Skip to content

Dujiniai katilai ūkiui – investicija į šilumą ir patogumą. Kaip pasirinkti ir efektyviai eksploatuoti?

  • by
Dujiniai katilai ūkiui – investicija į šilumą ir patogumą. Kaip pasirinkti ir efektyviai eksploatuoti?

Dujiniai katilai išlieka vienu populiariausių šildymo sprendimų tiek namų ūkiuose, tiek žemės ūkio objektuose. Jie pasižymi patikimumu, efektyvumu ir santykinai žemomis eksploatacijos sąnaudomis, palyginti su dyzelinu ar elektra. Ūkiuose, kur reikia šildyti kelis pastatus – gyvenamąjį namą, administracinius pastatus, dirbtuvę, sandėlius ar net tvartus – tinkamas dujinio katilo pasirinkimas gali žymiai sumažinti šildymo išlaidas.

Šiame straipsnyje išnagrinėsime, kokių tipų dujiniai katilai tinkami ūkiui, kaip juos tinkamai pasirinkti ir eksploatuoti bei kokios yra alternatyvos.

Dujinių katilų tipai ir jų skirtumai

Rinkoje yra keletas pagrindinių dujinių katilų tipų, skirtingų savo konstrukcija, efektyvumu ir pritaikymu:

  • Konvenciniai (tradiciniai) katilai – tai paprasčiausios konstrukcijos dujiniai katilai, kurie degina gamtines dujas ir šilumą perduoda vandeniui. Jų naudingumo koeficientas (NVK) siekia 85–90 %. Šie katilai pigesni už kitus tipus, bet ir mažiau efektyvūs. Tinka mažesnės galios poreikiams ir situacijoms, kai biudžetas ribotas.
  • Kondensaciniai katilai – šiuolaikiniai ir efektyviausi dujiniai katilai, kurių NVK gali siekti 95–98 %. Jie išnaudoja ne tik dujų degimo šilumą, bet ir atgauna šilumą iš dūmų, kondensuodami vandens garus. Dėl to sunaudojama mažiau dujų tam pačiam šildymo efektui. Kondensaciniai katilai brangesni, bet ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks dėl mažesnio dujų suvartojimo.
  • Dvikontūriai katilai – vienu metu šildo patalpas ir ruošia karštą vandenį buityje. Patogūs gyvenamojo namo šildymui, kai nereikia papildomos įrangos karšto vandens ruošimui.
  • Vienkontūriai katilai – skirti tik patalpų šildymui. Jei reikalingas karštas vanduo, prie jų prijungiamas netiesioginio šildymo vandens šildytuvas (boileris).
  • Parapetiniai katilai – nedidelės galios katilai su uždara degimo kamera, kurie oro paėmimą ir dūmų šalinimą atlieka per išorinėje sienoje įrengtą koaksialinį dūmtraukį. Jie neturi kamino, todėl tinka butams ar mažiems namams, tačiau ūkiuose naudojami retai.

Dujiniai katilai: kokios galios reikia ūkiui?

Katilo galia yra vienas svarbiausių parametrų. Per maža galia – katilas nespės tinkamai sušildyti patalpų, per didelė – dirbs neefektyviai, dažnai įsijunginės ir išsijunginės, greičiau ges ir didės dujų sąnaudos.

Apytiksliai galios poreikį galima apskaičiuoti taip: gerai apšiltintam pastatui reikia apie 1 kW galios 10 kv. m ploto. Pavyzdžiui, 150 kv. m namui reikėtų 15 kW galios katilo. Tačiau jei pastatas blogai apšiltintas arba yra aukštos lubos, poreikis gali padidėti iki 1,5 kW/ 10 kv. m.

Jei ūkyje šildomi keli pastatai, galios poreikis skaičiuojamas kiekvienam atskirai, atsižvelgiant į jų izoliaciją, paskirtį ir naudojimo intensyvumą. Tvartuose, kur reikia palaikyti tik minimalią teigiamą temperatūrą, galia gali būti mažesnė nei gyvenamajame name.

Svarbu: tikslų galios poreikį turėtų apskaičiuoti šildymo inžinierius, atsižvelgdamas į pastato šilumos nuostolius, vietovės klimatą, langų ir durų plotus bei kitus veiksnius.

Dujiniai katilai: kokios galios reikia ūkiui?

Kondensaciniai ar konvenciniai dujiniai katilai – kuri technologija geriau

Renkantis tarp konvencinio ir kondensacinio katilo, svarbu įvertinti ne tik pradinę investiciją, bet ir ilgalaikę ekonominę naudą.

ParametrasKonvencinis katilasKondensacinis katilas
Įsigijimo kainaŽemesnė (nuo 500–800 €)Aukštesnė (nuo 1500–3000 €)
Efektyvumas (NVK)85–90 %95–98 %
Dujų suvartojimasDidesnis15–20 % mažesnis
Atsipirkimas5–8 metai
Aplinkosaugos efektyvumasMažesnisDidesnis (mažiau CO₂)
PriežiūraStandartinėReikia kondensato nutekėjimo
TinkamumasAukštatemperatūrėms sistemomsŽematemperatūrėms sistemoms

Kondensaciniai dujiniai katilai veikia efektyviausiai su žematemperatūrėmis šildymo sistemomis (grindų šildymas, žematemperatūriai radiatoriai), kur tiekiamo vandens temperatūra neviršija 50–55 °C. Jei ūkyje yra seni aukštatemperatūriai radiatoriai, kuriems reikalingas 70–80 °C temperatūros vanduo, kondensacinio katilo efektyvumas sumažės ir jis dirbs beveik kaip konvencinis.

Ūkiams, planuojantiems ilgalaikį šildymą ir turintiems žematemperatūres sistemas arba planuojantiems modernizaciją, kondensacinis dujinis katilas yra geresnis pasirinkimas. Ekonomija dujoms per 10–15 metų viršys pradinės investicijos skirtumą.

Centralizuotas ar decentralizuotas šildymas

Ūkiuose, kur yra keli pastatai, kyla klausimas – įrengti vieną galingą dujinį katilą, kuris šildys visus objektus, ar kiekvienam pastatui atskirą katilą?

Centralizuotas šildymas (vienas katilas):

  • Privalumai: mažesnės pradinės investicijos, viena priežiūros vieta, lengvesnė valdymo sistema.
  • Trūkumai: reikia nutiesti vamzdynus tarp pastatų (požeminiai, izoliuoti), šilumos nuostoliai vamzdynuose, jei katilas sugenda – sustoja visas šildymas.

Decentralizuotas šildymas (atskiri katilai):

  • Privalumai: nėra šilumos nuostolių vamzdynuose, lanksčiau galima reguliuoti temperatūrą skirtinguose pastatuose, jei vienas katilas sugenda – kiti veikia.
  • Trūkumai: didesnės pradinės investicijos, daugiau priežiūros taškų.

Ūkiams, kur pastatai išsibarstę dideliame plote, dažniausiai efektyvesnis decentralizuotas šildymas. Jei pastatai greta vienas kito, centralizuota sistema gali būti ekonomiškesnė.

Centralizuotas ar decentralizuotas šildymas

Dujų tiekimo būdai: magistralinės ar suskystintos dujos

Ne visuose Lietuvos ūkiuose yra galimybė prisijungti prie magistralinio dujų tinklo. Tokiu atveju alternatyva – suskystintos dujos (propan–butanas), kurios tiekiamos iš dujotiekio ar specialių cisternų (dujų talpyklų).

Magistralinės dujos – patogiausias ir pigiausias variantas. Nereikia rūpintis atsargų papildymu, kaina stabilesnė. Jei ūkyje yra galimybė prijungti magistralines dujas, tai turėtų būti prioritetas.

Suskystintos dujos – brangesnis kuras (maždaug 30–50 % brangiau nei magistralinės dujos), bet suteikia autonomiją. Reikia įrengti dujotiekį (požeminę ar antžeminę talpą), kurio talpa priklauso nuo suvartojimo – paprastai 2700–4850 litrų. Dujotiekis užpildomas 1–2 kartus per metus. Svarbu užtikrinti patikimą dujų tiekėją ir stebėti rinkos kainas.

Kai kurie dujiniai katilai gali būti pritaikomi dirbti ir su magistralinėmis, ir su suskystintomis dujomis, pakeitus degiklį ar reguliatoriaus nustatymus.

Dujiniai katilai: priežiūra ir eksploatacija

Kad dujinis katilas veiktų efektyviai, ekonomiškai ir tarnautų daugelį metų, labai svarbi yra jo reguliari priežiūra. Ši priežiūra užtikrina ne tik įrenginio ilgaamžiškumą, bet ir saugų veikimą. Viena svarbiausių sąlygų – metinė techninė apžiūra, kuri yra privaloma visiems dujiniams katilams. Ją gali atlikti tik licencijuoti specialistai. Apžiūros metu patikrinamas degiklis, dūmtraukis, saugos sistemos, įvertinamas naudingumo koeficientas. Tai nėra vien formalumas – neprižiūrimas katilas gali suvartoti net 10–15 % daugiau dujų, todėl reguliari apžiūra padeda ir taupyti energiją.

Kitas svarbus aspektas – šilumokaičio švara. Kondensaciniuose katiluose šilumokaičiai laikui bėgant apsineša nuosėdomis, kurios mažina šilumos perdavimą. Todėl kas dvejus ar trejus metus rekomenduojama atlikti profesionalų valymą. Toks paprastas veiksmas padidina įrenginio efektyvumą ir prailgina jo tarnavimo laiką.

Ne mažiau svarbi yra šildymo sistemos slėgio kontrolė. Optimalus darbinis slėgis turėtų būti nuo 1 iki 1,5 bar. Jei slėgis per žemas – katilas gali visai neįsijungti, o per aukštas slėgis gali sukelti rimtų gedimų ar net pavojingų situacijų. Dėl to verta bent kartą per mėnesį akimis patikrinti manometro rodmenis.

Dar vienas elementas, į kurį neretai pamirštama atkreipti dėmesį – išsiplėtimo indo būklė. Jo funkcija – kompensuoti vandens tūrio pokyčius sistemoje, kai temperatūra kyla ar krenta. Jei šis indas neveikia tinkamai, gali kilti slėgio svyravimai, dėl kurių katilas veiks nestabiliai ar net sustos.

Galiausiai, jei naudojamas kondensacinis dujinis katilas, reikėtų nepamiršti ir kondensato nutekėjimo sistemos. Joje laikui bėgant gali susidaryti nuosėdų ar nešvarumų kamščių, todėl rekomenduojama periodiškai patikrinti ir praplauti nutekėjimo liniją. Tai padės išvengti užsikimšimų ir užtikrins sklandų įrenginio darbą.

Tinkamai prižiūrimas dujinis katilas ne tik ilgiau tarnauja, bet ir užtikrina mažesnes šildymo išlaidas bei saugesnį namų ar ūkio šildymą.

Dujiniai katilai: priežiūra ir eksploatacija

Dujiniai katilai ir saugumo reikalavimai

Dujiniai katilai yra saugūs, jei tinkamai sumontuoti ir eksploatuojami. Privalomi reikalavimai:

  • katilą gali montuoti tik licencijuoti specialistai;
  • patalpa, kurioje įrengtas katilas, turi turėti ventiliaciją;
  • privalomas dujų nuotėkio detektorius su automatine dujų tiekimo uždarymo sistema;
  • dūmtraukis turi būti tinkamai suprojektuotas ir reguliariai valomas (kondensaciniams katilams reikalingas specialus, atsparūs rūgštims dūmtraukis);
  • metinė techninė apžiūra privaloma pagal įstatymą.

Ekonominis palyginimas su kitais šildymo būdais

Palyginkime orientacinę 150 kv. m namo šildymo sezoninę (200 dienų) kainą skirtingais būdais:

Šildymo būdasSezoninės išlaidos
Magistralinės dujos (kondensacinis katilas)800–1000 €
Suskystintos dujos1200–1500 €
Dyzelinas1400–1700 €
Elektra (tiesioginis šildymas)1800–2200 €
Malkos500–700 €
Granulės900–1100 €

Kaip matyti, magistralinės dujos su kondensaciniu katilu yra vienas ekonomiškiausių variantų, nusileisdamos tik malkoms, bet žymiai pranokdamos patogumu ir automatizavimu.

Ekonominis palyginimas su kitais šildymo būdais

Dujiniai katilai – tai patikimas, efektyvus ir santykinai ekonomiškas šildymo sprendimas ūkiui. Renkantis katilą, svarbu įvertinti šildymo poreikius, pastato izoliacijos kokybę, šildymo sistemos tipą ir dujų prieinamumą. Kondensaciniai katilai yra brangesni, bet ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks dėl mažesnio dujų suvartojimo. Reguliari priežiūra ir techninė apžiūra užtikrina saugų ir efektyvų eksploatavimą. Jei ūkyje yra galimybė prisijungti prie magistralinio dujų tinklo, dujinis katilas turėtų būti tarp prioritetinių šildymo sprendimų.

Šaltiniai:

  1. https://www.castleheatingkent.co.uk/post/pros-and-cons-of-gas-boilers
  2. https://askgem.com/blog/pros-cons-of-boiler-systems/
  3. https://dezielhvac.com/blog/the-pros-and-cons-of-residential-boilers-for-home-heating/
  4. https://www.edfenergy.com/energywise/electric-boilers-vs-gas-boilers

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *