Viščiukų lesinimas yra aiškiai etapais pagrįsta sistema, kurioje kiekvienas augimo laikotarpis reikalauja skirtingo lesalo sudėties, struktūros ir šėrimo principų. Didžioji dalis problemų atsiranda ne dėl vieno netinkamo sprendimo, o dėl to, kad šie etapai nėra vertinami nuosekliai – per anksti keičiami lesalai, neteisingai parenkami papildai arba ignoruojami fiziologiniai poreikiai. Šiame straipsnyje pateikiama viščiukų lesinimo schema nuo 0 iki 18 savaičių ir pagrindiniai principai, kurie leidžia šią schemą taikyti praktiškai ir išvengti dažniausių šėrimo klaidų.
Viščiukų lesinimas: kokie principai iš tikrųjų lemia augimą?
Viščiukų lesinimas tiesiogiai lemia ne tik augimo greitį, bet ir tai, ar formuosis tolygus, fiziologiškai stabilus pulkas. Ankstyvame etape padarytos klaidos dažniausiai neatsistato, net jei vėliau lesinimas koreguojamas, augimo atsilikimas ar silpnesnis imunitetas, išlieka.
Pagrindinė priežastis – labai greitai kintantys viščiuko organizmo poreikiai. Per pirmąsias savaites intensyviai vystosi virškinimo sistema, raumenų audiniai ir medžiagų apykaita, todėl lesalas turi būti ne tik pakankamai maistingas, bet ir tiksliai subalansuotas pagal amžių.
Viščiukų lesinimas iš esmės remiasi keliais pagrindiniais principais.
- Baltymų kiekis lesale
Pirmosiomis savaitėmis jis yra kritinis, nes užtikrina audinių formavimąsi. Per mažas baltymų kiekis lemia lėtesnį augimą ir nevienodą vystymąsi, o per didelis – apkrauna medžiagų apykaitą. - Mineralų, ypač kalcio, balansas
Augimo laikotarpiu mineralų poreikis skiriasi nuo dedeklių fazės. Per anksti pradėtas naudoti kalciu turtingas lesalas gali trikdyti inkstų veiklą ir mineralų įsisavinimą. - Lesalo forma ir struktūra
Smulkesnė frakcija ankstyvame etape užtikrina tolygų suvartojimą. Netinkamai parinkta lesalo struktūra gali sumažinti bendrą lesalo suvartojimą, net jei jo sudėtis yra tinkama. - Lesalo keitimo nuoseklumas
Staigūs pokyčiai tarp skirtingų lesalų sukelia stresą ir gali paveikti virškinimą, todėl perėjimas visada turi būti laipsniškas.
Būtent šie aspektai tampa pagrindu tolesnei viščiukų lesinimo schemai, kurią aptarsime kitame skyriuje.
Viščiukų lesinimas: schema nuo 0 iki 18 savaičių
Viščiukų lesinimas keičiasi etapais, kurie tiesiogiai susiję su augimo tempu, virškinimo sistemos branda ir būsima produktyvumo faze. Kiekviename laikotarpyje svarbu ne tik keisti lesalą, bet ir suprasti, kodėl tai daroma.
| Amžius | Lesalo tipas | Baltymai (%) | Pagr. tikslas | Svarbūs niuansai |
| 0–6 sav. | Starterinis lesalas (angl. starter) | ~18–22 % | Intensyvus augimas, organų ir audinių formavimasis | Smulkios frakcijos (trupiniai), nuolatinis prieinamumas, galima rinktis medikuotą lesalą (kokcidiozės prevencija) |
| 6–8 sav. | Pereinamasis (angl. starter–grower) | ~16–18 % | Stabilus augimo perėjimas | Lesalas keičiamas palaipsniui, maišant su ankstesniu |
| 8–18 sav. | Augimo lesalas (angl. grower) | ~14–16 % | Tolygus vystymasis be per greito brendimo | Ribojamas perteklinis baltymų kiekis, svarbus energijos balansas |
| 18+ sav. | Dedeklių lesalas (angl. layer) | ~15–17 % | Pasirengimas kiaušinių dėjimui | Padidintas kalcio kiekis, netaikyti per anksti |
Ką svarbu suprasti apie šią schemą?
Didžiausia klaida – vertinti šią schemą kaip griežtą kalendorių. Iš tikrųjų tai yra orientyras, kuris turi būti derinamas su pulko būkle.
Pereinamasis laikotarpis (apie 6–8 sav.) yra vienas jautriausių. Jei lesalas pakeičiamas staiga, viščiukai gali trumpam sumažinti lesalo suvartojimą, o tai tiesiogiai veikia augimo tempą. Todėl rekomenduojama bent 5–7 dienas maišyti seną ir naują lesalą.
Ne mažiau svarbus momentas – perėjimas prie dedeklių lesalo. Jis neturėtų būti siejamas tik su amžiumi. Jei viščiukai dar nėra pasiekę fiziologinio brandumo, padidintas kalcio kiekis gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
Taip pat verta atkreipti dėmesį, kad skirtingi lesalo tipai (pvz., medikuotas ar nemedikuotas) gali būti naudojami tame pačiame etape, priklausomai nuo laikymo sąlygų ir ligų rizikos.
Kokį lesalą viščiukams pasirinkti skirtingais etapais?
Viščiukų lesinime naudojami terminai dažnai painiojami, nes jie apima kelis skirtingus aspektus: augimo etapą, ligų prevenciją ir gamybos principus. Žemiau pateikta lentelė leidžia aiškiai atskirti šiuos pasirinkimus.
| Kategorija | Lesalo tipas | Kada naudojamas? | Esminė paskirtis | Svarbūs niuansai |
| Pagal amžių | Starterinis lesalas | 0–6 sav. | Intensyvus augimas | Didžiausias baltymų kiekis |
| Augimo lesalas | 6–18 sav. | Tolygus vystymasis | Mažinamas baltymų kiekis | |
| Dedeklių lesalas | 18+ sav. | Kiaušinių gamyba | Didelis kalcio kiekis | |
| Pagal sveikatos kontrolę | Medikuotas lesalas | Ankstyvas etapas, esant rizikai | Kokcidiozės prevencija | Suderinamas su laikymo sąlygomis |
| Nemedikuotas lesalas | Kontroliuojamos sąlygos | Standartinis lesinimas | Netinka maišyti su vakcinacijos strategijomis | |
| Pagal kilmę | Ekologiškas lesalas | Bet kuris etapas | Sertifikuotos žaliavos | Skirtumas – žaliavų kilmė, ne fiziologija |
| Įprastas lesalas | Bet kuris etapas | Plačiausiai naudojamas | Gali turėti sintetinių priedų |
Ką svarbu suprasti renkantis lesalą?
Lesalo pasirinkimas visada vyksta dviem etapais:
- pirmiausia nustatomas viščiukų amžius ir augimo etapas;
- tik tada pasirenkamas lesalo tipas pagal laikymo sąlygas ir ūkininkavimo kryptį.
Būtent ši seka dažnai pažeidžiama. Kai lesalas pasirenkamas pagal etiketę („ekologiškas“, „su papildais“), o ne pagal augimo etapą, atsiranda disbalansas, kuris ilgainiui atsispindi pulko augime.
Ar viščiukų lesalo forma iš tikrųjų svarbi?
Viščiukų lesinime dažniausiai daug dėmesio skiriama lesalo sudėčiai, tačiau ne mažiau svarbi yra jo forma. Net ir tinkamai subalansuotas lesalas gali būti suvartojamas netolygiai, jei jo struktūra neatitinka viščiukų amžiaus.
Pirmosiomis savaitėmis viščiukai dar neturi išvystyto įgūdžio efektyviai rinktis stambesnių dalelių, todėl lesalo forma tiesiogiai lemia, kiek maisto jie faktiškai suvartoja.
| Lesalo forma | Kada tinkamiausia? | Pagr. privalumas | Galimi trūkumai |
| Trupiniai (angl. crumbles) | 0–6 sav. | Lengvai sulesami, tolygus suvartojimas | Gali byrėti, jei frakcija per smulki |
| Miltinis lesalas (angl. mash) | Ankstyvas arba pereinamasis etapas | Natūrali struktūra, lengvai maišomas | Viščiukai gali atsirinkti atskiras lesalo dalis |
| Granuliuotas lesalas (angl. pellets) | Nuo ~6–8 sav. | Mažiau selektyvaus lesimo | Per anksti naudojant – mažesnis suvartojimas |
Ką tai reiškia praktiškai?
Ankstyvame etape svarbiausia, kad visi viščiukai galėtų vienodai pasiekti ir sulesti lesalą. Todėl smulkios frakcijos (trupiniai) yra saugiausias pasirinkimas, nes sumažina riziką, kad dalis pulko gaus mažiau maistinių medžiagų.
Augant viščiukams, jų gebėjimas sulesti stambesnes daleles didėja, todėl galima pereiti prie granuliuoto lesalo. Tačiau šis perėjimas neturėtų būti skubinamas: jei granulės įvedamos per anksti, dalis viščiukų tiesiog suėda mažiau, nors lesalas ir yra tinkamos sudėties.
Miltinis lesalas dažniau naudojamas kaip tarpinis variantas arba specifinėse situacijose, tačiau jis turi vieną svarbią riziką – viščiukai gali pradėti rinktis smulkesnes ar skanesnes daleles, todėl suvartojamo raciono sudėtis tampa netolygi.
Dažniausia klaida yra vertinti lesalo formą kaip antraeilį pasirinkimą. Iš tikrųjų ji tiesiogiai veikia:
- suvartojamo lesalo kiekį;
- augimo tolygumą pulke;
- silpnesnių individų išgyvenamumą.
Kiek ir kaip dažnai reikia lesinti viščiukus?
Viščiukų lesinimas kiekių prasme skiriasi nuo daugelio kitų gyvūnų šėrimo, nes čia nėra griežtai normuojamų porcijų kiekvienam kartui. Pagrindinis principas yra nuolatinis lesalo prieinamumas, tačiau tai nereiškia, kad kontrolė nereikalinga.
Ankstyvame etape viščiukai lesa dažnai, mažomis porcijomis, todėl lesalas turi būti prieinamas visą laiką. Bet koks lesalo trūkumas net trumpam laikotarpiui tiesiogiai veikia augimo tempą.
Žemiau pateiktoje lentelėje rasite informaciją apie orientacines viščiukų lesinimo normas. Primename, kad tai orientaciniai dydžiai, realus suvartojimas priklauso nuo:
- veislės;
- temperatūros;
- laikymo sąlygų.
| Amžius | Lesalo kiekis vienam viščiukui per dieną | Ką tai reiškia? |
| 0–2 sav. | ~10–25 g | Lesalas turi būti nuolat šviežias, keičiamas dažnai |
| 3–6 sav. | ~25–50 g | Didėja suvartojimas, svarbus pakankamas lesalo kiekis visam pulkui |
| 6–12 sav. | ~50–80 g | Stabilus augimas, svarbus tolygus lesalo pasiskirstymas |
| 12–18 sav. | ~80–100 g | Artėjama prie suaugusių paukščių normų |
Kaip organizuoti viščiukų lesinimą ir įvertinti, ar jo pakanka?
Net ir užtikrinus nuolatinį lesalo prieinamumą, tai dar nereiškia, kad visi viščiukai gauna pakankamai maistinių medžiagų. Esminis veiksnys yra ne tik kiekis, bet ir tai, kaip lesalas pasiskirsto pulke.
Svarbu, kad lesyklų būtų pakankamai ir jos būtų išdėstytos taip, kad visi viščiukai galėtų vienu metu pasiekti lesalą. Jei lesyklos per aukštos, per gilios ar jų per mažai, dalis pulko, dažniausiai silpnesni individai, gauna mažiau, nors bendras lesalo kiekis yra pakankamas.
Vertinant, ar viščiukai lesa pakankamai, svarbiausia stebėti ne pavienius požymius, o bendrą pulko būklę. Tolygus augimas, vienodas dydis ir stabilus lesalo suvartojimas rodo, kad lesinimas organizuotas tinkamai. Priešingi požymiai: ryškūs dydžio skirtumai, nuolatinis susitelkimas prie lesyklų ar netolygus lesalo suvartojimas, dažniausiai signalizuoja, kad dalis pulko negauna pakankamai lesalo.
Dažna klaida šiame etape – bandymas riboti lesalą. Skirtingai nei suaugusiems paukščiams, viščiukams svarbiausia yra nuolatinis prieinamumas. Lesalo ribojimas ankstyvame augimo etape tiesiogiai atsispindi lėtesniu augimu ir nevienodu pulku.
Viščiukų lesinimas: vanduo ir suvartojimas
Viščiukų lesinimas negali būti vertinamas atskirai nuo vandens. Net ir tinkamai parinktas lesalas neduos laukiamo rezultato, jei vandens suvartojimas yra nepakankamas arba netolygus. Vanduo tiesiogiai dalyvauja virškinimo procesuose, maistinių medžiagų įsisavinime ir kūno temperatūros reguliavime.
Pirmosiomis dienomis po išsiritimo vanduo yra vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių, kaip greitai viščiukai pradės lesti pašarą ir vystytis. Jei viščiukai per pirmąsias valandas nepradeda gerti, dažnai vėluoja ir lesalo suvartojimas, o tai tiesiogiai veikia augimo startą.
Svarbu, kad vanduo būtų ne tik nuolat prieinamas, bet ir lengvai pasiekiamas. Girdyklos turi būti pritaikytos viščiukų dydžiui: per gilios ar netinkamos konstrukcijos girdyklos gali riboti vandens suvartojimą. Taip pat svarbus vandens švarumas: užterštas vanduo mažina jo suvartojimą ir gali tapti infekcijų šaltiniu.
Temperatūra taip pat turi reikšmę. Per šaltas vanduo gali sumažinti vartojimą, ypač ankstyvame etape, o tai netiesiogiai mažina ir lesalo įsisavinimą. Todėl vanduo turi būti artimas aplinkos temperatūrai.
Kai kuriais atvejais, ypač po transportavimo ar esant stresui, gali būti naudojami papildai – elektrolitai ar gliukozė. Jie padeda greičiau atstatyti skysčių balansą ir paskatina viščiukus pradėti gerti. Tačiau nuolatinis tokių papildų naudojimas nėra pagrįstas ir gali iškreipti natūralius suvartojimo įpročius.
Vertinant viščiukų būklę, vandens suvartojimas dažnai yra pirmasis signalas, kad kažkas negerai. Sumažėjęs gėrimas beveik visada reiškia, kad netrukus mažės ir lesalo suvartojimas.
Kada viščiukų lesinimui reikalingi papildai?
Viščiukų lesinime papildai dažnai naudojami kaip universali priemonė „pagerinti augimą“, tačiau jų paskirtis yra kur kas siauresnė. Tinkamai subalansuotas lesalas jau turi visas būtinas maistines medžiagas, todėl papildai reikalingi tik tam tikromis, aiškiai apibrėžtomis situacijomis.
Dažniausiai naudojami papildai – elektrolitai ir gliukozė. Jie skiriami trumpam laikotarpiui, kai reikia greitai atstatyti skysčių balansą ir paskatinti viščiukus pradėti gerti.
Tokios situacijos apima:
- pirmąsias valandas po transportavimo;
- nusilpusius ar vangiai judančius viščiukus;
- staigius aplinkos pokyčius (temperatūra, perkėlimas).
Tokiais atvejais papildai padeda stabilizuoti būklę ir sumažina kritimo riziką ankstyvame etape.
Tačiau svarbu suprasti, kad papildai nėra skirti nuolatiniam naudojimui. Ilgalaikis elektrolitų ar gliukozės naudojimas gali pakeisti natūralius vandens suvartojimo įpročius ir sumažinti motyvaciją vartoti paprastą vandenį.
Ne mažiau svarbu ir tai, kad papildai nepakeičia lesalo. Jie neatstoja nei baltymų, nei mineralų, todėl negali kompensuoti netinkamo šėrimo.
Kokie skanėstai tinkami viščiukams skirtingais augimo etapais?
Viščiukų lesinime skanėstai nėra būtina raciono dalis, tačiau tam tikrais atvejais jie gali turėti aiškią funkciją – papildyti racioną, paskatinti natūralų lesimą ar suteikti lengvai prieinamų maistinių medžiagų. Tačiau jų naudojimas turi būti tiesiogiai susietas su viščiukų amžiumi ir virškinimo sistemos išsivystymu.
Pirmosiomis savaitėmis pagrindinis tikslas yra užtikrinti maksimalų starterinio lesalo suvartojimą, todėl bet kokie papildomi produktai gali sumažinti jo kiekį racione. Vėlesniuose etapuose skanėstai gali būti įtraukiami, tačiau tik ribotais kiekiais ir aiškiai kontroliuojant jų poveikį bendrai raciono sudėčiai.
Vertinant skanėstus, svarbiausia tai, ar jie atitinka viščiukų amžių ir nepažeidžia raciono balanso. Dėl šios priežasties skirtingais augimo etapais tinkami pasirinkimai skiriasi.
Žemiau pateikta lentelė leidžia aiškiai įvertinti, kas tinkama skirtingais augimo etapais.
