Lietuvos žemės ūkis 2026-uosius pasitiko su didžiuliais iššūkiais, kuriuos diktuoja ne tik klimato kaita, bet ir besikeičiantys rizikos valdymo reikalavimai. Šių metų vasaris – itin tinkamas laikas apžvelgti, kaip veikia pasėlių draudimas, kokios išmokos pasiekė laukus už praėjusį sezoną ir kokia tvarka bus taikoma už žalas, patirtas šiais, 2026-aisiais metais.
Žvelgiant į statistiką, akivaizdu, kad gamtos išdaigos tampa nebe lokalios, o sisteminės. Todėl savidraudos principas tampa pagrindiniu įrankiu išlaikant ūkio gyvybingumą.
Žvilgsnis į praėjusį sezoną: kodėl rizikos auga?
Praėję metai Lietuvos žemdirbiams buvo vieni sudėtingiausių per visą dešimtmetį. Skaičiuojama, kad už 2025 m. patirtas žalas pasėlių savidraudos fondai šalies ūkininkams išmokėjo net 18,2 mln. eurų – tai yra apie 35 proc. daugiau nei ankstesniais metais. Toks drastiškas išmokų augimas rodo, kad žemdirbiai susiduria su vis agresyvesniais meteorologiniais reiškiniais.
Pernai buvo jau ketvirti metai iš eilės, kai Lietuvoje pasireiškė visos aštuonios draudžiamosios rizikos: kruša, audra, liūtis, iššalimas, šalna, stichinė sausra, ilgalaikis lietus ir ugnis. Ypač skaudžiai smogė šalnos, dėl kurių nuostoliai viršijo 13 mln. eurų, o derliaus nuėmimo laikotarpiu iškritęs perteklinis lietus bei kruša pridėjo dar kelis milijonus eurų nuostolių.
Ši patirtis privertė daugelį ūkininkų pakeisti požiūrį: jei anksčiau pietų Lietuva buvo laikoma saugiu regionu, pernai būtent šio krašto žemdirbiams prireikė didžiausios paramos.
Pasėlių draudimas 2026 m. vegetaciniam laikotarpiui
Ūkininkai jau gyvena 2026-ųjų vegetacinio laikotarpio ritmu. Svarbu žinoti, kad pasėlių ir augalų draudimo įmokų kompensavimo taisyklės buvo atnaujintos, siekiant geriau atliepti ūkininkų poreikius po itin drėgnos praėjusios vasaros.
Viena svarbiausių naujovių – į oficialiai kompensuojamų rizikų sąrašą įtrauktas ilgas lietingas laikotarpis. Tai reiškia, kad ūkininkai dabar gali kreiptis dėl įmokų dalinio kompensavimo ne tik saugantis nuo sausrų ar iššalimo, bet ir dėl rizikų, kurios pakiša koją derliaus nuėmimo metu. Kaip parodė pernykštė patirtis, užsitęsęs lietus rudenį tampa viena pavojingiausių rizikų javų ir daržovių augintojams.
Pasėlių draudimas: kas gali pretenduoti į paramą 2026-aisiais?
Pagal naujausias įgyvendinimo taisykles, dalinė parama pasėlių draudimo įmokoms teikiama fiziniams ir juridiniams asmenims, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba. Svarbu atkreipti dėmesį į pasikeitusias tiesioginių išmokų ribas, kurios nustato, kas laikomas aktyviu ūkininku ir gali gauti kompensaciją:
- Išmokų ribos. Nuo šiol paramos gali kreiptis tie, kurių už praėjusius metus gauta (arba pagal einamųjų metų plotą apskaičiuota) tiesioginių išmokų suma neviršija 2 000 Eur (anksčiau ši riba buvo 5 000 Eur). Atitinkamai pakoreguoti reikalavimai ir tiems, kurie viršija šią sumą, siekiant tikslingiau paskirstyti paramos lėšas.
- Gyvulių registracija. Jei ūkis užsiima ir gyvulininkyste, pareiškėjas valdoje privalo turėti bent vieną sutartinį gyvulį, registruotą Ūkinių gyvūnų registre laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki gegužės 31 d.
- Deklaravimo prievolė. Parama teikiama tik už tuos pasėlius ir augalus, kurie einamaisiais metais bus oficialiai deklaruoti.
Paramos dydis ir išmokėjimo principai
Ūkininkams itin aktualu, kokią dalį išlaidų padengs valstybė. 2026 m. numatytas paramos intensyvumas siekia iki 70 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Tai yra viena patraukliausių rizikos valdymo priemonių, leidžianti užsitikrinti finansinį stabilumą už santykinai nedidelę kainą.
Be to, siekiant palengvinti ūkių finansinę naštą pavasario darbų įkarštyje, numatyta galimybė gauti avansą. Pareiškėjai, apdraudę pasėlius ir sumokėję visą draudimo įmoką, gali kreiptis dėl 50 proc. apskaičiuotos paramos sumos avansinio mokėjimo. Tai ypač svarbu vasario ir kovo mėnesiais, kai ūkio likvidumas yra gyvybiškai svarbus perkant trąšas ar kurą sėjai.
Pasėlių draudimas: kaip bus vertinama už 2026 m. padaryta žala?
Daugeliui ūkininkų kyla klausimų, kaip praktiškai vyks procesas, jei 2026-ųjų vegetacijos laikotarpiu pasėliai nukentės nuo gamtos stichijų. Svarbu suprasti, kad žalos vertinimas prasideda nuo operatyvaus informavimo: vos pastebėjus pažeidimą, ūkininkas privalo apie tai pranešti savo draudimo įstaigai. Tada į laukus vyksta kvalifikuoti vertintojai, kurie naudoja standartizuotas metodikas nuostoliams nustatyti. Pavyzdžiui, pernai dėl šalnų ir krušos buvo apžiūrėta daugiau nei 13 tūkst. laukų – tai rodo, kad vertinimo mechanizmas yra masinis ir gerai organizuotas. Vertintojai fiksuoja ne tik vizualinį augalų pažeidimą, bet ir skaičiuoja prognozuojamą derliaus netekimą, remdamiesi faktine pasėlio būkle ir istoriniais ūkio derlingumo duomenimis.
Nors žalą tiesiogiai atlygina draudimo fondas, valstybės paramos mechanizmas yra glaudžiai susijęs su šiuo procesu per dokumentaciją. Kad ūkininkas sėkmingai pasinaudotų galiojančia tvarka ir gautų tiek žalos išmoką, tiek sumokėtų įmokų kompensaciją, savivaldybės administracijai jis turi pateikti tvarkingą dokumentų paketą. Jį sudaro:
- paraiška dalies draudimo įmokų kompensacijai gauti;
- patvirtinti draudimo liudijimai (polisai);
- įmokų sumokėjimą pagrindžiantys bankiniai išrašai.
Ypač aktuali 2026-ųjų naujovė – supaprastinta tvarka pasikeitus situacijai laukuose. Jei dėl iššalimo ar kitų negandų dalį pasėlių teko atsėti kita kultūra, ūkininkui nebereikia teikti naujos paraiškos įmokų kompensavimui, jei tik bendras apdraustas plotas neviršija deklaruotojo. Tokiu atveju savivaldybei tiesiog pateikiamas paaiškinimas apie plotų pasikeitimą ir dokumentai, įrodantys faktinį atsėjimą bei gautas išmokas, jei žala jau buvo administruota. Tokia sistema užtikrina, kad biurokratija netaptų kliūtimi operatyviai reaguoti į kintančias gamtos sąlygas.
2026-ųjų žiemos realijos: ką daryti dabar?
Nors pagrindinis rudeninis draudimo etapas baigėsi praėjusių metų gruodį, vasario mėnuo yra tas laikas, kai ūkininkai turėtų atidžiai stebėti žiemkenčių būklę. Šalnos ir speigas šį sausį vėl priminė apie iššalimo riziką. Jei pavasarį paaiškės, kad pasėliai nukentėjo, būtent turimas pasėlių draudimas taps vieninteliu būdu padengti atsėjimo išlaidas.
Nespėjusiems pasinaudoti valstybės parama daliai pasėlių draudimo įmokų kompensacijai gauti, 2026 m. paramos paraiškų tvarkaraštyje numatytas pavasarinis paraiškų priėmimo etapas, kuris prasidės jau kovo 1 d. ir tęsis iki pat birželio pabaigos. Šis etapas yra svarbus tiems, kurie nori apdrausti vasarinius pasėlius bei apsaugoti savo ūkį nuo vasaros stichijų: krušos, audrų, sausrų ir naujai įtrauktos ilgo lietingo laikotarpio rizikos.
Draudimo įmokų įkainiai 2026 metams buvo nustatyti atsižvelgiant į vidutinę 2022–2024 metų produkciją, todėl draudimo sumos realiai atspindi rinkos kainas. Pernai Lietuvoje buvo apdrausta apie 35 proc. viso draustino pasėlių ploto (beveik 560 tūkst. ha), o šiemet tikimasi, kad šis procentas dar labiau augs dėl įtrauktos lietaus rizikos.
Pasėlių draudimas jau seniai nebėra tik papildomos išlaidos – tai strateginė investicija į ūkio stabilumą. Matydami, kad per metus žalos gali siekti per 18 mln. eurų, ūkininkai supranta: be draudimo viena stipresnė kruša ar šalna gali nubraukti kelerių metų darbą. Naujoji tvarka, leidžianti kompensuoti iki 70 proc. įmokų ir įtraukianti naujas rizikas, sudaro palankias sąlygas kiekvienam aktyviam žemdirbiui jaustis saugiau, nepriklausomai nuo to, kokius siurprizus pateiks šių metų vasara.
Šaltiniai:
- https://www.paramakaimui.lt/index.php/parama/lietuvos-zemes-ukio-ir-kaimo-pletros-20232027-metu-strateginis-planas/priemoniu-sarasas/paseliu-ir-augalu-draudimo-imoku-kompensavimas-2026-metu-vegetacinis-laikotarpis-i-kvietimas/47650
- https://nma.lrv.lt/lt/naujienos/valstybes-pagalba-paseliu-ir-augalu-draudimo-imokoms-kompensuoti-0j9/
- https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.F85EA12E35A0/asr
- https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/bb76a61145f311f0b070ee7f1ceefc75
- https://www.e-tar.lt/portal/tt/legalActPrint?actualEditionId=xkOGzVtPUU&documentId=de890830303011ee9de9e7e0fd363afc
- https://e-seimasx.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/7c6b147046a311ee96d3d2217e347cf6/asr
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.