Lietuvoje avių auginimas dažnai yra papildoma veikla, o ne pagrindinis ūkio ramstis. Nors avienos, vilnos ar net avies pieno produktai turi nišinių galimybių tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose, ši šaka vis dar lieka tarsi „šešėlyje“. Avių augintojai susiduria su menkomis supirkimo kainomis, ribotomis perdirbimo galimybėmis ir paramos iššūkiais, tačiau kartu tai viena iš tų žemės ūkio sričių, kuri gali tapti patraukliu pasirinkimu ieškantiems alternatyvos tradicinėms šakoms. Tad kyla klausimas – ar avių auginimas Lietuvoje turi šansą išsivystyti į tikrą, stabilų ir pelningą verslą?
Avių auginimas: situacija Lietuvoje
Lietuvoje avių auginimas vis dar išlieka nišine žemės ūkio šaka. Remiantis 2023 m. oficialiosios statistikos portalo duomenimis, šalyje laikyta apie 135,6 tūkst. avių, kai dar 2018 m. jų skaičius siekė 170 tūkst.; per penkerius metus, avių populiacija sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Didžioji dalis bandų telkiasi ūkininkų ir šeimos ūkiuose, kur laikoma net apie 98 % visų avių, o vidutinis bandos dydis siekia vos 15–16 gyvulių.
2024 m. pr. Ūkinių gyvūnų registre buvo įrašyta daugiau kaip 139 tūkst. avių, daugiausia jų laikoma Alytaus, Vilniaus ir Anykščių rajonuose. Nors bendras avių skaičius palaipsniui mažėja, dalis jų laikoma ekologiniuose ūkiuose ir tai sudaro 13% visos populiacijos.
Kalbant apie avienos realizaciją, situacija išlieka sudėtinga. 2024 m. skerdyklose paskerstas avių skaičius sumažėjo daugiau kaip penktadaliu, o kainos, nors ir siekia apie 624 eur už 100 kg skerdenų, nekompensavo mažėjančios pasiūlos.
Šie duomenys atskleidžia, kad avių auginimas Lietuvoje dar nesuformavo stiprios rinkos nišos, nors tam tikrose srityse, pvz., ekologinėje gamyboje ar nišinių produktų kūrime, jis turi potencialo augti.
Avių auginimo situacija Europoje
Kalbant apie avių auginimą Europos Sąjungos šalyse, taip pat yra susiduriama su mažėjimo tendencija, nors pokyčiai ir nėra tokie ryškūs, kaip Lietuvoje.
2023 m. ES šalyse laikyta apie 65–68 mln. avių ir ožkų, o per pastaruosius dvidešimt metų, jų populiacija sumažėjo daugiau nei penktadaliu. Vien per 2023 m. avių skaičius ES sumažėjo apie 1–2 %, kai Lietuvoje kritimas viršijo 20 % per penkerius metus.
Didžiausios avių laikytojos Europoje yra Ispanija, Rumunija, Graikija ir Prancūzija, kur avininkystė išlieka strategiškai svarbi mėsos ir pieno sektoriaus dalis. Tačiau lyginant su šiomis šalimis, avių auginimas Lietuvoje atrodo itin kuklus ir labiau koncentruotas į smulkius ūkius, todėl rinkos svyravimai ir realizacijos problemos mūsų šalyje juntamos stipriau. Šis kontrastas taip pat atskleidžia, kad Lietuvai reikalinga aiškesnė avininkystės strategija, norint, kad ši ūkio šaka taptų ne tik papildoma veikla, bet ir konkurencingu žemės ūkio segmentu.
Avių skaičiaus pokyčiai Lietuvoje ir ES
Avių veislės Lietuvoje
Remiantis Žemės Ūkio Duomenų Centro duomenimis, pagal 2024 m. spalio 28 d. parengtą avių veislių klasifikatorių, Lietuvoje yra registruotos 45 avių veislės, kurios yra suskirstytos į:
- mėsinės vilninės veislės avys,
- mėsinės kailinės veislės avys,
- pieninės veislės avys,
- egzotinės dekoratyviosios veislės avys.
Lietuvoje yra oficialiai pripažintos dvi vietinės veislės: Lietuvos vietinė šiurkščiavilnė (LŠ) ir Lietuvos juogalvė (LJ). Pirmoji veislė, Lietuvos vietinė šiurkščiavilnė, yra senasis, istoriškai paplitęs tipas, pasižymintis atsparumu, kukliais poreikiais ir tinkamumu ekstensyviam ganymui bei kraštovaizdžio priežiūrai. Lietuvos juodgalvė – tai veislė, sukurta sukryžminus vietines avis su Šropšyro ir Vokietijos juodgalvėmis. Ši veislė yra orientuota į mėsos – vilnos kryptį ir šiandien sudaro didžiausią grynaveislių avių dalį šalyje.
Šalia jų taikomos veisimo programos trims populiarioms mėsinėms veislėms – Sufolkai (S), Tekseliai (T) ir Île-de-France (IF). Šios veislės dažniausiai naudojamos kaip terminaliniai avinai, siekiant greitesnio augimo ir aukštesnės skerdenos kokybės mišrinant su vietinėmis motinomis. Kai kuriuose ūkiuose pasitaiko ir pieninės krypties bandų, kur naudojamos Rytų Fryzų avys, vertinamos dėl didelio produktyvumo, bet reikalaujančios intensyvesnio šėrimo bei priežiūros. Taip pat Lietuvoje auginamos nišinės Skudai (SK) veislės avys, atvežtos iš Vokietijos, kurios neturi oficialios selekcijos programos, bet vertinamos dėl tradicinių savybių ir tinkamumo kraštovaizdžio tvarkymui.
Kokias avių veisles rinktis pagal ūkio tikslą?
Ūkininkams, kurie domisi avių auginimu, veislės pasirinkimas priklauso nuo planuojamos krypties.
- Norint užsiimti mėsine gamyba, rekomenduojama laikyti Lietuvos juodgalves motinas ir naudoti Tekselių, Sufolkų ar Île-de-France avinus galutiniam kryžminimui; tai padės užtikrinti gerą skerdenos kokybę.
- Ekstensyviems ganymams ar kraštovaizdžio priežiūrai, tinkamiausios yra Lietuvos vietinės šiurkščiavilnės avys, nes jos atsparesnės ir mažiau reiklios.
- Jei jūsų tikslas yra didesnis ėriukų skaičius, į tarpinę grandį verta įtraukti Romanovo, mėsines kailines avis, o vėliau naudoti mėsinį terminalinį aviną.
- Pieninės produkcijos nišai galima rinktis Rytų Fryzų avis arba jų kryžminimus, tačiau tam būtinas intensyvesnis šėrimas ir tinkama pieno perdirbimo infrastruktūra.
Svarbu! Vietinių veislių (LŠ, LJ) laikymas ir veisimas patenka į nacionalinių genetinių išteklių priemones (in situ/ex situ) ir turi atskirus reikalavimus bei paramos logiką; prieš planuojant avių auginimą pagal veislę verta peržiūrėti naujausias ŽŪM ir LSMU/ŽŪDC gairės bei LAAA veisimo programų nuostatas.
Kokios sąlygos būtinos sveikai avių bandai?
Avių auginimas reikalauja ne tik tinkamai pritaikytos infrastruktūros, kuri užtikrintų gyvulių sveikatą ir produktyvumą, bet kartu ir sumažintų ūkio darbo sąnaudas. Štai pagrindiniai reikalavimai, išskiriami pagal laikymo sąlygas:
- Tvartas: patalpos turi būti sausos, gerai vėdinamos, be skersvėjų. Žiemą vienai suaugusiai aviai skiriama apie 1,0–1,3 m² ploto, o aviai su ėriuku – 1,5–1,9 m². Ėriavimosi gardui rekomenduojama ~1,5 m². Būtinas gausus pakratų kiekis, vidutiniškai apie 4–5 šiaudų ritinius šimtui avių per ėriavimosi laikotarpį.
- Šėrimo vieta: avių šėrimo loviai turi būti paruošti taip, kad kiekvienam gyvuliui liktų pakankamai vietos: apie 30 cm mažesnėms, kalnų veislėms ir 45 cm stambesnėms, lygumų avims. Tai padeda sumažinti konkurenciją ir traumų riziką.
- Vanduo: švarus vanduo privalo būti prieinamas visą laiką. Vėlyvuoju nėštumo laikotarpiu viena avis išgeria apie 6 l per parą, o laktacijos metu – iki 10 l.
- Ganyklos: orientacinis apkrovimas yra 7 avys hektare, tačiau produktyviose ganyklose šis skaičius gali siekti 10–12 avių/ha. Ganyklas būtina rotuoti, kad žolė spėtų atsinaujinti. O elektriniai aptvarai leidžia efektyviai kontroliuoti bandą ir lankščiai skirstyti laukus.
- Sezoninė priežiūra: kirpimas prieš išginant į ganyklą užtikrina gyvulių komfortą; rekomenduojama, kad vilna būtų bent 15–20 mm ataugusi. Karščio metu būtinas pavėsis ir nuolatinė vandens prieiga, kad avys išvengtų šilumos streso.
Avių priežiūra ir ganimas: svarbiausi aspektai
Sezoninis ganymo ciklas (pavasaris–ruduo)
Kadangi avys didžiąją metų dalį gali praleisti ganomos lauke, sezoninis ganymas yra vienas svarbiausių bandos valdymo aspektų.
- Pavasarį avis rekomenduojama išleisti tik tada, kai žolė siekia 6–8 cm aukštį, nes per ankstyvas ganymas silpnina ganyklų plotus bei mažina jų produktyvumą.
- Vasaros metu avys ganyklose praleidžia daugiausia laiko, tačiau sausros metu būtina jas papildomai šerti šienu ar silosu.
- O rudenį svarbu sudaryti sąlygas gyvuliams pasisotinti prieš žiemą, t.y. rudens metu paliekamos vadinamosios „užtvarinės“ ganyklos, kurios užtikrina žalią pašarą iki pat šalnų.
- Nerekomenduojama žiemą avių laikyti lauke, nebent esant sausoms sąlygoms ir turint specialiai įrengtas pastoges.
Ganyklų rotacijos svarba
Efektyvi avių auginimo praktika remiasi ganyklų rotacija: laukai dalijami į mažesnius plotus, kuriuose banda ganosi ribotą laiką, kol žolė kitose ganyklose pasiekia tinkamą aukštį. Toks metodas neleidžia pievoms būti sutrypiamoms, užtikrina geresnį žolės atsinaujinimą bei sumažina parazitų plitimą. Orientacinis rotacijos ciklas – 3–5 dienos viename plote, o po to jis paliekamas 3–4 sav. atsigauti. Avių augintojai pastebi, kad rotacinis ganymas leidžia laikyti daugiau avių tame pačiame plote, o ganyklų būklė išlieka geresnė ilgesnį laiko tarpą.
Avių elgsenos ir bandos valdymo ypatumai
Avys yra itin socialūs gyvūnai, todėl bandos valdymas turėtų remtis natūraliu jų elgesiu. T.y., gyvuliai jaučiasi saugiau ir ramesni, kai yra kartu, todėl nerekomenduojama jų laikyti pavieniui. Taip pat, perkeliant bandą iš vienos ganyklos į kitą, pravartu naudoti tuos pačius takus, nes avys linkusios sekta viena kitą.
Bandos vedimas bus lengvesnis, jei priekyje eis kelios „vedlės“ avys, kurias įpratusios sekti kitos avys. Tačiau atminkite, kad reaguodamas į stresą, avys gali susigrūsti, susižeisti, todėl svarbu vengti triukšmo ir staigių judesių. Praktikoje padeda šunys, specialiai dresuoti ganymui, tačiau būtina užtikrinti, kad jų darbas nesukeltų per didelio streso gyvuliams.
Elektriniai aptvarai ir apsauga nuo plėšrūnų: ką būtina žinoti?
Elektriniai aptvarai yra vienas efektyviausių būdų kontroliuoti bandą ir užtikrinti ganyklų rotaciją. Jie ne tik leidžia lanksčiai ir efektyviai padalyti ganyklas į mažesnius segmentus, bet ir greitai perkelti gyvulius į kitą plotą. Tam dažniausiai naudojamos kilnojamos plastikinės kuolų sistemos su elektrifikuotais tinklais.
Praktika rodo, kad trijų–keturių laidų aukštis (apie 60–90 cm) yra pakankamas avims sulaikyti, jei aptvaras nuolat prižiūrimas ir žolė nupjauta nuo laidų apačios. Svarbu pasirūpinti patikimu elektros šaltiniu – akumuliatoriniais generatoriais arba saulės baterijomis.
Lietuvoje avių augintojai vis dažniau susiduria su vilkų padaryta žala, ypač ganyklose, esančiose prie miškų. Vien elektrinis aptvaras ne visada pakankamai atgraso plėšrūnus, todėl turi būti taikomos papildomos priemonės.
Patikimiausia apsaugos priemonė – tinklinės tvoros, siekiančios ne mažiau kaip 120 cm aukštį, su įleista į žemę arba prilenkta apačia, kad vilkai nepralįstų. Veiksminga ir daugiasluoksnė apsauga: elektrinis laidas prie tinklo viršaus bei šunys, specialiai skirti bandos apsaugai (pvz., Maremma, Kaukazo aviganiai). Kai kuriuose ūkiuose naudojamos ir garsinės arba šviesos atbaidymo priemonės, tačiau jos veiksmingos tik trumpą laiką.
Valstybė ūkininkams kompensuoja tik dalį nuo vilkų padarytos žalos, tačiau patikimos prevencijos priemonės ilgainiui apsimoka labiau nei nuostolių atlyginimas.
Avių maitinimas: pagrindiniai ir koncentruoti pašarai
Avių mitybos pagrindą sudaro žolė, šienas ir silosas. Vasarą avys didžiąją dalį maisto gauna ganyklose, tačiau būtina užtikrinti, kad žolė jose būtų peraugusi ir geros kokybės. Žiemą pagrindinis pašaras – geros kokybės šienas, papildomai naudoti galima žolės ar kukurūzų silosą, tačiau svarbu vengti pelėsių ir pašaro užteršimo, nes avys yra labai jautrios mikotoksinams.
Produktyvumo laikotarpiu yra reikalingi ir koncentruoti pašarai. Dažniausiai naudojami miežiai, avižos ar kombinuoti pašarai.
Nėščioms avims paskutiniais nėštumo mėnesiais, taip pat žindančioms avims, būtina duoti papildomų grūdų, kad būtų užtikrinta pakankamas energijos kiekis ir baltymai. Būtini mineraliniai papildai: druskos laižalai, mikroelementai (pvz., selenas, cinkas, varis – pastarasis atsargiai, nes avys jautrios pertekliui) ir vitaminai A, D, E.
Avių maitinimo skirtumai pagal metų laikus
| Sezonas | Pagrindinis pašaras | Papildomi pašarai / pastabos |
| Pavasaris | Šviežia žolė (6–8 cm aukščio) | Palaipsnis pratinimas prie ganyklos, mineraliniai laižalai. |
| Vasara | Ganyklų žolė | Sausros metu papildomas šienas ar silosas, nuolatinė prieiga prie švaraus vandens. |
| Ruduo | Žolė, šienas, silosas | Papildomi grūdai kūno kondicijai sukaupti prieš žiemą. |
| Žiema | Šienas, silosas | Koncentruoti pašarai nėščioms ir žindančioms avims, vitaminai. |
Specialūs avių mitybos poreikiai
| Gyvulio būklė | Poreikiai ir rekomendacijos |
| Nėščios avys | Antroje nėštumo pusėje reikia daugiau energijos ir baltymų; būtina papildoma mineralinė mityba (ypač selenas, vitaminas E), kad būtų išvengta medžiagų apykaitos ligų. |
| Žindančios avys | Reikia daug energijos ir baltymų; papildomi grūdai ir baltyminiai pašarai; vandens poreikis gali siekti iki 10 l/dienai. |
| Ėriukai | Iki 2–3 sav. pagrindinis maistas – motinos pienas; nuo 2–3 sav. pratinami prie starterinių pašarų ir šieno, kad greičiau vystytųsi virškinimo sistema. |
Reprodukcija ir ėriukų auginimas: svarbiausi aspektai
- Veislinių avinų svarba
Sėkmingas avių auginimas yra neįsivaizduojamas be kryptingos veislinės veiklos. Avinų atranka yra esminė, nes jie palikuonims perduoda svarbiausias savybes: augimo greitį, skerdienos kokybę, vaisingumą. Todėl rekomenduojama naudoti tik sveikus, patikrintus veislinius avinus.
Avių poravimasis dažniausiai planuojamas rudenį, kad ėriavimasis vyktų pavasarį, kai gausu žolės. Ėringumo sezonas trunka apie 5 mėn., tačiau ovuliacija aktyviausia trumpėjant dienoms (rugsėjį–lapkritį). Vidutinis vislumas Lietuvoje siekia 140–160 %, t. y. iš 100 avių sulaukiama 140–160 ėriukų.
- Ėriavimasis ir ėriukų priežiūra pirmosiomis savaitėmis
Ėriavimasis yra kritinis laikotarpis, todėl būtina užtikrinti sausą, šiltą ir ramų gardą. Įprasta ėriukavimo gardo erdvė – apie 1,5 m² porai (avis + ėriukas).
Pirmosiomis valandomis ėriukas privalo gauti priešpienio, nes jis užtikrina imunitetą. O jei motina dėl kokių nors priežasčių negali pamaitinti, naudojamas užšaldytas priešpienis arba dirbtiniai pakaitalai. Pirmosiomis savaitėmis svarbu stebėti, ar ėriukas aktyvus, gauna pakankamai pieno ir auga.
- Ėriukų nujunkymas ir augimo stebėjimas
Ėriukai paprastai nujunkomi 2–3 mėn. amžiaus, tačiau tai priklauso nuo ūkio krypties. Mėsiniuose ūkiuose dažnai taikomas ankstyvesnis nujunkymas, kad motinos greičiau grįžtų į gerą kūno kondiciją kitam poravimui. Nuo 2–3 sav. amžiaus ėriukai turėtų turėti prieigą prie starterinių pašarų ir gero šieno, tai padeda greičiau išsivystyti jų prieskrandžiams. Vertinant augimą, svarbu sekti svorį: sveikas ėriukas per savaitę priauga apie 200–300 g.
Dažniausios avių ligos
| Liga/problema | Pagr. simptomai | Pasekmės ūkiui | Prevencija |
| Vidaus parazitai | Viduriavimas, svorio kritimas, silpnumas. | Mažėja prieaugis, didėja gaišimo rizika. | Reguliarus dehelmintizavimas, ganyklų rotacija. |
| Nagų puvinys | Šlubavimas, pūlingi nagų pažeidimai. | Ribotas judrumas, mažesnis svoris, papildomos darbo sąnaudos. | Nagų kirpimas kas 6–8 savaites, tvarto higiena, dezinfekcija. |
| Pneumonija | Kosulys, dusulys, karščiavimas. | Didelis gaišimo pavojus, gydymo išlaidos. | Tinkamas vėdinimas tvarte, sausas guolis, vengti pergrūsto laikymo. |
| Mineralų trūkumas | Silpni ėriukai, lėtas augimas, raumenų silpnumas. | Prastesni augimo rodikliai, didesnis ėriukų mirtingumas. | Subalansuotas pašarų racionas, mineraliniai papildai ir laižalai. |
Avių auginimas ir su juo susiję reikalavimai: ką turi žinoti ūkininkas?
- Gyvūnų ženklinimas ir registracija
Kiekviena avis privalo būti paženklinta dviem ausų įsagais su individualiu numeriu (pagal LT ir ES teisės aktus), o visa banda turi būti registruota Ūkinių gyvūnų registre (ŪGR), o judėjimas (pardavimas, pirkimas, transportas) – fiksuojamas.
- Sveikatos kontrolė
Ūkiuose privaloma vykdyti profilaktines priemones, nustatytas VMVT (vakcinacija nuo tam tikrų ligų, dehelmintizacija pagal planą). Įtariant užkrečiamąją ligą (pvz., avių raupus, pasiutligę), ūkininkas privalo nedelsdamas informuoti VMVT.
- Gyvūnų judėjimas ir prekyba
Avių pervežimas leidžiamas tik turint Gyvūnų sveikatos sertifikatą (išduoda VMVT). Prekyba ES viduje ir eksportas į trečiąsias šalis reglamentuojami ES gyvūnų sveikatos teisės aktu (Animal Health Law, Reglamentas (ES) 2016/429).
- Skerdimas ir produktų realizacija
Avių skerdimas turi vykti patvirtintose skerdyklose, išskyrus leidžiamus atvejus savoms reikmėms ūkyje (laikantis higienos normų). Avienos realizacija galutinio vartotojo rinkai privalo atitikti Maisto saugos ir higienos reikalavimus (Reglamentai (EB) Nr. 852/2004, 853/2004).
Kokia parama yra teikiama avininkystės ūkiams?
- Tiesioginės išmokos. Nuo 2023 m. pagal Lietuvos BŽŪP Strateginį planą ūkininkams mokama bazinė išmoka (BISS), perskirstomoji išmoka, išmoka jaunajam ūkininkui, susietoji pajamų parama už gyvulius (taikoma ir avims/ožkoms), taip pat savanoriškos ekologinės sistemos (ekoschemos). Taisyklės ir jų pakeitimai kiekvieniems metams tvirtinami NMA/ŽŪM; 2024 m. struktūra ir naujovės patvirtintos kovo 21 d.
- Susietoji pajamų parama už avis (Coupled support). NMA patvirtino 2023–2027 m. susietosios pajamų paramos taisykles už mėsinius galvijus, avis ir ožkas; parama mokama už ŪGR registruotas, suženklintas ne jaunesnes kaip 60 d. avis, laikytas nepertraukiamai ≥30 d. numatytu laikotarpiu. 2025 m. NMA viešai skelbė susietosios paramos mokėjimų startą (kovo 1–birželio 30 d.).
- Genetinių išteklių (vietinių veislių) išsaugojimas. Už Lietuvos juodgalves (LJ) ir Lietuvos vietines šiurkščiavilnes (LŠ) skiriama parama kaip už genetinius išteklius; patvirtinti įkainiai – 187 Eur/SG (ėriavedė/avytė/veislinis avinas). Tai aktualu ūkiams, norintiems išlaikyti vietines veisles ir diversifikuoti pajamas.
Avių produkcijos realizacija – neišnaudotos galimybės?