Skanėstai ir jų paskirtis pagal viščiukų amžių
| Amžius | Skanėstai | Paskirtis | Nauda | Svarbūs niuansai |
| 0–2 sav. | Nerekomenduojami | – | – | Tik pilnavertis starterinis lesalas |
| 2–4 sav. | Smulkinti grūdiniai produktai (avižiniai dribsniai) | Lengvas papildymas | Gerina virškinimą | Tik mažais kiekiais |
| Gyvūninės kilmės baltymai (virtas kiaušinis) | Baltymų papildymas | Tinka nusilpusiems viščiukams | Nepadauginti | |
| Žolelės (raudonėlis, petražolės) | Natūrali prevencija | Antimikrobinis poveikis | Tik kaip papildas | |
| 4–8 sav. | Žalumynai (salotos, kopūstų lapai, dilgėlės) | Vitaminai, skaidulos | Skatina natūralų lesimą | Smulkinti |
| Vaisiai (obuoliai, braškės, arbūzas) | Energija, antioksidantai | Papildo racioną | Riboti dėl cukrų | |
| Daigintos sėklos, grūdai (kviečiai, miežiai) | Geresnis įsisavinimas | Didesnė maistinė vertė | Saikingai | |
| 6–10 sav. | Vabzdžiai (didžiojo milčiaus lervos, sliekai) | Baltymų šaltinis | Natūralus augimo palaikymas | Nepersistengti |
| 8+ sav. | Daržovės (morkos, cukinijos, moliūgai) | Mikroelementai | Papildo racioną | Smulkinti arba tarkuoti |
| Sėklos (saulėgrąžos, moliūgų sėklos) | Energija, riebalai | Papildomas energijos šaltinis | Riboti dėl riebalų |
Ko negalima duoti viščiukams?
Pagrindinė klaida – vertinti skanėstus pagal tai, ar jie „natūralūs“. Čia svarbiausias yra jų poveikis racionui ir viščiukų virškinimui. Net ir tinkami produktai, naudojami netinkamu metu ar per dideliais kiekiais, gali turėti neigiamą poveikį. Kai kurie jų gali ne tik išbalansuoti racioną, bet ir sukelti tiesioginę riziką sveikatai.
Netinkami arba ribotini produktai:
- sūrus ir perdirbtas maistas (pvz., duona su priedais, sūrūs likučiai): trikdo elektrolitų balansą, gali apkrauti inkstus;
- saldūs produktai (cukrus, saldumynai, per dideli vaisių kiekiai): skatina netolygų energijos suvartojimą, mažina pagrindinio lesalo kiekį;
- žali bulvių produktai ar lupenos: gali turėti solanino, kuris yra toksiškas;
- sugedęs, supelijęs maistas: didelė mikotoksinų rizika, tiesiogiai veikia sveikatą;
- stambūs, kieti ar nesmulkinti produktai: sunkiai virškinami, gali sumažinti bendrą lesalo suvartojimą;
- dideli riebalų kiekiai (pvz., daug sėklų ar riebių atliekų): išbalansuoja energijos santykį racione.
Dažniausios viščiukų lesinimo klaidos ir jų pasekmės
Viščiukų lesinimo klaidos retai būna akivaizdžios iš karto. Dažniausiai jos pasireiškia per laiką – lėtesniu augimu, nevienodu pulku ar sumažėjusiu atsparumu. Dėl šios priežasties svarbu vertinti ne pavienius sprendimus, o visą lesinimo sistemą.
| Klaida | Kada pasitaiko? | Pasekmė | Kaip išvengti? |
| Per ankstyvas perėjimas prie dedeklių lesalo | <18 sav. | Perteklinis kalcis, mineralų disbalansas | Lesalą keisti pagal fiziologinį brandumą, ne tik amžių |
| Staigus lesalo keitimas | Pereinamuoju laikotarpiu | Sumažėjęs suvartojimas, stresas | Pereiti palaipsniui (maišant lesalus) |
| Per didelis skanėstų kiekis | Nuo ~3 sav. | Sumažėja pagrindinio lesalo suvartojimas | Riboti skanėstus iki nedidelės raciono dalies |
| Netinkama lesalo forma | Ankstyvas etapas | Netolygus suvartojimas | Parinkti lesalo struktūrą pagal amžių |
| Nepakankamas vandens prieinamumas | Visais etapais | Mažėja lesalo įsisavinimas | Užtikrinti nuolatinį ir lengvą vandens pasiekiamumą |
| Papildų naudojimas be poreikio | Ankstyvas ir pereinamasis etapas | Iškreipiamas natūralus suvartojimas | Naudoti tik esant aiškiai priežasčiai |
| Bandymas riboti lesalą | Ankstyvas etapas | Lėtesnis augimas, nevienodumas | Taikyti nuolatinį lesalo prieinamumą |
Viščiukų lesinimas naminiais lesalais ir rizikos
Viščiukų lesinime naminiai lesalai dažnai vertinami kaip natūralesnė ar lankstesnė alternatyva, tačiau ankstyvame augimo etape toks pasirinkimas kelia didžiausią riziką. Pagrindinė priežastis – ne ingredientų kokybė, o jų tarpusavio santykis, kurį tiksliai subalansuoti be specializuotų žinių yra sudėtinga.
Skirtingais augimo etapais viščiukams reikalingas labai konkretus baltymų, amino rūgščių, energijos, vitaminų ir mineralų santykis. Komerciniai lesalai formuluojami taip, kad šie poreikiai būtų tiksliai patenkinti, o namuose sudarytuose racionuose dažniausiai atsiranda disbalansas. Dažniausiai jis pasireiškia per mažu baltymų kiekiu, nepakankamu mikroelementų kiekiu arba netinkamu energijos ir maistinių medžiagų santykiu.
Toks disbalansas ne visada pastebimas iš karto. Iš pradžių viščiukai gali atrodyti aktyvūs, tačiau ilgainiui išryškėja lėtesnis augimas, nevienodas pulkas ar silpnesnis atsparumas. Šios problemos dažniausiai neatsistato net ir vėliau pereinant prie pilnaverčio lesalo, nes ankstyvas vystymosi etapas jau būna paveiktas.
Svarbu suprasti, kad net ir kokybiški, natūralūs produktai: grūdai, daržovės ar baltyminiai šaltiniai, savaime nesudaro pilnaverčio raciono. Be tiksliai subalansuotų mikroelementų ir amino rūgščių jie negali užtikrinti tolygios raidos. Dėl šios priežasties „natūralus“ viščiukų lesinime nėra lygu „tinkamas“.
Naminiai lesalai gali būti naudojami tik ribotomis sąlygomis, kaip laikinas sprendimas, kai nėra galimybės naudoti pilnaverčio lesalo, arba kaip nedidelė raciono dalis vyresniame amžiuje. Tačiau net ir tokiais atvejais jie neturėtų pakeisti pagrindinio lesalo, o tik jį papildyti.
Viščiukų lesinimas: ką daryti, kai nėra lesalo?
Viščiukų lesinime gali pasitaikyti situacijų, kai pilnavertis lesalas laikinai neprieinamas: dėl tiekimo sutrikimų, transportavimo ar kitų nenumatytų aplinkybių. Tokiais atvejais svarbiausia ne rasti pilnavertę alternatyvą, o trumpam užtikrinti bazinių maistinių medžiagų tiekimą, kol atsiranda galimybė grįžti prie subalansuoto lesalo.
Laikinai galima naudoti paprastą mišinį iš įprastų produktų, kuriame didžiąją dalį sudaro smulkinti grūdiniai produktai (apie 50–60 %), papildomi baltyminiu šaltiniu – dažniausiai smulkintu virtu kiaušiniu (apie 20–30 %), o likusi dalis gali būti sudaryta iš lengvai virškinamų augalinių priedų, tokių kaip smulkinti žalumynai ar tarkuotos daržovės (apie 10–20 %). Jei yra galimybė, nedidelė dalis daigintų grūdų gali pagerinti maistinių medžiagų įsisavinimą, tačiau tai nėra būtina sąlyga.
Toks derinys leidžia trumpam palaikyti energijos ir baltymų tiekimą, tačiau jis nėra pilnavertis. Jame trūksta tiksliai subalansuotų mikroelementų, vitaminų ir amino rūgščių, todėl ilgesnis naudojimas nei kelias dienas, ypač ankstyvame augimo etape, gali turėti neigiamą poveikį viščiukų vystymuisi ir pulko tolygumui.
Dėl šios priežasties svarbiausia sąlyga yra kuo greičiau grįžti prie pilnaverčio lesalo. Taip pat svarbu vengti atsitiktinio šėrimo skirtingais produktais be aiškios struktūros, nes tai dar labiau didina raciono disbalanso riziką.
Šaltiniai:
https://www.almanac.com/what-feed-chickens-baby-chicks-hens
https://www.dineachook.com.au/blog/what-do-baby-chicks-eat-complete-guide-to-feeding-baby-chickens
https://mannapro.com/blogs/news/guide-to-chick-feed
https://poultrykeeper.com/incubation-brooding/feeding-chicks
https://www.chewy.com/education/farm-animal/chicken/feeds-for-chicks
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.