Ūkio infrastruktūros šildymas, pašarų paruošimas, grūdų džiovyklos, dirbtuvės – tai tik keletas sričių, kur ūkininkai kasdien susiduria su kuro pasirinkimo klausimu. Malkos išlieka vienu populiariausių ir ekonomiškiausių kuro šaltinių, ypač kai šildymo plotai dideli ir prieiga prie medienos gera. Tačiau ne visos malkos vienodai efektyvios. Tinkamas medienos rūšies pasirinkimas gali žymiai sumažinti šildymo išlaidas ir priežiūros sąnaudas.
Kodėl malkos vis dar populiarios ūkiuose
Daugelis ūkininkų teikia pirmenybę malkoms dėl kelių svarbių priežasčių. Mediena dažnai yra vietinis ir lengvai prieinamas resursas – daugelis ūkių turi savo miško plotų arba gali įsigyti malkas iš artimų miškų. Malkų kaina kilogramui išskiriamos šilumos yra žymiai mažesnė nei dujų ar elektros. Be to, malkos yra atsinaujinantis energijos šaltinis.
Ūkiuose malkos naudojamos įvairiems tikslams: gyvenamųjų ir administracinių pastatų šildymui, tvartų temperatūros palaikymui žiemą, dirbtuvių šildymui, grūdų džiovyklų eksploatavimui, pašarų paruošimui, pirčių kūrenimui. Kadangi šildymo poreikiai ūkyje dažnai būna dideli, tinkamo kuro pasirinkimas tampa esminiu ekonominiu sprendimu.
Medienos šilumingumas: pagrindiniai skirtumai
Skirtingos medienos rūšys turi labai skirtingą šiluminę vertę, kuri priklauso nuo medienos tankio, drėgmės ir cheminės sudėties. Mediena pagal šiluminę vertę skirstoma į tris klases:
- Aukšto šilumingumo mediena (2200–2600 kcal/ kg): ąžuolas, bukas, uosis, klevas, beržas, vaismedžiai. Tanki, kieta mediena, kuri dega ilgai ir išskiria daug šilumos.
- Vidutinio šilumingumo mediena (1800–2000 kcal/ kg): pušis, juodalksnis, alksnis, vyšnia.
- Žemo šilumingumo mediena (1500–1700 kcal/ kg): eglė, drebulė, tuopa, liepa, gluosnis. Minkštos ir lengvos medienos rūšys.
Pagrindinių medienos rūšių palyginimas (lentelė)
| Medienos rūšis | Šilumingumas | Degimo trukmė | Tinkamumas | Kaina |
| Ąžuolas | Labai aukštas | Labai ilga | Ilgam šildymui | Aukšta |
| Beržas | Aukštas | Ilga | Universalus | Vidutinė–aukšta |
| Uosis | Aukštas | Ilga | Kieto kuro katilams | Aukšta |
| Juodalksnis | Vidutinis | Vidutinė | Kasdieniam šildymui | Vidutinė |
| Alksnis | Vidutinis | Vidutinė | Mišriam kūrenimui | Žema–vidutinė |
| Pušis | Vidutinis | Trumpa | Tik uždaroms krosnims | Žema |
| Drebulė | Žemas | Trumpa | Kamino valymui | Labai žema |
Beržo malkos – ūkininkų favoritas
Beržas yra populiariausias pasirinkimas, ir tam yra daug priežasčių. Vienas kubinis metras gerai išdžiovintų beržo malkų gali pakeisti apie 200–220 litrų dyzelino šiluminės energijos požiūriu. Beržo mediena lengvai skaldoma ir greitai užsidega, todėl puikiai tinka greitam patalpų įkaitinimui.
Tačiau beržo žievėje ir medienoje yra nemažai dervos, kuri degdama palieka suodžius kamine. Tai reiškia, kad kaminus reikės valyti dažniau – maždaug kas 2–3 mėnesius intensyvaus kūrenimo metu. Beržinės malkos greitai pūva, jei nepakankamai išdžiovintos, todėl jas reikia laikyti gerai vėdinamoje vietoje.
Ąžuolo malkos – premium pasirinkimas
Ąžuolinės malkos laikomos aukščiausios kokybės kuru. Pagrindinis privalumas – jos dega itin lėtai ir ilgai, išskirdamos daug šilumos. Vienas užkūrimas gali palaikyti šilumą kelias valandas ilgiau nei beržo malkos. Tai ypač svarbu ūkiuose, kur reikia palaikyti pastovią temperatūrą tvarte, inkubatoriuje ar kitose patalpose.
Ąžuolo malkos mažiau dervingos nei beržo, todėl mažiau teršia kaminą. Trūkumas – jas sunkiau uždegti, todėl rekomenduojama pradėti kūrenimą su beržo ar alksnio malkomis. Be to, ąžuolinės malkos yra brangesnės dėl medienos vertės.
Uosio malkos – idealus pasirinkimas katilams
Uosio mediena panaši į ąžuolą šilumingumu, bet lengviau užsidega. Todėl jos itin patrauklios automatizuotiems kieto kuro katilams. Uosio mediena turi mažiau dervos nei beržas, todėl priežiūra bus paprastesnė. Svarbus privalumas – nedaug kibirkščiuoja degdamos, kas padidina saugumą.
Spygliuočių malkos – pigus, bet specifinis pasirinkimas
Pušies ir eglės malkos dažnai yra pigiausias ir lengviausiai prieinamas variantas. Pagrindinis trūkumas – aukštas dervos kiekis. Dervos „kišenėlės“ įkaitus sprogsta, sklaidydamos kibirkštis. Todėl tokias malkas draudžiama naudoti atviriems židiniams.
Tačiau spygliuočių malkos puikiai tinka uždarų degimo kamerų katilams ir greitam patalpų įkaitinimui, pavyzdžiui, džiovykloje. Svarbu dažniau valyti kaminą – bent kas 4–6 savaites. Galima periodiškai įdegti drebulės malkų, kurios padeda valyti suodžius.
Alksnio malkos – patikimas kompromisas
Alksnio malkos užima tarpinę poziciją tarp aukštos ir žemos šiluminės vertės medienos. Svarbiausia savybė – labai greitai džiūsta. Per vieną vasaros sezoną gali išdžiūti iki 18–20 % drėgmės. Alksnio mediena degdama skleidžia malonų aromatą, sukuria mažai dūmų ir yra švari. Gali būti saugomos ilgai – net 5–7 metus.
Juodalksnis turi didesnį tankį ir šiluminę vertę. Jis dega švariau, sukuria mažai suodžių, tačiau mediena tvirta, todėl skaldymas reikalauja tvirtesnių įrankių.
Drebulės malkos – kamino priežiūrai
Drebulės mediena turi žemą šiluminę vertę, todėl naudoti ją kaip pagrindinį kurą neefektyvu. Tačiau ji puikiai valo kaminus – degdama sukuria aukštą temperatūrą, kuri išdegina suodžius ir dervos nuosėdas. Rekomenduojama periodiškai įdegti keletą drebulės malkų kartu su pagrindiniu kuru. Tai padės išlaikyti kaminą švarų ir sumažins mechaninio valymo poreikį.
Liepos malkos – specialiai pirčiai
Liepos mediena turi vidutinę šiluminę vertę, bet jos panaudojimas ūkyje yra gana specifinis. Malkos dega greitai ir intensyviai, sukurdamos aukštą temperatūrą per trumpą laiką. Šis intensyvumas puikiai tinka pirčiai – galima greitai įkaitinti patalpą.
Degdamos liepos malkos skleidžia nepakartojamą, medingą aromatą ir išskiria naudingus fitoncidus, kurie teigiamai veikia kvėpavimo sistemą. Todėl daugelis pirčių mėgėjų teikia pirmenybę būtent liepos malkoms. Jei ūkyje yra pirtis darbuotojams ar savininkams, liepos malkų atsargos bus labai vertinamos.
Tačiau svarbu žinoti, kad liepos malkos neturėtų būti laikomos ilgiau nei 2–3 metus, nes jos praranda savo aromatingąsias savybes ir kokybę. Taip pat jos netinka nuolatiniam, ilgalaikiam šildymui, nes per greitai sudega.
Malkų paruošimas ir laikymas
Tinkamas malkų paruošimas ir saugojimas yra lygiai toks pat svarbus kaip ir teisingas medienos rūšies pasirinkimas. Netinkamai paruoštos ar laikomos malkos praranda savo šiluminę vertę, greitai pūva ir sukelia daugiau problemų nei naudos.
- Geriausia kirsti medžius žiemą, kai medyje yra mažiausiai syvų ir drėgmės. Žiemą nukirstos malkos greičiau ir geriau išdžiūsta. Idealus medienos drėgnumas kūrenimui yra 15–20 %. Drėgnos malkos (virš 25–30 % drėgmės) dega prasčiau, išskiria mažiau šilumos, sukuria daug dūmų ir suodžių.
- Malkas būtina skaldyti, nes suskaldytos malkos džiūsta 2–3 kartus greičiau nei rąsteliai. Ūkiuose, kur reikia paruošti didelius kiekius, verta investuoti į mechaninę malkų skaldyklę. Tokios mašinos gali būti hidraulinės, elektrinės ar benzininės, ir jos žymiai paspartina darbą, taupydamos laiką ir jėgas.
- Suskaldytas malkas reikia kruopščiai sukrauti vėdinamoje vietoje. Geriausias variantas – specialiai įrengta malkinė su stogu ir šonais, leidžiančiais orui cirkuliuoti. Malkos turi būti sudėtos ne ant žemės, o ant medinių padėklų, padų ar palečių, kad nepatektų drėgmė iš žemės. Tarp malkų eilių reikia palikti tarpus, kad oras galėtų cirkuliuoti.
Jei malkinės nėra, galima laikyti malkas ir lauke, bet būtina uždengti viršų plėvele, brezentu ar stogine. Šonai turi likti atviri, kad malkos galėtų „kvėpuoti“. Pilnai uždengtos ir nevėdinamomis sąlygomis malkos grius, pelys ir gali tapti netinkamos naudoti. - Skirtingos medienos rūšys džiūsta skirtingai. Alksnis gali būti paruoštas per vieną vasaros sezoną, beržas – per 8–12 mėnesių, ąžuolas – per 1,5–2 metus. Geriausia malkas ruošti iš anksto ir leisti joms išdžiūti bent vieną pilną sezoną.
Ekonominis skaičiavimas ir praktiški patarimai
Planuojant malkų poreikį ūkiui, svarbu apskaičiuoti, kiek jų tiksliai reikės. Vidutiniškai gyvenamajam namui (100–150 kv. m.) per šildymo sezoną prireikia 8–12 erdmetrių beržo ar ąžuolo malkų. Tvartams, dirbtuvėms ir kitiems ūkiniams pastatams, atsižvelgiant į jų dydį ir izoliaciją, gali prireikti 15–30 erdmetrių ar net daugiau.
Verta palyginti kainas tarp skirtingų tiekėjų ir medienos rūšių. Pigiausios paprastai būna spygliuočių malkos – 32–36 Eur/ erdmetris. Alksnio ir juodalksnio malkos kainuoja 37–40 Eur/ erdmetris. Beržo malkos – 42–46 Eur/ erdmetris. Ąžuolinės malkos gali kainuoti 65–75 Eur/ erdmetris. Kaina priklauso nuo regiono, medienos kokybės, drėgmės, ar malkos supjaustytos, suskaldytos, pristatymo.
Ūkininkams verta apsvarstyti galimybę įsigyti malkas rąstais tiesiai iš miško ir jas paruošti patiems. Taip galima sutaupyti 30–50 % išlaidų, nors reikės investuoti į įrangą (grandininis pjūklas, skaldyklė) ir laiką.
Tinkamų malkų pasirinkimas priklauso nuo šildymo poreikių, įrangos tipo ir biudžeto. Beržo malkos – universalus pasirinkimas, ąžuolo ir uosio – geriausias, bet brangiausias variantas. Alksnio malkos – puikus kompromisas. Svarbiausia atminti, kad net geriausios malkos bus neefektyvios, jei netinkamai paruoštos ar laikomos. Investuokite į tinkamą džiovinimą ir saugojimą – tai užtikrins, kad ūkyje bus šilta, o išlaidos kurui išliks kontroliuojamos.
Šaltiniai:
- https://www.almanac.com/content/best-firewood-heat-values-wood-burning-tips
- https://www.southyorkshirefirewood.com/wood-burning-characteristics.html
- https://lumberjax.com/best-firewood-to-burn-guide/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.