Pesticidai Lietuvoje: tarp griežtėjančių ES standartų

Turinys

Europos Sąjungoje pesticidai ir jų naudojimas šiandien yra reguliuojami bene griežčiausiai pasaulyje. Tačiau Lietuvos ūkininkai susiduria su paradoksalia situacija: viena vertus, mažėja legaliai prieinamų augalų apsaugos produktų, kita vertus, šalyje klesti nelegali augalų apsaugos produktų prekyba. Kartu kyla klausimai apie ES žemės ūkio konkurencingumą ir maisto saugumą ateityje.

Šiame straipsnyje apžvelgiame aktualią situaciją pesticidų rinkoje, ES reguliavimą ir jų poveikį Lietuvos ūkiams, taip pat nelegalios prekybos problemos mastą.

Veikliųjų medžiagų nykimas: ES problema, vietinės pasekmės

Europos Sąjungoje šiuo metu yra registruota daugiau nei 200 pesticidų veikliųjų medžiagų. Skamba įspūdingai, tačiau tikrovė kelia nerimą ūkininkams. Per pastaruosius penkerius metus beveik pusė šių medžiagų buvo išregistruota arba pašalinta iš rinkos. Tuo pačiu laikotarpiu nebuvo patvirtinta nė viena nauja veiklioji medžiaga.

Pagal ES pramonės atstovų prognozes, iki 2030 metų gali būti pašalinta dar 20 proc. šiuo metu naudojamų pesticidų veikliųjų medžiagų. Tai reiškia, kad per artimiausius penkerius metus Europos ūkininkai neteks maždaug 40 skirtingų augalų apsaugos priemonių. Ir tai – be adekvačių alternatyvų.

Lietuvos kontekste tai reiškia, kad ūkininkai praras prieigą prie įprastų fungicidų, herbicidų ir insekticidų, kuriuos šiandien naudoja saugodami grūdų, rapsų, bulvių ar cukrinių runkelių pasėlius. Problema ypač aštri, kai kalbame apie beicų naikinimą – būtent šios formos preparatai dažniausiai patekę į išregistravimo sąrašus.

Pesticidai: kodėl veikliosios medžiagos išnyksta iš rinkos?

ES reguliavimas grindžiamas atsargumo principu: jei atsiranda bent minimalus įtarimas, kad medžiaga gali būti kenksminga žmogui, gyvūnams ar aplinkai, ji pašalinama. Veikliųjų medžiagų registracija vykdoma 10–15 metų laikotarpiui, po kurio turi būti atnaujinama – o tai reikalauja naujų tyrimų, kurie dažnai kainuoja šimtus milijonų eurų.

Tyrimai rodo, kad vidutiniškai užtrunka 10–13 metų, kol nauja veiklioji medžiaga patenka į rinką, o jos kūrimo kaina viršija 300 mln. JAV dolerių (apie 280 mln. Eurų). Tai reiškia, kad įmonės investuoja apie 50 JAV dolerių per minutę, kiekvieną minutę, 12 metų iš eilės – vien tam, kad viena pesticidų medžiaga gautų registracijos leidimą.

Dėl šių aukštų finansinių ir laiko sąnaudų, daugelis gamintojų tiesiog atsisako atnaujinti senų medžiagų registracijas – nes ekonomiškai tai neapsimoka. Rezultatas? Ūkininkai netenka įprastų priemonių, o naujos medžiagos į rinką neateina.

Pesticidai: kodėl veikliosios medžiagos išnyksta iš rinkos?

Ką tai reiškia Lietuvos ūkininkams?

Tarptautiniai tyrimai, atlikti Vokietijos ūkiuose, rodo, kad net 9 proc. derliaus praradimas dėl mažesnio augalų apsaugos efektyvumo gali reikšti net 36 proc. pelno kritimą. Lietuvoje, kur ūkiai dažnai dirba ties rentabilumo riba, tokie nuostoliai gali reikšti ūkininkavimo pabaigą.

Analitikų prognozės 2026-iesiems išlieka pesimistiškos: dėl nuoseklaus efektyvių veikliųjų medžiagų nykimo rinkoje Lietuvos žemdirbiams kyla tiesioginė grėsmė prarasti nemenką dalį užauginamos produkcijos. Skaičiuojama, kad negalint užtikrinti tinkamos apsaugos nuo ligų ir kenkėjų, vidutinis derlingumo kritimas pagrindinėse kultūrose gali siekti:

Kviečių – iki 16,5 proc.
Rapsų – iki 14,1 proc.
Bulvių – iki 13,1 proc.
Cukrinių runkelių – iki 7,7 proc.

Šie skaičiai gali pasirodyti nereikšmingi, tačiau ūkininkui, kuris pasėjo 100 ha žieminių kviečių ir tikisi gauti 60 tonų derliaus, 16,5 proc. praradimas reiškia 10 tonų grūdų netekimą – o tai yra tiesioginis finansinis smūgis.

Pesticidai ir nelegali rinka

Paradoksalu, bet Lietuva išsiskiria kaip viena iš mažiausiai pesticidų naudojančių ES šalių. Pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenis, Lietuvoje kasmet sunaudojama tik 0,8–1,6 kg veikliųjų medžiagų vienam hektarui pasėlių. Tai gerokai mažiau nei Europos vidurkis – 2,3–2,5 kg/ ha, ir dar labiau mažiau nei intensyviausiai ūkininkaujančiose ES šalyse, kur suvartojimas siekia 8–10 kg/ ha.

Tačiau tai nereiškia, kad Lietuvos ūkiai yra ekologijos rojus. Priešingai – čia įsivyrauja kita, ne mažiau pavojinga problema: pesticidai iš nelegalios rinkos.

Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės tarnybos (EUIPO) duomenimis, Lietuvoje įvairiais vertinimais pesticidų šešėlinė rinka svyruoja nuo 15 iki 20 proc. pesticidų rinkos. Tai reiškia, kad maždaug kas penktas litras ar kilogramas augalų apsaugos produktų, naudojamų Lietuvoje, yra nelegalus. Pagal šį rodiklį Lietuva labiau panaši į Lotynų Amerikos ar Afrikos valstybes, nei į kitas ES šalis.

Nelegalūs pesticidai – tai cheminės augalų apsaugos priemonės, kurios gaminamos, platinamos ar naudojamos neteisėtai. Tai gali būti falsifikuoti, nekokybiški, nepatvirtinti ar visiškai draudžiami produktai. Tokie pesticidai dažniausiai patenka į Lietuvą iš nelegalių gamyklų užsienyje per juodojoje rinkoje veikiančius tarpininkus.

2023 metais Europolo koordinuojamos akcijos „Sidabrinis kirvis“ metu buvo sulaikytas rekordinis kiekis – daugiau kaip 2000 tonų nelegalių augalų apsaugos produktų. Su tokiu kiekiu galima nupurkšti 14 mln. ha dirbamos žemės – tai maždaug dvigubai didesnis plotas už visą Lietuvos teritoriją.

Nelegalių pesticidų prekyba organizuota kaip verslas. Yra finansuotojai, kurie investuoja į nusikalstamą veiklą, vadybininkai su savo pardavimų tinklais, ir specifinių žinių turintys platintojai. Prekyba vykdoma itin slaptai, pasitelkiant užšifruotą komunikaciją tam tikrose programėlėse. Produktai žymimi sutartiniais ženklais, o užsakymai perduodami užkoduotomis žinutėmis.

Lietuvoje pareigūnai išaiškino ne vieną atvejį, kai nelegalūs pesticidai buvo supakuoti ir paženklinti kaip ekologiškas kačių kraikas, kaip trąšos spygliuočiams ar kiti produktai. Taip pat fiksuojama ir tranzito „nusodinimo“ veikla – kai pesticidai, kurie turėtų Lietuvą tik pervažiuoti tranzitu, iš tiesų yra iškraunami ir platinami mūsų rinkoje.

Nelegalūs pesticidai: kokie pavojai slypi?

Nelegalūs pesticidai kelia grėsmę ne tik aplinkai, bet ir pačiam ūkininkui. Jų sudėtis nėra patikrinta, o poveikis žmonių sveikatai ir aplinkai neprognozuojamas. Tokiuose produktuose gali būti uždraustų veikliųjų medžiagų, o jų koncentracija gali būti pavojingai aukšta arba, priešingai, visiškai neefektyvi.

Be to, ūkininkas, naudojantis nelegalius produktus, rizikuoja ne tik savo sveikata, bet ir teisinėmis pasekmėmis. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) aktyviai kovoja su nelegalia pesticidų prekyba. Lietuvoje jau buvo sulaikyti ne vienas tokių produktų platintojai ir vartotojai. Pavyzdžiui, Šiauliuose 2021 m. buvo sulaikytas asmuo, kuris pardavė apie 6 tonas Lietuvoje neregistruotų, falsifikuotų pesticidų.

Tačiau baudžiamosios sankcijos – ne vienintelė rizika. Produktai, užauginti naudojant nelegalius pesticidus, gali nepraeiti kokybės kontrolės ir būti atmesti eksporte, o tai reiškia tiesioginius finansinius nuostolius ūkininkui.

Tad kodėl ūkininkai renkasi nelegalius produktus? Atsakymas paprastas – kaina. Nelegalūs pesticidai parduodami gerokai pigiau nei legaliai registruoti augalų apsaugos produktai. Ūkininkams, kurie dirba ties rentabilumo riba ir yra prispausti krentančių grūdų kainų, bet didėjančių gamybos sąnaudų, pigesnės alternatyvos atrodo patrauklios.

2022 metais atlikta reprezentatyvi vartotojų apklausa parodė, kad 23 proc. Lietuvos gyventojų pateisina nelegalių pesticidų naudojimą. Tai rodo, kad problema yra ne tik teisėsaugos, bet ir visuomenės sąmoningumo.

