Katės nepaprastai gerai slepia skausmą, todėl net rūpestingiausi savininkai dažnai per vėlai pastebi, kad jų augintiniui kažkas negerai. Gebėjimas laiku atpažinti subtilius požymius ir suprasti, kad katei skauda, gali išgelbėti gyvūno sveikatą ar net gyvybę. Veterinarai patvirtina, kad dauguma kačių su rimtomis ligomis pas juos patenka jau užleistoje stadijoje, nes savininkai tiesiog nepastebėjo ankstyvųjų simptomų. Taigi, kaip suprasti, kad katei skauda, skaitykite toliau šiame straipsnyje.
Kodėl taip sunku suprasti, kad katei skauda
Katės evoliucijos kelias jas išmokė vienos svarbios taisyklės – niekada nerodyti silpnumo. Laukinėje gamtoje sužeista katė automatiškai tampa lengvu grobiu, todėl geriau apsimesti sveikai net mirštančiai iš skausmo. Nors jūsų Murkis gyvena ant minkštos sofos, o ne džiunglėse, šis tūkstantmečius puoselėtas instinktas niekur nedingo.
Veterinarai pasakoja, kad dažniausiai katės su rimtomis ligomis pas juos patenka per vėlai. Savininkai tiesiog nepastebi subtilių ženklų. O katė tuo metu gali kęsti nepakeliamą dantų skausmą, sąnarių uždegimą ar vidinių organų ligas. Todėl gebėjimas „skaityti“ savo katę gali išgelbėti jos gyvybę.
Elgesys, kuris turėtų jus neraminti
Pirmiausia katė keičia savo įpročius. Jei jūsų katinas, kuris visada pasitikdavo prie durų, staiga pradeda slėptis po lova – tai rimtas signalas. Arba priešingai – nepriklausoma katė tampa pernelyg prisirišusi, nuolat seka iš paskos, miaukia be priežasties. Tai ne kaprizai, o bandymas pasakyti, kad kažkas negerai.
Ypač atkreipkite dėmesį, jei katė pradeda slėptis tamsiose, vėsiose vietose. Skausmo kamuojami gyvūnai instinktyviai ieško vietos, kur galėtų ramiai… numirti. Skamba šiurpiai, bet taip yra. Rūsys, palėpė, vieta po vonia ar už skalbimo mašinos – jei ten rasite savo katę, nedelsdami vežkite pas veterinarą.
Agresija – dar vienas svarbus ženklas. Meiliausia katė gali pradėti šnypšti ar net kąsti, kai bandote ją paglostyti. Dažniausiai taip nutinka, kai netyčia paliečiate skaudamą vietą. Pavyzdžiui, katė su artrito pažeistais sąnariais piktinasi, kai glostote nugarą, nes net lengvas prisilietimas sukelia diskomfortą.
Kaip keičiasi apetitas ir gėrimo įpročiai
Katė, kuri atsisako mėgstamiausio ėdalo – tarsi vaikas, atsisakantis ledų. Kažkas tikrai negerai. Bet čia svarbu atskirti niuansus. Jei katė ėda, bet labai lėtai, atsargiai ima po vieną granulę, gal net numeta ją ir vėl pakelia – greičiausiai skauda dantis ar dantenas. Tokios katės dažnai kramto tik viena burnos puse arba renkasi tik minkštą maistą.
Vandens gėrimas irgi daug pasako. Katė, gerianti neįprastai daug vandens, gali sirgti inkstų ligomis, diabetu ar hipertireoze. O jei visai negeria – gal tiesiog skauda prieiti prie dubenėlio? Vyresnes kates dažnai kamuoja sąnarių skausmai, tad kelionė iki vandens dubenėlio tampa kančia.
Vėmimas po maitinimosi, ypač jei tai kartojasi, nėra normalus reiškinys. Taip, katės kartais išvemia plaukų kamuolius, bet jei maistas grįžta atgal nesuvirškintas – reikia ieškoti priežasties. Gal katė ėda per greitai, nes bijo konkurencijos iš kitų gyvūnų? O gal ją kamuoja skrandžio ar žarnyno problemos?
Kaip suprasti, kad katei skauda iš kūno kalbos
Sveika katė juda grakščiai, jos kūnas atpalaiduotas, uodega rami arba žaismingai judanti. Skausmo kamuojama katė atrodo kitaip. Jos nugara gali būti išlenkta arka, pilvas įtrauktas, kojos šiek tiek sulenktos. Tai vadinama „skausmo poza“ – katė bando sumažinti spaudimą į skaudamą vietą.
Akys taip pat daug pasako. Pusiau primerktos akys nebūtinai reiškia, kad katė mieguista. Dažnai tai skausmo požymis. Išsiplėtę vyzdžiai šviesoje, kai neturėtų būti išsiplėtę, irgi signalizuoja apie stresą ar skausmą. O jei katė nuolat merkia vieną akį – gali būti akies infekcija ar pažeidimas.
Uodega – katės emocijų barometras. Nuolat judantis uodegos galiukas, kai katė guli, rodo nerimą. Visiškai nuleista ar paspausta tarp kojų uodega – baimės ar skausmo ženklas. O jei katė nebekelia uodegos sveikinantis, nors visada tai darydavo – tikėtina stuburo ar uodegos srities problema.
Garsai, kurių neturėtų būti
Daugelis mano, kad kniaukianti katė – normalu. Bet jei jūsų tylenė katė staiga tampa „plepė“, verta susirūpinti. Ypač jei tie garsai žemi, panašūs į dejones. Katės retai kniaukia be priežasties – jos taupios komunikacijai su kitomis katėmis. Su žmonėmis jos išmoko „kalbėtis“ daugiau, bet drastiški pokyčiai visada kažką reiškia.
Atskirai verta paminėti naktinį kniaukimą. Vyresnės katės dažnai kenčia nuo kognityvinės disfunkcijos – kačių demencijos versijos. Jos gali klaidžioti naktį ir garsiai kniaukti, nes jaučiasi pasimetusios. Bet naktinis kniaukimas gali reikšti ir skausmą, kuris sustiprėja ramybėje.
Specifinės skausmo vietos ir jų požymiai
Pilvo skausmas verčia katę užimti charakteringą pozą – priekinės kojos ištiestos į priekį, galva nuleista, užpakalinė kūno dalis pakelta. Veterinarai vadina tai „maldos poza“. Katė su pilvo skausmu vengia, kad ją keltumėte, gali agresyviai reaguoti bandant paliesti pilvą. Ji gali vaikščioti susilenkusi, tarsi bijodama ištiesinti kūną.
Burnos skausmai – tikra katės kančia. Įsivaizduokite nuolatinį dantų skausmą, kurio negalite numalšinti. Katė pradeda trinti snukutį į baldus, kilimą, jūsų kojas. Gali tekėti seilės, nes skauda ryti. Maistas iškrenta iš burnos, nes katė bando kramtyti tik viena puse. Kvapas iš burnos tampa nemalonus – pūvančių dantų ar uždegimo ženklas.
Sąnarių skausmai dažniausiai pasireiškia judėjimo pokyčiais. Katė nebeužšoka ant mėgstamos palangės vienu šuoliu – sustoja, pasimatuoja, gal net atsisako. Lipant laiptais matosi asimetrija – katė tarsi „traukia“ vieną koją. Po miego ilgai „šildosi“ – nejuda kelias minutes, kol sąnariai „atsilaisvina“. Tualeto dėžutė su aukštais kraštais tampa kliūtimi.
Kada laikas į kliniką
Tam tikri simptomai reikalauja skubios veterinaro pagalbos. Jei katė neėda ilgiau nei parą – tai pavojaus signalas. Kačių kepenys negali ilgai funkcionuoti be maisto, greitai vystosi lipidozė – mirtina būklė. Nesišlapinimas 12 valandų, ypač patinams – gali reikšti šlapimo takų užsikimšimą, kas be gydymo baigiasi mirtimi per 24–48 valandas.
Kvėpavimo sutrikimai – atvira burna, švokštimas, mėlynos gleivinės – reikia važiuoti nedelsiant, net naktį. Taip pat keletas vėmimo epizodų per dieną, ypač su krauju. Koordinacijos praradimas, traukuliai, sąmonės netekimas – akivaizdu, kad reikia skubios pagalbos.
Bet net ne tokie dramatiški požymiai verti veterinaro dėmesio. Užsitęsęs viduriavimas, svorio kritimas, padidėjęs troškulys, pakitusi elgsena – visa tai priežastys apsilankyti klinikoje. Geriau „veltui“ nuvažiuoti ir įsitikinti, kad viskas gerai, nei praleisti rimtą ligą.
Pagalba namuose – ką galite padaryti
Kol laukiate vizito, galite palengvinti katės būklę. Pirmiausia – ramybė. Išjunkite televizorių, paprašykite vaikų nebėgioti. Paruoškite šiltą, minkštą vietą žemiau – gal ant grindų, kad nereikėtų šokinėti. Vandens ir maisto dubenėlius pastatykite arčiau.
Niekada neduokite žmonėms skirtų vaistų! Paracetamolis katėms mirtinai nuodingas. Ibuprofenas sukelia inkstų nepakankamumą. Net aspirinas, kurį kartais skiria veterinarai, netinkamomis dozėmis gali pražudyti. Vieninteliai saugūs vaistai – tie, kuriuos paskyrė veterinaras konkrečiai jūsų katei.
Užsirašykite viską, ką pastebėjote – kada prasidėjo, kokie simptomai, kaip dažnai. Nufotografuokite keistas pozas, neįprastą elgesį. Tai labai padės veterinarui nustatyti diagnozę. Jei katė vėmė ar viduriavo – irgi fotografuokite, nors ir nemalonu. Spalva, konsistencija, priemaišos – visa tai svarbi informacija.
Geriau užkirsti kelią nei gydyti
Reguliari profilaktika – ne tuščias veterinarų noras užsidirbti. Metinės apžiūros leidžia pastebėti ligas ankstyvoje stadijoje. Kraujo tyrimai parodo inkstų, kepenų problemas dar prieš simptomus. Dantų apžiūra užkerta kelią skausmingoms infekcijoms.
Vyresnėms nei septynerių metų katėms rekomenduojama apžiūra du kartus per metus. Taip, tai kainuoja. Bet gydyti užleistą ligą kainuoja dešimt kartų brangiau, o kartais jau būna per vėlu. Be to, anksti diagnozuotos ligos dažnai gydomos paprasčiau ir sėkmingiau.
Namuose irgi galite daug padaryti. Reguliariai sveriant katę pastebėsite svorio pokyčius – dažną ligų požymį. Savaitinis „sveikatos patikrinimas“ glostant – ar nėra gumbų, patinimų, skausmingų vietų. Dantų apžiūra – ar nėra raudonų dantenų, apnašų, blogo kvapo.
Apibendrinant. Katės nemoka kalbėti, bet jos nuolat su mumis komunikuoja. Problema ta, kad mes dažnai negirdime jų tylių pagalbos šauksmų. Skausmo slėpimas – ne katės kaprizas, o išlikimo instinktas, kuris moderniame pasaulyje dažnai žaidžia prieš jas.
Jūs geriausiai pažįstate savo katę. Jei kažkas atrodo ne taip – tikriausiai taip ir yra. Pasitikėkite savo instinktais. Veterinarai dažnai girdi: „Jaučiau, kad kažkas negerai, bet galvojau, gal man tik pasirodė.“ Ne, nepasirodė. Jūs tiesiog pastebėjote subtilius ženklus, kurių protas dar nesuspėjo suvokti.
Mokėjimas suprasti, kad katei skauda – ne mistika, o įgūdis. Įgūdis, kuris ateina su patirtimi, dėmesiu ir meile savo gyvūnui. Ir atminkite – geriau nuvažiuoti pas veterinarą „be reikalo“ dešimt kartų, nei vieną kartą pavėluoti. Jūsų katė to verta.
Šaltiniai:
- https://www.searshosp.com/site/blog/2022/08/15/signs-pain-cats-what-help
- https://vcahospitals.com/know-your-pet/how-do-i-know-if-my-cat-is-in-pain
- https://www.petmd.com/cat/symptoms/how-tell-if-cat-pain
- https://animalemergencyservice.com.au/blog/signs-of-pain-in-cats/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva