidėstę vienodai, bet per tankiai, jie gali prasčiau vėdintis, o tai didina ligų riziką. Šis būdas iššaukia ir didesnį sėklų poreikį, jei norima užtikrinti optimalų pasėlių tankumą, ko pasekoje, padidėja sėjos sąnaudos. Taip pat, esant sausroms, įprastinės sėjos kviečiai gali patirti stresą, ypač jei dirvožemis nėra gerai struktūruotas. |
| Juostinė sėja | Tai metodas, kai sėklos sėjamos ne į tradicines siauras eilutes, o į platesnes juostas, paliekant tarpueilius. Šis būdas populiarėja siekiant optimizuoti augalų mitybą, sumažinti ligų plitimą ir pagerinti derlingumą. | Tokiu būdu pasėti kviečiai pasiskirsto tolygiau, mažiau konkuruoja dėl resursų, todėl geriau įsisavina vandenį ir maisto medžiagas. O platesni tarpueiliai užtikrina geresnį pasėlių vėdinimą, todėl mažėja drėgmės sukeltų ligų, pvz., miltligės ar septoriozės, tikimybė. Juostinė sėja taip pat lengviau pritaikoma prie juostinio tręšimo ir augalų apsaugos priemonių naudojimo, kas leidžia optimizuoti sąnaudas. | Standartinės sėjamosios ne visada tinkamos juostinei sėjai, todėl gali tekti investuoti į specialią techniką. Platesni tarpueiliai gali lemti lėtesnį lauko uždengimą, todėl piktžolės turi daugiau erdvės plisti. O dėl netolygaus augalų pasiskirstymo reikia kruopščiau planuoti tręšimą ir pesticidų naudojimą, kad būtų išvengta pertręšimo ar apsaugos priemonių perdozavimo. Galimas mažesnis atsparumas išgulimui: jei juostose augalai per tankūs, jie gali būti labiau linkę būti išgulti stiprių vėjų ar liūčių metu. |
| Tiesioginės sėja (be dirvos įdirbimo) | Tai sėjos metodas, kai sėklos įterpiamos į dirvą be išankstinio arimo ar kitokio mechaninio dirvos įdirbimo. Tai vis labiau populiarėjantis būdas tausojančioje žemdirbystėje, nes mažina dirvožemio eroziją ir taupo resursus. | Nedirbant dirvos, išlaikoma natūrali jos sandara, padedanti sulaikyti drėgmę ir išvengti erozijos. Ko pasekoje, dirvožemio paviršius mažiau garuoja, todėl šis metodas ypač naudingas sausų orų metu. | Kadangi dirva nėra dirbama, piktžolių mažinimui dažnai tenka naudoti daugiau herbicidų. Galimi ir pradiniai derlingumo svyravimai: perėjimas prie tiesioginės sėjos gali lemti laikiną derlingumo sumažėjimą, kol dirvožemis prisitaiko prie naujų sąlygų. Dėl augalinių liekanų paviršiuje gali padidėti grybinių ligų ar kenkėjų plitimas, taip pat neįdirbta dirva gali ilgiau išlaikyti žieminį šaltį, todėl sėja gali prasidėti vėliau nei ariamoje žemėje. |
Vasariniai kviečiai: dirvožemio rekomendacijos ir sėklos norma
Rekomenduojama vasarinius kviečius sėti į derlingus, aukšto humusingumo, turtingus maisto medžiagomis, dirvožemius. Ne ką mažiau svarbus yra ir tinkamas dirvožemio pH lygis. Rūgščiuose dirvožemiuose biologinis aktyvumas yra žemas, augalai sunkiai pasisavina fosforą, todėl auga prastai. Kviečiai geriausiai augs artimam neutraliam arba neutraliame dirvožemyje, nes čia augimo sąlygos jiems yra pačios palankiausios. Tačiau nerekomenduojama vasarinių kviečių sėti į smėlinius dirvožemius bei durpžemius (Liakas, 2020).
Formuojant vasarinių kviečių pasėlį, sėjos normą reikia skaičiuoti milijonais daigių sėklų į hektarą. Todėl, norint užauginti produktyvų pasėlį, reikėtų formuoti 5–5,5 mln. produktyvių stiebų hektare. Sėjant rekomenduojama naudoti aukštos kokybės sertifikuotą sėklą, kurios daigumas ne mažesnis, nei 90 proc., švarumas – 98 proc., o sėklų drėgnis ne didesnis, nei 15,5 proc. Taip pat, sėklos turi būti pakankamai stambios bei nepažeistos patogenų (Semaškienė, Auškalnienė, 2018).
Tinkami ir netinkami priešsėliai vasariniams kviečiams
Vasariniai kviečiai geriausiai dera po tinkamų priešsėlių, nes tai sumažina ligų plitimą, gerina dirvožemio struktūrą ir užtikrina optimalų maisto medžiagų prieinamumą.
| Tinkami priešsėliai | Teikiama nauda |
| Ankštiniai augalai (žirniai, pupos, liucerna, dobilai) | Praturtina dirvą azotu, gerina jos struktūrą. |
| Rapsai | Palieka gerai susipurenusią dirvą, bet gali skatinti kai kurių ligų plitimą. |
| Kukurūzai | Tinkami, jei dirva nėra per daug apkrauta augalinėmis liekanomis. |
| Netinkami priešsėliai | Daroma žala |
| Kviečiai po kviečių arba kitų varpinių javų | Didesnė ligų (pvz., miltligės, varpų fuzariozės) rizika. |
| Cukriniai runkeliai ar bulvės | Gali sukelti dirvos išsekimą ir sausėjimą. |
Tinkamas vasarinių kviečių tręšimas
Svarbu prisiminti, kad fosforo ir kalio trąšas augalams būtina atiduoti prieš sėją arba sėjos metu, nes šie du mitybiniai elementai yra reikalingiausi pirmais augalo augimo tarpsniais. Šių elementų trūkumas gali sumažinti augalų produktyvumą 15–20 proc., ko paekoje, tai gali nulemti didelius derliaus nuostolius.
Norėdami apskaičiuoti reikalingų maistinių medžiagų kiekį norimai produkcijai užauginti, verta pasidaryti dirvožemio tyrimus, tačiau preliminariai galima skaičuoti, kad vienai tonai kviečių užauginti reikia 25 – 35 kg ha⁻¹ azoto, 8–11 kg ha⁻¹ fosforo ir 15–20 kg ha⁻¹ kalio. Fosforas yra atsakingas už augalų šaknų vystimąsi, o kalis – už produktų krūmijimąsi ir vandens apykaitą augale. Tad laiku netręšdami fosforo ir kalio trąšomis mes prarandame vieną iš svarbiausių augalų produktyvumo elementų, t. y. pasėlio tankumą (Urba, 2013; Mačiukas, 2020).
Svarbiausi vasarinių kviečių pasėlių priežiūros darbai vasaros metu
Po vasarinių kviečių sėjos svarbu užtikrinti tinkamą jų priežiūrą visos vasaros eigoje, kad augalai galėtų optimaliai vystytis ir duoti gausų derlių. Pirmiausia reikėtų stebėti augalų būklę ir užtikrinti, kad jie gautų pakankamai maisto medžiagų. Tręšimas azotu turėtų būti atliekamas pagal poreikį, kartu atsižvelgiant į kviečių vystimosi fazes.
Vasariniai kviečiai itin jautrūs ligoms ir kenkėjams, todėl svarbu reguliariai vertinti jų būklę ir, esant būtinybei, naudoti fungicidus bei insekticidus. O artėjant brandos laikotarpiui, reikėtų atidžiai stebėti varpų būklę, kad būtų galima laiku suplanuoti derliaus nuėmimą ir išvengti grūdų praradimo dėl išgulimo ar ligų.
Šaltiniai:
- https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/1b854fd5-055e-468c-a9e1-a3bfad64a4e0/content
- https://eos.com/blog/growing-wheat
- https://extension.umn.edu/growing-small-grains/spring-wheat-growth-and-development-guide#feekes-large-system-796712
- https://extension.sdstate.edu/sites/default/files/2020-03/S-0005-05-Wheat.pdf
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.