- Aviena
Avienos skerdienos rinka Lietuvoje tebėra palyginti nedidelė, o vidaus paklausa – ribota. 2024 m. šalies skerdyklose paskerstų avių skaičius sumažėjo daugiau kaip penktadaliu, o vidutinė kaina siekė apie 624 eurus už 100 kg skerdenų. Nors prekybos tinkluose aviena užima tik nišinę vietą, eksporto galimybės platesnės: didelė paklausa egzistuoja Skandinavijoje, Vokietijoje bei kai kuriose Vidurio Rytų šalyse. Mažesni ūkiai dažnai renkasi tiesioginę prekybą, t.y., avienos pardavimą vietoje, internetu ar ūkininkų turguose, kur gaunama didesnė pridėtinė vertė nei supirkimo rinkoje.
- Vilna
Vilnos rinka Lietuvoje yra viena didžiausių avių augintojų problemų. Supirkimo kainos menkos, dažnai nepadengiančios net kirpimo sąnaudų, todėl dalis ūkininkų vilną naudoja kaip mėšlą ar energijos gamybai. Vis dėlto egzistuoja ir nišinės galimybės: vilna gali būti naudojama ekologiškoms izoliacinėms medžiagoms, siūlams ar tradiciniams amatams.
- Avies pienas
Lietuvoje avies pieno gamyba beveik neišnaudota, tačiau tai niša, galinti suteikti aukštą pridėtinę vertę. Pasaulyje avies pienas laikomas itin vertingu dėl maistingumo ir naudojamas gurmaniškiems sūriams gaminti (pvz., fetai). Nišinės pieno produktų linijos galėtų tapti konkurenciniu pranašumu, ypač orientuojantis į sveikos mitybos ar gurmaniškos virtuvės segmentą.
Kaip avių auginimas susijęs su aplinkosauga?
Avių ganimas yra vienas efektyviausių būdų palaikyti atvirą kraštovaizdį. Ganydamos jos užkerta kelią pievų užžėlimui krūmais ir invaziniais augalais, padeda išlaikyti mozaikinę augaliją ir tradicinį kaimo vaizdą. Dėl šios priežasties daugelyje Europos šalių avys laikomos ne tik ūkiniu gyvuliu, bet ir kraštovaizdžio tvarkytoju.
Dar daugiau, ekstensyvus ganymas palaiko augalų įvairovę pievose, sudaro sąlygas vabzdžiams, paukščiams ir kitiems gyvūnams. Ypač svarbu saugoti pusiau natūralias pievas, kurios yra priklausomos nuo reguliaraus ganymo. Avių auginimas šiose teritorijose prisideda prie nykstančių buveinių išlaikymo ir tampa svarbia priemone saugomų teritorijų valdymo planuose.
Taip pat, ganyklos, kuriose laikomos avys, veikia kaip anglies kaupimo rezervuarai: sveikos pievos sukaupia reikšmingą kiekį organinės anglies, mažindamos šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį atmosferoje. Tinkamai tvarkomos ganyklos saugo dirvožemį nuo erozijos, o rotacinis ganymas leidžia palaikyti gerą augalijos būklę, išvengiant dirvos nualinimo.
Svarbu nepamiršti, kad ūkininkai, kurie laikosi aplinkosauginių reikalavimų, gali pretenduoti į papildomas išmokas (pvz., ekstensyvaus ganymo ekoschemos ar Natura 2000 kompensacijos). Tokiu būdu aplinkosauginė nauda susijungia su tiesiogine finansine paskata, todėl tinkamai organizuotas avių auginimas padeda ne tik saugoti gamtą, bet ir diversifikuoti ūkio pajamas.
Avių auginimas: iššūkiai ir ateities perspektyvos
Avių auginimas Lietuvoje susiduria su daugybe iššūkių, kurie riboja šios šakos plėtrą. Didžiausia problema išlieka ribota avienos paklausa vidaus rinkoje – ji vis dar laikoma nišine mėsa, o vartotojų įpročiai orientuoti į kiaulieną ir paukštieną. Ne mažiau sudėtinga situacija ir vilnos rinkoje: supirkimo kainos tokios žemos, kad dažnai nepadengia net kirpimo sąnaudų. Pieninė kryptis Lietuvoje tik pradedama atrasti, todėl jai trūksta perdirbimo infrastruktūros ir rinkodaros. Smulkūs ūkiai dažnai susiduria su administracine našta – sudėtingais reikalavimais ženklinimui, apskaitai, paramos sąlygoms. Be to, avininkystę apsunkina vilkų daroma žala ir nepakankama apsaugos infrastruktūra.
Vis dėlto ateities perspektyvos leidžia į šią šaką žvelgti optimistiškai. Aviena yra sveikos mitybos ir gurmaniškų produktų segmentas, todėl orientacija į tiesioginę prekybą ar eksporto rinkas (ypač Skandinaviją ir Vokietiją) gali padidinti ūkio pajamas. Pieninės avys, nors ir nišinė kryptis, gali tapti pridėtinę vertę kuriančia veikla, ypač gaminant sūrius ar kitus aukštos kokybės produktus. Vietinės veislės, tokios kaip Lietuvos juodgalvė ar Lietuvos vietinė šiurkščiavilnė, yra svarbios genetinės įvairovės išsaugojimui ir gali būti remiamos valstybės paramos priemonėmis. Ekstensyvus ganymas saugomose teritorijose taip pat sudaro sąlygas gauti papildomas išmokas už aplinkosaugą, o inovacijos – elektriniai aptvarai, skaitmeniniai bandos sekimo sprendimai – leidžia efektyviau valdyti ūkius.
Ir, nors avių auginimas Lietuvoje šiandien vis dar dažnai vertinamas kaip šalutinė ar nišinė veikla, tinkamai išnaudojus paramos galimybes, plečiant nišinius produktus ir ieškant eksporto rinkų, ši šaka gali tapti konkurencingu bei tvariu žemės ūkio sektoriaus segmentu. Viskas priklauso nuo ūkininkų gebėjimo derinti tradicijas su inovacijomis ir tiems, kurie žengs šiuo keliu, atsiveria perspektyvos sukurti konkurencingą ir tvarų ūkį.
Šaltiniai:
https://projectblue.blob.core.windows.net/media/Default/Beef%20&%20Lamb/GetStartedSheepFarm_2873_191031_WEB.pdf
http://www.pocketfarm.co.uk/index.html%3Fp=4752.html
https://www.fwi.co.uk/news/environment/analysis-what-future-for-sheep-farming-in-the-uplands
https://researchbriefings.files.parliament.uk/documents/CDP-2024-0114/CDP-2024-0114.pdf
https://www.rnz.co.nz/national/programmes/countrylife/audio/2018945589/what-s-the-model-sheep-of-the-future
https://www.europarl.europa.eu/RegData/etudes/ATAG/2018/620242/EPRS_ATA(2018)620242_EN.pdf
https://zudc.lt/statistika/2024-m-lietuvoje-mazejo-aviu-skerdimai
https://osp.stat.gov.lt/lietuvos-aplinka-zemes-ukis-ir-energetika-2023/zemes-ukis/gyvulininkyste
https://zudc.lt/statistika/lietuvoje-mazeja-aviu-ir-ozku-bei-ju-laikytoju-skaicius
https://zudc.lt/wp-content/uploads/2024/10/Aviu_veisliu_klasifikatorius_20241028.pdf
https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/patvirtintos-2024-m-tiesioginiu-ismoku-taisykles
https://zum.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/bendroji-zemes-ukio-politika/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-2023-2027-m-strateginis-planas-1
https://e-seimas.lrs.lt/rs/actualedition/65a73b03b48211ed924fd817f8fa798e/faIcCvKzSv
https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/aktuali-informacija-apie-atliktu-ukio-darbu-zurnalo-pildyma-Wk9
https://zum.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/5/NTdIXJ6Y5Ec.pdf
https://zum.lrv.lt/media/viesa/saugykla/2024/2/uHfGmrX2wkw.pdf
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.