Šildymo sąskaitos kasmet vis labiau spaudžia tiek miesto, tiek kaimo namų ūkius, o senos, dūmais alsuojančios krosnys ir neefektyvūs kietojo kuro katilai tampa vis brangesniu, nepatogiu bei daug kasdienės priežiūros reikalaujančiu malonumu. Gera žinia ta, kad valstybės parama šildymo modernizavimui ir toliau išlieka pasiekiama – valstybė skiria nemažas sumas sistemų atnaujinimui, o šiemet atsirado ir keletas papildomų galimybių, kurios ypač aktualios žemės ūkio veikla užsiimantiems žmonėms bei kaimo vietovių gyventojams.
Žemės ūkyje ir kaimo sodybose valstybės parama šildymo modernizavimui gali būti pritaikoma dviem skirtingais lygmenimis: užtikrinant gyvenamojo būsto komfortą arba didinant gamybinių patalpų, dirbtuvių bei ūkinių pastatų energetinį efektyvumą. 2026-ieji atveria realias finansavimo galimybes abiem šioms sritims, tačiau norint jomis pasinaudoti be streso, būtina tiksliai suprasti atskirų agentūrų taisykles ir pasiruošti dokumentus iš anksto.
Valstybės parama šildymo modernizavimui per LEA – greičiausias kelias atnaujinti namus
Populiariausia ir plačiausiai žinoma priemonė gyventojams – Lietuvos energetikos agentūros (LEA) administruojama valstybės parama šildymo modernizavimui, skirta keisti senus, taršius biomasės ar iškastinio kuro katilus į modernesnes, aplinkai draugiškas sistemas. Nuo 2026 m. sausio 2 d. gyventojai vėl gali teikti paraiškas – naujam kvietimui skirta 3,3 mln. eurų, o kompensuojami tiek 5-osios klasės sertifikuoti biokuro katilai, tiek įvairaus tipo šilumos siurbliai: žemė–vanduo, vanduo–vanduo, oras–vanduo ar oras–oras.
Vienintelė esminė sąlyga – namas turi būti neprijungtas prie centralizuoto šilumos tiekimo tinklo, kas didžiajai daliai kaimo gyventojų ir ūkininkų yra visiškai natūrali kasdienybė.
Kaip veikia finansavimo mechanizmas?
Svarbu suprasti patį programos mechanizmą: ši valstybės parama šildymo modernizavimui individualiems namams teikiama retrospektyviai. Tai reiškia, kad pirmiausia turite atlikti darbus – įsigyti ir sumontuoti naują šildymo įrenginį, o tik tada teikti paraišką bei mokėjimo prašymą kompensacijai gauti. Kartu pateikiama PVM sąskaita faktūra, bankinio apmokėjimo išrašas, montavimo aktas, techninė specifikacija ir įrenginio nuotraukos.
- Kompensacija gali siekti iki 50 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kurios apskaičiuojamos pagal valstybės patvirtintus fiksuotuosius įkainius už įrangos galios kilovatą (kW).
- Paraiškos vertinamos ne konkurso būdu, o eiliškumo tvarka, todėl atlikus darbus ir surinkus dokumentus delsti nereikėtų.
Kvietimai skelbiami kiekvieno ketvirčio pirmąją darbo dieną, o šiuo metu – kaip tik aktualiausia žinia: 2026 m. rugpjūčio 3 d. paskelbtas papildomas kvietimas neefektyvių biomasės katilų keitimui, galiojantis visoje Lietuvoje. Kas planuoja artimiausiu metu keisti krosnį ar katilą, dabar – tinkamiausias metas pradėti dokumentų tvarkymą.
Verta paminėti ir bendrą programos mastą: nuo 2023 metų parama jau pasinaudojo beveik 15 tūkstančių gyventojų, jiems iš viso skirta daugiau nei 49 mln. eurų, o šiais metais programai numatyta iš viso 22,4 mln. eurų. Tai rodo, kad ši valstybės parama šildymo modernizavimui – ne vienkartinė akcija, o ilgalaikė, nuosekliai veikianti sistema, kuria galima pasinaudoti ir ateityje.
Ką pasirinkti ūkininko sodybai?
- Šilumos siurblys oras–vanduo / žemė–vanduo: idealiai tinka, jei gyvenamajame name yra įrengta grindinio šildymo arba radiatorių sistema. Dideliuose sklypuose ar sodybose geoterminis šildymas (žemė–vanduo) dažnai tampa itin efektyviu sprendimu ilguoju laikotarpiu, nes žemės gelmių temperatūra išlieka stabili net ir spaudžiant stipriausiems šalčiams.
- 5-osios klasės biokuro (granulinis) katilas: dažnas pasirinkimas kaimo vietovėse, kur turima nuosavo miško ar pigesnių biokuro išteklių (medžio pjuvenų ar šiaudų granulių). Svarbu atkreipti dėmesį, kad įrenginys privalo turėti 5-osios klasės sertifikatą pagal LST EN 303-5 standartą ir pasižymėti aukštu naudingo veiksmo koeficientu bei maža emisija.
APVA ir valstybės parama šildymo modernizavimui bei kompleksinei namų renovacijai
Kita kryptis – Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) teikiama parama, skirta ne pavieniam šildymo įrenginiui, o visos namo energinės būklės gerinimui. Čia svarbu neapsigauti: vien tik katilo ar šilumos siurblio pakeitimas šiai paramai negalioja.
Renovacijos darbai turi užtikrinti ne žemesnę kaip B energinio naudingumo klasę ir bent 40 proc. energijos sutaupymą. Tai paprastai pasiekiama derinant kelis kompleksinius darbus vienu metu:
- sienų, stogo, cokolio ir perdangų šiltinimą;
- senų langų bei išorinių durų keitimą sandaresniais;
- šildymo ir vėdinimo (su rekuperacija) sistemų atnaujinimą.
Šioje programoje valstybės parama šildymo modernizavimui ir namo apšiltinimui gali siekti iki 75 eurų už kvadratinį metrą, bet ne daugiau kaip 14 500 eurų vienam namų ūkiui. Prieš pradedant darbus būtinai reikalinga eksperto pažyma (investicinis planas ar energetinis auditas), o po darbų – energinio naudingumo sertifikatas, patvirtinantis pasiektą rezultatą. Šiai priemonei taip pat galioja taisyklė, kad visi darbai iš pradžių apmokami savomis lėšomis, o kompensacija išmokama tik pateikus visus reikiamus atliktų darbų dokumentus.
Kas aktualu patiems ūkininkams: gamyba, ūkio pastatai ir energetinis savarankiškumas
Didelė dalis žemės ūkio veikla užsiimančių gyventojų susiduria su iššūkiu – kaip apšildyti ar aprūpinti energija ne tik gyvenamąjį namą, bet ir dirbtuves, technikos garažus, fermas ar produkcijos sandėlius. Įprasta valstybės parama šildymo modernizavimui, skirta gyventojams (LEA ar APVA), ūkiniams gamybiniams pastatams negalioja.
Čia į pagalbą ateina Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) administruojama priemonė „Tvarios investicijos į žemės ūkio valdas“ (pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginį planą).
Rudens kvietimas ir 67,1 mln. eurų biudžetas
Rudenį, nuo 2026 m. spalio 1 d. iki lapkričio 30 d., startuos nauji kvietimai pagal šią priemonę, kuriems iš viso numatyta net 67,1 mln. eurų. Parama teikiama negrąžintinos dotacijos forma ir apima ne tik gyvulininkystės ar augalininkystės sektorių plėtrą, bet ir su energijos efektyvumu bei atsinaujinančiais ištekliais susijusias investicijas – įskaitant elektros generatorius, naujus technologinius įrenginius bei kitą su ūkio energetiniu savarankiškumu susijusią infrastruktūrą.
Naujovė – apibrėžti įkainiai biodujų jėgainėms
Papildomai verta žinoti, kad nuo 2026 m. liepos 31 d. įsigaliojo patikslintos šios priemonės įgyvendinimo taisyklės. Jose nustatyti fiksuotieji vieneto įkainiai iki 97 kilovatų (kW) galios biodujų jėgainių statybai ir įrengimui – priklausomai nuo galios, vieno kilovato įkainis svyruoja nuo apie 10,2 iki 15,5 tūkst. eurų, ir į šią sumą jau įskaičiuotos visos pagrindinės išlaidos, įskaitant reaktorių ir kogeneracinę sistemą.
Tai reiškia paprastesnę ir spartesnę administracinę tvarką ūkininkams, svarstantiems apie organinių atliekų (mėšlo, biomasės) panaudojimą biodujų gamybai – tai leidžia kartu spręsti ir šilumos, ir elektros poreikį ūkyje.
Kas gaus papildomus balus atrankoje? Atrenkant paraiškas NMA dotacijoms, papildomi balai skiriami:
- ūkiams, diegiantiems technologijas, kurios tiesiogiai mažina šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) ir amoniako emisijas;
- jauniesiems ūkininkams;
- mažesnio ekonominio dydžio valdų savininkams, siekiantiems padidinti savo ūkio gyvybingumą.
Kaip nepražiopsoti finansavimo: klaidų prevencija ir praktiniai patarimai
Nepriklausomai nuo to, kurią programą renkatės, galioja kelios universalios taisyklės, kad valstybės parama šildymo modernizavimui būtų gauta sėkmingai ir be rizikos netekti lėšų:
- Atkreipkite dėmesį į darbų pradžios reikalavimus: tai viena dažniausių klaidų. Teikiant paraišką LEA dėl gyvenamojo namo katilo keitimo, darbai atliekami prieš pateikiant paraišką. Tačiau investuojant į ūkio gamybinius pastatus per NMA, darbų negalima pradėti iki paraiškos pateikimo dienos – kitaip patirtos išlaidos bus pripažintos netinkamomis.
- Rangovo ir įrangos patikra: ne visi rinkoje esantys šilumos siurbliai ar katilai atitinka reikalavimus. Pavyzdžiui, LEA reikalauja, kad šilumos siurblių efektyvumo koeficientas (COP) atitiktų tam tikras normas, o biokuro katilai būtų būtent 5-osios klasės. Prieš pirkdami įrangą, pasitikrinkite jos sertifikatus.
- Dvigubo finansavimo draudimas: tam pačiam objektui ar įrenginiui gauti kompensaciją per kelias skirtingas programas griežtai draudžiama. Jei šilumos siurbliui gavote LEA paramą, jo nebegalite įtraukti į NMA ar APVA projektus.
- Registrų centro duomenys ir verslo atskyrimas: jei gyvenamajame name registruota ūkininko ūkio buveinė arba vykdoma ekonominė veikla, teikiant LEA paraišką prireiks papildomai užpildyti „Vienos įmonės“ deklaraciją dėl de minimis pagalbos.
- Mokėjimai tik bankiniu pavedimu: visi atsiskaitymai už įrangą ir montavimo darbus turi būti atlikti bankiniu pavedimu – atsiskaičius grynaisiais pinigais kompensacija neišmokama. Dokumentus – sąskaitas, sertifikatus, nuotraukas – verta rinkti nuo pat pirmos dienos, nes būtent trūkstami popieriai dažniausiai lemia atmestas paraiškas.
Straipsnis parengtas remiantis Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos, Lietuvos energetikos agentūros (LEA), Aplinkos projektų valdymo agentūros (APVA) bei Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos oficialia informacija ir 2026 m. paskelbtais paramos kvietimų duomenimis. Tikslias sąlygas, terminus ir sumas rekomenduojama pasitikrinti oficialiose institucijų svetainėse – ena.lt, apva.lrv.lt bei nma.lt – prieš teikiant paraišką, nes kvietimų sąlygos gali keistis.