Danielių auginimas Lietuvoje vis dar gana nauja, tačiau sparčiai populiarėjanti ūkininkavimo kryptis. Nors šie grakštūs žvėrys nėra natūraliai Lietuvos miškuose gyvenantys gyvūnai, jų auginimas aptvaruose tampa vis labiau įdomus tiek kaip pomėgis, tiek kaip verslas, galintis atnešti pastovių pajamų. Ypač tai aktualu ūkininkams, kurių žemės plotai nėra itin derlingi ar netinkami intensyviai žemdirbystei.
Danieliai Lietuvoje: trumpa istorija
Danieliai į Lietuvos teritoriją buvo įvežti dar ankstyvais istoriniais amžiais ir gyveno mūsų miškuose iki XVI amžiaus, tačiau vėliau dėl intensyvios medžioklės visiškai išnyko. Nuo XVII iki XIX amžiaus danielius augino dvarų parkuose, bet tik aštuoniasdešimtaisiais XX amžiaus metais buvo atnaujinti rimtesni bandymai juos vėl įkurdinti Lietuvoje. Tuomet iš Vakarų Europos šalių buvo atvežta apie 90 danielių, kurie vėliau buvo išleisti į miškus.
Po Nepriklausomybės atkūrimo danielių populiacijos gausinimu pradėjo domėtis ne tik miškininkai, bet ir privatus sektorius – ūkininkai. Šiandien Lietuvos aptvaruose laikoma apie 8000 danielių. Per dešimtmetį elninių gyvūnų auginimas išaugo net šešis kartus, o danielių augintojų skaičius sparčiai didėja visoje šalyje.
Kodėl verta auginti danielius?
Danielių auginimas Lietuvoje – sparčiai populiarėjanti ūkininkavimo kryptis, nes šie gyvūnai suteikia kelias galimybes uždirbti ir diversifikuoti ūkio veiklą. Jų auginimas leidžia gauti aukštos vertės mėsos, kailių, ragų bei kitų produktų. Be ekonominės naudos, danieliai taip pat praturtina kraštovaizdį ir suteikia galimybę organizuoti medžioklės veiklą.
- Aukštos vertės mėsa. Pagrindinė danielių auginimo priežastis – jų mėsos vertė. Danielių mėsa yra delikatesinis produktas, turintis ypač aukštą maistinę vertę. Vakarų šalyse danielienių mėsa parduodama pačia aukščiausia kaina, prilyginama net lašišinių žuvų mėsai. Skerdienos išeiga siekia apie 60 procentų – tai vienas geriausių rodiklių tarp visų kanopinių gyvūnų.
Daugelis Lietuvos augintojų gamina didelio paklausumo produktus – šalto rūkymo dešras, konservus. Danieliena pasižymi dietinėmis savybėmis – mažai riebalų, daug baltymų. Tai puikus pasirinkimas sveika mityba besidomintiems vartotojams. - Kiti produktai. Ne tik mėsa turi vertę. Danielių kailiai taip pat naudojami, nors jie nėra pagrindinė pajamų dalis. Itin vertingi yra danielių ragai, ypač jaunų patinų vadinamieji pandai, iš kurių gaminami vaistiniai preparatai. Iš kitų ragų gaminami papuošalai, peilių kotai, net dekoratyviniai baldai. Geriausiais laikomi 8–10 metų patinų ragai.
- Verslas ir medžioklė. Danieliai auginami ir kaip medžioklės objektai. Daugelis medžiotojų klubų perka veislinius danielius, paleisdami juos savo medžioklės plotuose. Tai praturtina vietinę fauną ir suteikia galimybę medžiotojams medžioti vertingus trofėjinius gyvūnus. Lietuvos danielių medžioklės trofėjai, nors reti, vertinami labai gerai – rekordiniai danieliaus ragai 2017 metais Anykščių rajone įvertinti net 195,42 balo pagal tarptautinę CIC sistemą.
Aptvaro įrengimas
Danielių auginimas prasideda nuo tinkamo aptvaro įrengimo. Tai viena didžiausių pradinių investicijų, tačiau būtina sąlyga saugiam gyvūnų laikymui. Intensyviu būdu auginant vienam danieliui reikia skirti ne mažiau kaip 30 kvadratinių metrų ploto. Praktikoje daugelis Lietuvos augintojų 20–60 danielių bandai skiria 1–2 hektarų plotą – tai suteikia gyvūnams pakankamai erdvės ganytis vasarą ir jaustis komfortabiliai.
Aptvaras turi būti įrengiamas sausoje arba drenuotoje teritorijoje. Būtina užtikrinti, kad danieliai turėtų natūralią vietą pasislėpti nuo vasaros karščio, žiemos šalčio ir kitų stresą sukeliančių veiksnių. Geriausia, kai aptvare yra miško plotas ar bent keletas medžių, kurie suteikia užuovėją. Jei natūralių užuovėjų nėra, būtina statyti pašiūres, stogines ar sieneles.
Danielių šėrimas ir kita priežiūra
Danieliai – nereiklūs gyvūnai, kurie vasarą puikiai išsiverčia ganydamiesi aptvare žaliuojančioje žolėje. Žiemą jiems reikia papildomo šėrimo. Praktika rodo, kad per metus 20–25 danieliams pakanka apie 10 ritinių šieno, maždaug tonos avižų ir tonos runkelių. Danieliai noriai ėda obuolius, morkas, kukurūzus, neatsisako duonos ar žalių šakelių.
Patyrę augintojai pastebi, kad išlaikyti danielį per metus atsieina pigiau nei šunį. Laukiniai gyvūnai pakelia net iki 30 laipsnių šaltį ir žiemą gali gyventi lauko sąlygomis, svarbiausia, kad turėtų kur pasislėpti nuo gamtos negandų.
Papildomam šėrimui turėtų būti įrengiamos specialios šėryklos su druskos laižykla. Tačiau šėryklų nederėtų įrengti arti jaunų miško želdinių, nes danieliai gali laupyti žievę ir skabyti ūglius. Geriausia šėryklas įrengti atviruose plotuose ar pamiškėse, kuriuos pavasarį galima apsėti kultūrine žole, topinambais ar kitais danielių mėgstamais augalais.
Danielių auginimas ir veisimas
Danielių patelės dažniausiai rujoja spalio mėnesį – lapkričio viduryje. Danielės jauniklius veda nuo birželio iki liepos vidurio, nors pasitaiko ir išimčių. Motinystės rūpesčiai patelėms nekelia iššūkių – jos pačios puikiai susitvarko ir jauniklių auginimui didelės žmogaus priežiūros nereikia. Priešingai nei avims, danielių patelėms retai nutinka komplikacijų atsivedant palikuonis.
Kad būtų išvengta vėlyvų jaunikių, nuo gruodžio pradžios rekomenduojama patiną atskirti nuo patelių. Vėliau gimę jaunikliai paprastai būna mažesni, o patinėliui užauga mažesni ragai.
Pradedantiesiems augintojams pakanka įsigyti kelias pateles ir vieną patiną. Danielių patelės kainuoja nuo 150 iki 250 eurų, patinai – nuo 200 iki 600 eurų, priklausomai nuo amžiaus ir kokybės. Jauniklius galima įsigyti už 100–150 eurų.
Ar danielių auginimas pelningas?
Danielių auginimas – tai ne greitų pajamų verslas. Pirmaisiais metais daugiausia investuojama į aptvaro įrengimą ir bandos formavimą. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje verslas gali tapti itin pelningas. Danielių patelės kasmet veda jauniklį, tad banda pamažu didėja. Dalis gyvūnų parduodama veislei, dalis – medžiotojų klubams, o perteklius gali būti panaudojamas mėsai.
Danielių mėsa parduodama apie 6–7 eurus už kilogramą (gyvo svorio), o skerdenos išeiga puiki. Delikatesinius gaminius – kumpius, dešras – galima parduoti kur kas brangiau. Vertingi ir ragai, kuriuos perka tiek kolekcionieriai, tiek amatininkai.
Svarbu suprasti, kad danielių auginimas nėra tik apie pelną. Daugelis ūkininkų pabrėžia, kad tai yra ir pomėgis, suteikiantis malonumą. Danieliai yra jaukūs, gražūs gyvūnai, kurie puošia ūkį ir traukia lankytojus. Kai kurie augintojai net organizuoja ekskursijas ir pasiūlo galimybę iš arti pamatyti šiuos įdomius žvėris.
Parama danielių auginimui: tikrovė ir iššūkiai
Nors Lietuvoje danielių ir elnių augintojams yra prieinamos įvairios ES paramos priemonės, svarbu suprasti, kad šis sektorius susiduria su nemažai iššūkių dėl paramos sistemos ypatumų.
Didžiausia danielių ir elnių augintojų problema – jie nėra priimami į ūkinių gyvūnų augintojų gretas. Tai reiškia, kad parama skaičiuojama kitaip nei tradicinės gyvulininkystės šakose. Pavyzdžiui, karves auginantiems ūkininkams kompensuojama 125 litrai dyzelino už vieną karvę, o elnių (ir danielių) augintojams – tik 5 litrai už vieną gyvūną, kaip sraigių augintojams. Pagal galiojančią tvarką, viena karvė traktuojama kaip 5 elniai, nors auginimo sąnaudos beveik vienodos.
Kokią paramą galima gauti?
Danielių augintojai gauna išmokas už ganyklas ir daugiametes pievas, kaip ir kiti žolėdžių ūkio gyvūnų augintojai. Tačiau čia slypi esminis skirtumas – išmokos dydis priklauso tik nuo deklaruojamo ganyklos ploto, o ne nuo gyvūnų skaičiaus. Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, ar aptvaruose laikote 10, ar 50 danielių, parama bus skaičiuojama tik pagal hektarus.
- ES parama žemės ūkio valdų investicijoms. Galima pasinaudoti ES parama pagal Lietuvos kaimo plėtros strateginio plano intervencinę priemonę „Investicijos į žemės ūkio valdas“. Ši parama skirta ūkio įkūrimui ir modernizavimui – aptvarų įrengimui, pašarų laikymo patalpų statybai, technikos įsigijimui. Didžiausia paramos suma vienam projektui gali siekti iki 1 milijono eurų, o paramos intensyvumas – iki 50 procentų tinkamų finansuoti išlaidų.
- Parama smulkiems ir labai smulkiems ūkiams. Smulkiems ūkiams, kurių ekonominis dydis (VED) yra nuo 16 001 iki 30 000 eurų, skiriama iki 200 000 eurų parama. Labai smulkiems ūkiams (VED iki 16 000 eurų) – iki 100 000 eurų. Paramos intensyvumas gali siekti 65–85 procentus, priklausomai nuo ūkio dydžio.
- Parama jauniesiems ūkininkams. Jauniesiems ūkininkams (iki 40 metų), kurie pradeda veiklą, paramos intensyvumas gali būti padidintas papildomai 15–20 procentų. Tai puiki galimybė jaunimui pradėti netradicinį ūkininkavimo verslą.
Svarbu žinoti. Reikia aiškiai suprasti, kad parama teikiama ne už kiekvieną auginamą danielį, kaip tai skaičiuojama auginant karves ar avis. Danielių augintojams parama skaičiuojama pagal žemės plotą ir investicijas į infrastruktūrą, bet ne pagal gyvūnų skaičių. Tai reiškia, kad norint gauti didesnę paramą, svarbu turėti pakankamai deklaruojamų ganyklų ploto ir investuoti į ūkio modernizavimą.
Augintojai tikisi, kad ateityje elnininkystė bus prilyginama kitoms gyvulininkystės šakoms ir parama bus skaičiuojama taip pat, kaip ir kitiems ūkiniams gyvūnams. Kol kas danielių ir elnių auginimas lieka verslu, reikalaujančiu didesnių pradinių investicijų ir kantrybės, nes valstybės parama yra minimali, palyginti su tradicinėmis gyvulininkystės šakomis.
Danielių auginimas: ką reikia žinoti prieš pradedant?
Prieš nuspręsdami auginti danielius, ūkininkai turėtų sau atsakyti į kelis klausimus.
- Pirma, ar turite tinkamą žemės plotą? Optimaliausia – du ir daugiau hektarų su galimybe aptverti ir įrengti užuovėjas.
- Antra, ar esate pasirengę pradinėms investicijoms? Aptvaro įrengimas gali kainuoti kelis tūkstančius eurų.
- Trečia, ar turite laiko ir motyvacijos prižiūrėti gyvūnus? Nors danieliai nereiklūs, jiems vis tiek reikia kasdienės priežiūros – šėrimo, vandens papildymo, sveikatos stebėjimo.
Būtina laikytis veterinarijos reikalavimų ir užtikrinti biosaugumą. Danielių augintojai privalo turėti leidimą laikyti laukinius gyvūnus, laikytis reikalavimų, nurodytų Laukinių gyvūnų laikymo taisyklėse. Reguliariai ūkius tikrina aplinkosaugininkai ir veterinarijos specialistai.
Danielių auginimo perspektyvos
Danielių auginimas Lietuvoje turi gerą augimo potencialą. Nors Latvijoje ir Lenkijoje šis verslas jau kur kas labiau išsivystęs, Lietuvos augintojai sparčiai vejasi kaimynus. Didėjant paklausai ekologiškiems, dietiniams produktams ir gyvūnų gerovei, danieliena tampa vis patrauklesniu pasirinkimu sąmoningiems vartotojams.
Be to, afrikiniam kiaulių marui periodiškai nusiaubiant šernų kaimenes, danielių aklimatizavimas atviruose medžioklės plotuose tampa svarbia medžioklės ūkio produktyvumo didinimo priemone. Tai reiškia, kad paklausą veisliniams danieliams palaikys ir medžiotojų bendruomenė.
Danielių auginimas – tai veikla, derinti verslo interesus su pomėgiu, ekologiškumu ir gamtos įvairovės skatinimu. Tinkama parama, kruopšti priežiūra ir kantrybė gali padėti sukurti pelningą ir malonumą teikiantį ūkį.
Šaltiniai:
- https://www.agriculture.com/raising-fallow-deer-7534611
- https://brokenarrowranch.com/blogs/wild-and-pure/the-fallow-deer
- https://www.wildfarming.co.uk/fallow-deer-1
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.