Kazanas – tai puikus indas gaminant tradicinius patiekalus gamtoje, sodyboje ar rengiant šventę. Tačiau norint efektyviai jį naudoti, reikalinga tinkama krosnelė kazanui, kuri užtikrintų stabilumą, saugumą ir gerą šilumos paskirstymą. Nors rinkoje galima rasti įvairių gamyklinės gamybos krosnelių, pasigaminti paprastą ir funkcionalią viryklę savo rankomis nėra sudėtinga. Šiame straipsnyje apžvelgsime kelis praktiškus būdus, kaip pasigaminti krosnelę kazanui iš prieinamų medžiagų.
Paprasčiausias variantas – atvira ugniavietė su akmenų žiedu
Labiausiai tradicinis ir paprasčiausias būdas – susikurti atvirą ugniavietę, kurioje kazanas bus kabinamas ant trikojo stovo. Šiam tikslui nereikia jokių specialių įrankių ar medžiagų – užtenka akmenų ir trikojo su grandine.
Pirmiausia pasirenkama saugi vieta lauke, toliau nuo pastatų, sausų medžių ir lengvai užsiliepsnojančių medžiagų. Išvalomas apie 1,5 metro skersmens plotas nuo žolės ir sausų lapų. Iš didesnių akmenų išdėstomas apvalus žiedas, kurio vidinis skersmuo – apie 50–70 cm. Akmenys padeda suvaldyti ugnį, apsaugo nuo vėjo ir sumažina žemės paviršiaus įkaitimą.
Virš tokios ugniavietės pastatomas trikojis metalinis stovas su grandine ir kabliu, ant kurio pakabinamas kazanas. Trikojo aukštis turėtų būti reguliuojamas, kad būtų galima valdyti atstumą tarp kazano dugno ir liepsnos. Taip galima lengvai reguliuoti šilumos intensyvumą – artimiau prie liepsnos maistas verda smarkiau, toliau – lėtai troškinama.
Šis metodas idealiai tinka lauko stovykloms, sodybų šventėms ar išvykoms į gamtą. Trūkumas – kazanas kabo virš žemės, todėl darbas su juo ne toks patogus kaip naudojant aukštesnę krosnelę, be to, šiluma ne visada pasiskirsto tolygiai.
Krosnelė kazanui iš metalo statinės ar didelio puodo
Vienas populiariausių ir paprasčiausių būdų pasigaminti patogią krosnelę kazanui – panaudoti seną metalinę statinę ar didelį metalinį puodą. Tokia konstrukcija efektyviai koncentruoja šilumą, saugo ugnį nuo vėjo ir pakelia kazaną į patogų darbui aukštį.
Tinkamiausia 100–200 litrų metalinė statinė arba didelis nerūdijantis puodas. Jeigu statinė anksčiau buvo naudota cheminėms medžiagoms, ji turi būti kruopščiai išvaloma arba, dar geriau, išdeginama. Statinės dugnas išpjaunamas arba išmušamas, nes reikia, kad oras patektų iš apačios ir palaikytų degimą.
Priekinėje pusėje, maždaug 10–15 cm nuo apačios, išpjaunama stačiakampė anga malkoms dėti – apie 20–25 cm pločio ir 15–20 cm aukščio. Virš šios angos, viršutinėje statinės dalyje, geriausiai išpjauti kelis nedidelius apskritimus (2–3 cm skersmens) oro cirkuliacijai gerinti – tai padės efektyviau degti malkoms ir išvengti per didelio dūmų kiekio.
Statinės viršutinis kraštas turėtų būti toks, kad kazanas stabiliai ant jo stovėtų. Jeigu kazanas per mažas ir įkrenta į vidų, galima privirinti metalinį žiedą arba iškirpti viršutinę statinės dalį taip, kad liktų siauresnis žiedas kazanui padėti.
Tokia krosnelė kazanui yra labai efektyvi – malkos dega uždaroje erdvėje, šiluma kyla aukštyn ir tolygiai šildo kazano dugną. Be to, statinės sienelės taip pat įkaista ir spinduliuoja šilumą, todėl kuro sunaudojama mažiau nei atviroje ugnyje.
Krosnelė kaznui iš plieninės skardos su oro tiekimu
Patirtį turintys meistrai gali pasigaminti modernesnę krosnelę iš plieno skardos. Tam reikės metalo lakšto (3–4 mm storio), elektrinio suvirinimo aparato ir pagrindinių metalo apdirbimo įgūdžių.
Iš plieno lakšto išpjaunami keturi elementai: apvalus dugnas (skersmuo apie 40 cm), cilindrinė sienelė (aukštis 35–40 cm), durelės malkoms dėti ir viršutinis žiedas kazanui. Sienelė sulenkiama į cilindro formą ir privirinama prie dugno. Apatinėje dalyje, priešingoje malkų durelių pusėje, gręžiamos kelios skylės (apie 1–2 cm skersmens) arba įvirinama metalinė grotelių sistema oro patekimui iš apačios.
Priekinėje pusėje išpjaunama anga malkoms ir privirinama durelės su rankenėle. Durelės gali būti paprastos – iš plieno lakšto gabalo, tvirtinamos paprastomis vyriomis. Jeigu norima patogesnio naudojimo, galima įrengti pelenų stalčių po ugniakuru – taip lengviau išvalyti pelenus ir geriau reguliuoti oro tiekimą.
Viršutinė dalis suformuojama taip, kad kazanas stabiliai stovėtų ant krosnelės. Galima privirinti papildomą žiedą arba suformuoti išlenktą kraštą. Tam, kad kazanas geriau priglustų ir šiluma nepraeitų pro tarpus, viršutinė dalis turėtų būti suformuota pagal kazano apačios formą.
Tokia krosnelė kazanui bus itin patvari, ilgaamžė ir efektyvi. Ją galima papildomai nudažyti aukštai temperatūrai atspariai dažais, kad apsaugotumėte nuo korozijos. Patogiau naudoti, jei bus pritvirtintos kojelės ir/ arba rankenos pernešti.
Laikina krosnelė kazanui iš plytų ar blokelių
Jeigu nėra galimybės ar noro dirbti su metalu, laikinai galima susikurti krosnelę iš ugniai atsparių plytų ar betoninių blokelių. Tai paprastas sprendimas, kuriam nereikia jokių specialių įgūdžių.
Ant lygaus, kieto paviršiaus išdėstoma apvali ar kvadratinė konstrukcija iš plytų – maždaug 40–50 cm vidinio skersmens. Pirmas plytų sluoksnis dedamas taip, kad tarp atskirų plytų liktų nedideli tarpai oro patekimui. Antrą ir trečią sluoksnį galima dėti tankiau, o priekinėje pusėje palikti angą malkoms dėti.
Virš trijų–keturių plytų eilių viršuje uždedamos metalinės grotelės arba keli metalo strypai, ant kurių bus galima pastatyti kazaną. Svarbu, kad atstumas tarp grotelių ir ugniakuro dugno būtų bent 15–20 cm, kad tilptų malkos ir būtų pakankamas oro srautas.
Tokia krosnelė kazanui nėra labai patogi – reikia stebėti, kad plytos nenuslystų, o po lietaus ar žiemą jos gali sutrūkinėti. Tačiau tai geras laikinas sprendimas, ypač jei krosnelės reikia tik keliems kartams per sezoną.
Kazano krosnelės naudojimo ir priežiūros patarimai
Nepriklausomai nuo to, kokį krosnelės variantą pasirinkote, svarbu laikytis kelių taisyklių saugiam ir efektyviam naudojimui:
- Krosnelė visada turi būti statoma ant kieto, sunkiai užsidegančio paviršiaus, toliau nuo pastatų, medžių ir kitų degiųjų medžiagų.
- Naudojant sausas malkas, jų nereikia labai daug – kazanui pakanka vidutinio ugnies intensyvumo.
- Po kiekvieno naudojimo, atvėsus krosnelei, reikia išvalyti pelenus ir suodžius. Tai ne tik higienos klausimas, bet ir saugumo – susikaupę pelenai gali sumažinti oro cirkuliaciją ir pabloginti degimą. Metalines krosneles pravartu kartą per sezoną patikrinti dėl korozijos ir, jei reikia, nudažyti aukštai temperatūrai atspariais dažais.
- Žiemos saugojimui krosnelė kaznui turi būti laikoma sausoje vietoje arba uždengiama nuo lietaus ir sniego.
Tinkama priežiūra užtikrins, kad savarankiškai pagaminta krosnelė kazanui tarnaus daugelį metų ir džiugins skaniais patiekalais gamtoje.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva