Bulvės – vienas svarbiausių produktų lietuvių krepšelyje, tačiau jų kainos pastaruoju metu kelia nemažai diskusijų. Žemės ūkio duomenų centro naujausia analizė atskleidžia įdomų paradoksą: nors Lietuva yra tradicinė bulvių auginimo šalis, mūsų kainos gerokai viršija daugelio ES valstybių lygį. Pažvelkime, kokios bulvių kainos Lietuvoje ir kitose ES šalyse 2025 m. lapkritį ir kodėl taip yra.
Dabartinės bulvių kainos Lietuvoje
Lietuvos bulvių rinkoje šiuo metu stebima gana didelė kainų įvairovė. Pagal Žemės ūkio duomenų centro duomenis, 2025 m. spalio pabaigoje – lapkričio pradžioje prekiniuose ūkiuose bulvės parduodamos po 0,30-0,40 Eur už kilogramą. Tai augintojų kainos, kurios dar neapima prekybos antkainių ir PVM.
Turgavietėse situacija kitokia. Per 2025 m. sausio–spalio laikotarpį vidutinė bulvių kaina siekė 0,89 Eur už kilogramą. Palyginti su 2024 metais, kai bulvės kainavo vidutiniškai 0,81 Eur/ kg, matome apie 10 % augimą. Tačiau įdomu tai, kad dabartinės kainos beveik atitinka 2023 m. lygiui, kai kilogramas kainavo 0,88 Eur.
Prekybos centruose kainos dar aukštesnės. Nesupakuotos bulvės parduodamos po 0,59–0,65 Eur/ kg, o fasuotos lietuviškos bulvės siekia net po 0,99 Eur/ kg. Tai rodo didelį skirtumą tarp augintojų ir galutinių vartotojų kainų – prekybos antkainis kartais viršija 100 %.
Bulvių kainos: regioniniai skirtumai Lietuvoje
Bulvių kainos Lietuvoje priklauso ne tik nuo pardavimo vietos, bet ir nuo regiono. Žemės ūkio duomenų centro analitikai nustatė, kad pigiausios bulvės šiemet buvo Klaipėdos apskrityje – vidutiniškai 0,83 Eur/ kg. Nedaug brangesnės jos Marijampolės (0,85 Eur/ kg), Alytaus (0,87 Eur/ kg) ir Panevėžio (0,88 Eur/ kg) apskrityse.
Kaune, kuris tradiciškai laikomas vidurio Lietuvos prekybos centru, bulvių kilogramo kaina siekė apie 0,89 Eur. Tuo tarpu brangiausios bulvės fiksuotos Šiauliuose (0,93 Eur/ kg) ir sostinėje Vilniuje (0,98 Eur/ kg). Skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio regiono siekia beveik 18 %, o tai nemažas atotrūkis vienoje nedidelėje šalyje.
Tokie skirtumai atsiranda dėl kelių priežasčių. Pirma, Vakarų Lietuvoje, ypač Klaipėdos regione, yra daugiau stambesnių bulvių augintojų, kurie gali pasiūlyti konkurencingesnes kainas. Antra, didmiesčiuose kainos tradiciškai aukštesnės dėl didesnių veiklos kaštų ir mažesnės tiesioginės konkurencijos su ūkininkais.

Sezoniniai bulvių kainos svyravimai
Bulvių kainos Lietuvoje patiria dramatiškus sezoninius pokyčius. Metų pradžioje, kai prekiaujama praėjusių metų derliaus bulvėmis iš sandėlių, kaina svyruoja apie 0,70 Eur/ kg. Tai palyginti stabilus laikotarpis, kai paklausa ir pasiūla yra subalansuotos.
Situacija kardinaliai pasikeičia birželį, kai turgavietėse pasirodo pirmosios šviežios ankstyvosios bulvės. Jų kaina šokteli iki 1,5–2,5 Eur/ kg – tai tris–keturis kartus brangiau nei įprastai. Pirkėjai mielai moka tokią kainą už švelnios odelės bulves, kurios tampa tikru vasaros pradžios delikatesu.
Rugpjūtį–rugsėjį, prasidėjus masiniam derliaus nuėmimui, kainos pradeda slūgti. Spalį–gruodį, kai rinka prisipildo naujo derliaus bulvių, kilogramo kaina grįžta į 0,60–0,70 Eur/ kg lygį. Tai pigiausias laikotarpis metuose, kai verta apsirūpinti bulvėmis žiemai. Vėliau, žiemos–pavasario mėnesiais, kainos vėl po truputį kyla dėl sandėliavimo kaštų ir natūralių nuostolių.
Bulvių kainos kaimyninėse šalyse
Bulvių kainų skirtumai tarp Lietuvos ir kaimyninių valstybių 2025 m. lapkritį išryškėjo kaip niekad. Nors visoje Europoje fiksuojamas kainų spaudimas dėl perteklinio derliaus, kai kurios šalys sugeba išlaikyti itin žemas kainas, o kitos – stabilumą dėl efektyvesnės gamybos ar didesnio vidaus vartojimo. Žvilgtelkime, kaip atrodo situacija Lenkijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Nyderlanduose – šalyse, kurios lemia bulvių rinkos tendencijas visoje Europos Sąjungoje.
Bulvių kainos Lenkijoje: pigiausia kaimynė
Lenkijos bulvių rinkoje kainos stebėtinai žemos, palyginti su Lietuva. 2025 m. spalio pabaigoje Varšuvos centriniame Bronisze turguje bulvių kilogramas kainavo vos 0,10–0,19 Eur. Krokuvos Rybitwy didmeninėje rinkoje kainos buvo dar žemesnės – 0,098–0,125 Eur/ kg.
Tai reiškia, kad Lenkijoje bulvės yra 4–8 kartus pigesnės nei Lietuvoje. Tokie milžiniški skirtumai kelia klausimą – kodėl lietuviai nemoka konkuruoti su kaimynais? Atsakymas slypi gamybos mastuose ir efektyvume. Lenkijos bulvių augintojai dirba didesniuose plotuose, naudoja modernesnę techniką ir turi geriau išvystytą logistiką.
Bulvių kainos Vokietijoje: Europos bulvių lyderė
Vokietija užima pirmąją vietą ES pagal bulvių gamybą. 2023 m. duomenimis, ši šalis užaugino 11,6 mln. tonų bulvių, kas sudaro beveik ketvirtadalį (24 %) visos ES produkcijos. Tokie gamybos mastai leidžia pasiekti žemą savikainą ir konkurencingas kainas.
Vokietijos rinkoje bulvių kainos priklauso nuo pardavimo kanalo. Didmeninėje prekyboje kainos svyruoja nuo 0,25 iki 0,79 USD už kilogramą (apie 0,23–0,73 Eur/ kg). Mažmeninėje prekyboje Berlyne ar Leipcige vartotojai moka 0,33–1,04 Eur/ kg. Tai rodo, kad net Vokietijos mažmeninės kainos yra panašios arba žemesnės nei Lietuvos.
Bulvių kainos Prancūzijoje ir Nyderlanduose
Prancūzija, antroji pagal dydį bulvių augintoja ES (17,9 % rinkos), 2025 m. susidūrė su pertekliaus problema. Nepaisant rekordinio derliaus, paklausa liko silpna, todėl kainos krito. Nyderlandai, kurie specializuojasi eksportui skirtų bulvių auginime, pranešė apie 37 % didesnį derlių nei 2024 m. – didžiausią per 25 metus.

Bulvių kainų palyginimas ES šalyse (mažmeninė prekyba, 2025 m. lapkritis)
| Šalis | Vidutinė kaina (Eur/ kg) | Kainų diapazonas (Eur/ kg) | Pastabos |
| Lietuva | 0,89 | 0,60–2,50 | Turgavietėse ir mažmeninėse parduotuvėse; kainos labai priklauso nuo regiono ir sezono |
| Lenkija | 0,40 | 0,25–0,55 | Mažmeninė prekyba (pvz., „Biedronka“, „Lidl“); bulvės išlieka pigesnės nei daugelyje ES šalių |
| Vokietija | 0,68 | 0,33–1,04 | Stipri vidaus gamyba; kainos stabilios, priklauso nuo rūšies ir pakuotės |
| Prancūzija | 0,60 | 0,45–0,80 | Perteklinis derlius mažina kainas, ypač šiauriniuose regionuose |
| Nyderlandai | 0,81 | 0,70–1,08 | Aukštos kokybės eksportinės bulvės, todėl kainos šiek tiek aukštesnės |
| ES vidurkis | ~0,68 | 0,40–1,00 | Vidutinis mažmeninės kainos lygis pagal Eurostato ir rinkos duomenis |
Kodėl Lietuva nekonkuruoja kainomis?
Lietuvos bulvių sektoriaus problemos yra struktūrinės. Nors Lietuvos ūkiai sudaro apie 7 % visų ES bulvių augintojų, jie naudojo tik 1,2 % bendro ES bulvių auginimo ploto. Tai rodo, kad mūsų ūkiai yra labai smulkūs ir fragmentuoti.
Pagal Eurostat duomenis, net 63,4 % ES bulvių augintojų per metus pagamina produkcijos už mažiau nei 8000 Eur. Lietuvoje ši dalis dar didesnė. Smulkūs ūkininkai negali investuoti į modernią techniką, efektyvias sandėliavimo sistemas ar logistiką. Jie taip pat turi mažesnę derybinę galią su prekybos tinklais.
Kita problema – neefektyvus žemės naudojimas. Lietuvoje bulvės dažnai auginamos mažuose sklypuose, kur neįmanoma pritaikyti modernių technologijų. Tuo tarpu Vokietijoje ar Nyderlanduose bulvių laukai matuojami šimtais hektarų, o visas procesas – nuo sodinimo iki pardavimo – yra automatizuotas ir optimizuotas.
ES rinkos tendencijos 2025 metais
2025 m. pirmąjį ketvirtį ES mastu bulvių kainos krito vidutiniškai 13,4 %, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Tai vienas didžiausių kainų kritimų tarp pagrindinių žemės ūkio produktų. Tuo pačiu metu brango pienas (+12,6 %), kiaušiniai (+10,7 %) ir grūdai (+9,6 %).
Europos bulvių biržoje situacija dar dramatiškesnė. 2025 m. spalio 31 d. kaina buvo vos 7,50 Eur už 100 kg (0,075 Eur/ kg) – tai 74 % mažiau nei prieš metus. Tokie skaičiai rodo milžinišką pasiūlos perteklių ir silpną paklausą pramonėje.
Bulvių auginimo plotai ES mažėja jau daugelį metų. Tarp 2000 ir 2023 m. jie sumažėjo daugiau nei perpus – nuo 3,0 mln. ha iki 1,3 mln. ha. Didžiausias kritimas įvyko Lenkijoje (-84,9 %), tačiau mažėjimo tendencija stebima beveik visose šalyse. Išimtys – Belgija ir Prancūzija, kur plotai netgi šiek tiek padidėjo.

Bulvių kainos: prognozės Lietuvai
Artimiausiems mėnesiams Lietuvoje galima prognozuoti stabilias arba šiek tiek mažėjančias bulvių kainas. Tradiciškai žiemos mėnesiais kainos siekia 0,60–0,70 Eur/ kg lygį, ir šiemet neturėtų būti išimtis. Gausus ES derlius ir žemos biržos kainos turėtų daryti spaudimą ir mūsų rinkai.
Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje struktūrinių pokyčių nesimato. Be rimtos žemės ūkio sektoriaus konsolidacijos, modernizacijos ir investicijų, Lietuva ir toliau liks brangia bulvių šalimi. Kainų skirtumas su Lenkija greičiausiai išliks, nes mūsų gamintojai tiesiog negali konkuruoti su kaimynų efektyvumu.
Vartotojams belieka išnaudoti sezoninius svyravimus – pirkti bulves rudenį, kai jos pigiausios, ir vengti ankstyvųjų bulvių birželį, kai kainos pasiekia piką. Taip pat verta apsvarstyti galimybę apsipirkti pas ūkininkus tiesiogiai arba turgavietėse, kur kainos žemesnės nei prekybos centruose.
Pašarinių bulvių kainų tendencijos Europoje
2025 m. rudenį pašarinių bulvių kainos visoje Europoje išliko neįprastai žemos dėl gausaus derliaus ir silpnos pramoninės paklausos. Daugelis ūkininkų pastebi, kad kainų skirtumai tarp maistinių ir pašarinių bulvių šiemet išaugo labiau nei įprastai.
Lietuvoje pašarinės bulvės 2025 m. spalio–lapkričio mėnesiais parduodamos po 0,05–0,10 Eur/ kg, priklausomai nuo regiono, kiekio ir kokybės. Tai kelis kartus mažiau nei vidutinė maistinių bulvių kaina, kuri siekia apie 0,89 Eur/ kg. Dėl tokio skirtumo dalis augintojų teigia, kad pašarinių bulvių realizacija dažnai tampa nuostolinga – kai kur net neapsimoka jų kasti ar transportuoti.
Kitose ES šalyse tikslių mažmeninių pašarinių bulvių kainų duomenų viešai beveik nėra, nes šis produktas dažniausiai parduodamas tiesiogiai pašarų gamintojams ar gyvulininkystės ūkiams, o ne per mažmeninės prekybos tinklus. Tačiau bendros rinkos analizės rodo, kad pramoninės (perdirbimui skirtos) bulvės ES 2025 m. trečiąjį ketvirtį kainavo apie 15–25 eurus už toną (t. y. vos 0,015–0,025 Eur/ kg). Tokios kainos atspindi itin stiprų pasiūlos spaudimą ir pertekliaus problemą, ypač Prancūzijoje ir Nyderlanduose.

Bulvių kainų palyginimas atskleidžia skaudžią tiesą – Lietuva yra viena brangiausių ES šalių šio pagrindinio produkto atžvilgiu. Mūsų kainos 4–8 kartus viršija Lenkijos kainas ir yra aukštesnės už daugumos Vakarų Europos šalių lygį. Pagrindinės to priežastys – smulkūs neefektyvūs ūkiai, prasta logistika ir dideli prekybos antkainiai.
2025 m. lapkričio situacija rodo, kad nors visoje ES bulvių kainos krinta dėl rekordinio derliaus, Lietuvoje jos išlieka aukštos. Tai struktūrinė problema, kurią spręsti reikia sisteminių pokyčių žemės ūkyje. Kol to nebus, lietuviai ir toliau mokės brangiau už bulves nei dauguma europiečių.
Straipsnis parengtas remiantis 2025 m. lapkričio mėn. prieinamais oficialiais Eurostat duomenimis bei viešai publikuotais rinkos analitikų šaltiniais.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