Tačiau trumpalaikis pigiau – ilgalaikiu laikotarpiu – brangiau. Nelegalių produktų naudojimas gali sukelti pasėlių žalą, dirvožemio degradaciją, produktų netinkamumą eksportui, o tuo pačiu – ir baudžiamąsias sankcijas.

Kontrolė ir šešėlinė rinka: skaičiai, kurie verčia susimąstyti

Lietuvoje augalų apsaugos produktų kontrolė pasiekė naują technologinį lygį. 2024–2025 m. duomenimis, Valstybinė augalininkystės tarnyba kasmet atlieka apie 2500–2800 augalų apsaugos produktų naudojimo patikrinimų. Šis skaičius išaugo dėl padidinto dėmesio nuotolinei stebėsenai ir dažnesnių patikrinimų pagal gautus pranešimus apie galimą taršą ar poveikį bitėms.

Kova su nelegaliais preparatais, kurie į Lietuvą dažniausiai patenka iš Rytų kaimynių, išlieka itin aštri. Naujausių tyrimų duomenimis, nelegalūs pesticidai gali sudaryti iki 15 proc. visos Lietuvos augalų apsaugos produktų rinkos. Tarnyba kasmet iš prekybos pašalina vidutiniškai po 40–50 skirtingų rūšių nelegalių ar falsifikuotų produktų.

Svarbu pabrėžti, kad atsakomybė dabar gula ne tik ant prekiautojų, bet ir ant pačių ūkininkų pečių. 2025 m. sugriežtinus baudas, už nelegalių produktų saugojimą ar naudojimą asmenims gresia tūkstantinės nuobaudos, o nustačius sistemingą tokių preparatų naudojimą, ūkis praranda teisę į ES paramą keleriems metams į priekį. Kontrolieriai pastebi, kad nelegalūs produktai dažnai būna užteršti sunkiaisiais metalais ar kitomis Europoje draudžiamomis priemaišomis, kurios lieka dirvožemyje dešimtmečius.

Kontrolė ir šešėlinė rinka: skaičiai, kurie verčia susimąstyti

ES bandymai spręsti problemą

Europoje vis garsiau kalbama apie dvigubų standartų problemą. ES draudžia vartoti tam tikrus pesticidus savo teritorijoje, tačiau leidžia juos eksportuoti į trečiąsias šalis – o tada importuoja maisto produktus, užaugintus būtent su tais draudžiamais produktais.

Šį prieštaravimą jau pradeda spręsti kai kurios ES valstybės. Lenkija ir Prancūzija paskelbė apie ketinimą neįsileisti produktų, kurių sudėtyje yra penkių specifinių veikliųjų medžiagų: karbendazimo, benomilo, gliufozinato, tiofanato metilo ir mankozebo. Tikslas aiškus – apsaugoti vietinius ūkininkus nuo nesąžiningos konkurencijos ir užtikrinti vartotojų saugumą.

Tuo tarpu ES lygmeniu aptariama galimybė supaprastinti biopesticidų registraciją ir paspartinti naujų veikliųjų medžiagų tvirtinimą. Europos Komisija svarsto galimybę įvesti skubius leidimus draudžiamoms medžiagoms naudoti, jei nėra alternatyvų – kaip jau dabar daro daugelis valstybių narių.

Kaip elgtis ūkininkui šioje situacijoje?

Norint išlikti pelningiems ir laikytis visų pesticidų naudojimo taisyklių, verta atkreipti dėmesį į šiuos žingsnius:

Naudokitės PPIS sistema. Skaitmeninis purškimų žurnalas šiandien yra pagrindinis dokumentas. Sistema ne tik supaprastina ataskaitų teikimą, bet ir saugo nuo klaidų naudojant produktus, kurie gali būti ką tik išregistruoti.
Rinkitės sertifikuotą sėklą. Didėjant beicų („zapravų“) trūkumui, profesionaliai paruošta sėkla tampa kritiškai svarbi. Patys beicuodami savo sėklą ūkyje, dabar rizikuojate naudoti neefektyvius ar net draudžiamus mišinius.
Investuokite į tikslumą. 2026 m. paramos programos remia purkštuvų modernizavimą. Sekcijų kontrolė ir purškimas kintama norma gali sutaupyti iki 20 proc. brangių preparatų.
Stebėkite registrus. Valstybinės augalininkystės tarnybos puslapis turėtų tapti pagrindiniu informacijos šaltiniu prieš pavasario darbus – čia nurodoma, kurie pesticidai vis dar leidžiami, o kurie – jau istorija.

Pesticidai nebėra tiesiog pigi priemonė derliui užsitikrinti. Tai tampa aukštųjų technologijų ir griežtos kontrolės įrankiu. Lietuvos žemdirbiams, kurie jau dabar pasižymi vienu mažiausių suvartojimų Europoje, šis pokytis yra sunkus, tačiau tai ir galimybė įrodyti mūsų užauginamos produkcijos išskirtinę vertę eksporto rinkose.

Šaltiniai:

Pesticidai Lietuvoje: tarp griežtėjančių ES standartų ir nelegalios prekybos grėsmės