Avių kirpimas - kaip ir kada geriausia tai atlikti?

Turinys

Avių kirpimas yra būtina procedūra, užtikrinanti gyvulių gerovę, vilnos kokybę ir ūkio pelningumą. Teisingas avių kirpimo laikas, tinkama technika ir kokybiška įranga turi tiesioginę įtaką tiek vilnos kainai, tiek avių sveikatai. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kada kirpti avis, kokią įrangą naudoti ir kaip atlikti šią procedūrą saugiai bei efektyviai.

Kada kirpti avis: optimalus laikas ir periodiškumas

Avių kirpimo laikas priklauso nuo kelių veiksnių – veislės, laikymo sąlygų ir ūkio tikslų. Auginant avis Lietuvoje, jas reikia kirpti bent du kartus per metus – gegužės pradžioje ir spalio pradžioje.

Pavasarinis avių kirpimas gegužės pradžioje atliekamas prieš išgenant gyvulius į lauką ganyti. Šiuo metu avys jau užsiauginusios pakankamai ilgą vilną – ne trumpesnę kaip penkių centimetrų. Nukirptos avys geriau toleruoja vasaros karštį, mažiau kenčia nuo parazitų ir gali efektyviau ganytis.

Rudeninis avių kirpimas spalio pradžioje atliekamas ganiavos sezonui pasibaigus. Daugelio patyrusių kirpėjų nuomone, rudenį avys būna geriausiai pailsėjusios po ganiavos sezono, gerai įmitę, todėl vilna būna puresnė ir švaresnė. Taip pat ėriavedės po vasaros ganymosi būna geresnės būklės nei pavasarį, kai jos būna sulysusios dėl ilgo ėriukų žindymo.

Kai kurios mėsinės avių veislės, kurių vilna trumpesnė ir ne tokia vertinga, gali būti kerpamos tik vieną kartą per metus. Priešingai, mėsinės vilninės veislės reikalauja kirpimo kelis kartus per metus, nes jos užsiaugina storesnį ir vertingesnį vilnos sluoksnį.

Kartais avys kerpamos ir gruodžio pabaigoje, kai nukerpama tik nedidelė vilnos dalis. Tačiau tai nėra įprasta praktika ir dažniausiai taikoma tik specifinėms situacijoms ar veislėms.

Kodėl avių kirpimas būtinas

Avių kirpimas nėra tik vilnos gavimo procedūra – tai pirmiausia gyvulių gerovės klausimas. Dažnai pradedantys avių augintojai nežino, kad nenukirptos avys gali susidurti su daugybe problemų:

Pirmiausia, ilga nekirpta vilna vasarą gali sukelti perkaitimą. Avys kenčia nuo karščio ir gali netgi žūti dėl temperatūros šoko. Priešingai nei galvoja daugelis, vilna nėra gamtinis kondicionierius – ji veikia kaip izoliacija, kuri vasarą trukdo gyvulio organizmui atvėsti.
Antra, ilga vilna pritraukia erkės, muses ir kitus parazitus. Ypač pavojingos yra erkės, kurios ne tik kenkia avims, bet ir gali perduoti įvairias ligas. Nukirptoms avims šių problemų kyla gerokai mažiau.
Trečia, susivėlusi ar purvina vilna gali sukelti odos ligas, infekcijas ir diskomfortą gyvuliams. Reguliarus avių kirpimas leidžia apžiūrėti odą, pastebėti bet kokias problemas ankstyvoje stadijoje ir laiku imtis priemonių.
Galiausiai, reguliarus avių kirpimas užtikrina geresnės kokybės vilną, kuri turi didesnę rinkos vertę. Peraugusi, susivėlusi vilna praranda kokybę ir tampa beveik bevertė.

Kuo kirpti avis

Kokybiška avių kirpimo įranga yra būtina sėkmingam ir efektyviam darbui. Blogos kokybės mašinėlės ne tik lėtina procesą, bet ir gali sužeisti gyvulius bei greitai sugesti.

Profesionalios avių kirpimo mašinėlės kainuoja nuo 100 iki 400 eurų ir daugiau, priklausomai nuo gamintojo ir galingumo. Rinkoje siūlomos įvairių šalių gamintojų mašinėlės – vokiškos, austriškos, lenkiškos, itališkos. Svarbiausias parametras renkantis mašinėlę yra variklio galingumas, kuris svyruoja nuo 320 W iki 650 W.

Variklio galingumas tiesiogiai veikia darbo efektyvumą. Galingesnės mašinėlės neperkaista intensyvaus darbo metu ir užtikrina ilgaamžiškumą. Jei planuojate kirpti didelį avių kiekį – 50 ir daugiau galvų per sezoną – verta investuoti į 500–650 W galingumo modelius. Mažesniems ūkiams su 10–20 avių gali pakakti 320–350 W galios.

Ergonomiškumas taip pat svarbus. Avių kirpimas yra fiziškai įtemptas darbas, todėl mašinėlė turi būti patogiai laikoma. Geriausi modeliai yra lengvi, turi ergonomišką rankenos dizainą ir ilgą laidą (4–5 metrai), kuris suteikia judėjimo laisvę.

Svarbūs aspektai renkantis avių kirpimo mašinėlę yra atsarginių dalių prieinamumas ir garantija. Peiliukai (ašmenys) nusidėvi ir juos reikia keisti ar galąsti. Žinomų prekių ženklų mašinėlėms lengviau rasti atsargines dalis.

Kaip avis kirpti saugiai

Tinkama avių kirpimo technika užtikrina greitą, kokybišką ir saugų darbą. Profesionalus kirpėjas vieną avį nukerpa per pusantros iki trijų minučių, tačiau pradedantiesiems gali prireikti 10–15 minučių vienai aviai.

Prieš pradedant avių kirpimą, svarbu tinkamai paruošti gyvulius. Avys turėtų būti sausos – drėgnos vilnos kirpti negalima, nes tai gadina mašinėlę ir blogina vilnos kokybę. Taip pat avys prieš kirpimą turėtų bent 12 valandų būti nešertos, kad nebūtų pilnas skrandis ir būtų lengviau jas valdyti.

Labai svarbu prižiūrėti avių kanopėles (nagus). Patikimai laikančiuose rėmuose avis jaučiasi patogiai, abi kirpėjo rankos laisvos kirpimui, kanopėlių tvarkymui ir tešmens apžiūrai. Avies nagučiai apkarpomi iš priekinių šonų ir atsargiai nukerpama viršūnėlė, neperkerpant per daug, kad nepažeistumėte audinių.

Nugludinti avies paėmimo ir pavertimo techniką yra esminė kirpėjo įgūdžio dalis. Profesionalių kirpėjų rankose 70–80 kg sverianti avis atrodo visai lengva – vienu judesiu ir be didelių pastangų jie pasodina avį reikiama poza, vėliau paverčia ją, o nukirpę paleidžia taip, kad ši atsiduria tiesiai prieš vartelius.

Kirpimo metu būtina vengti sužalojimų. Mašinėlės peiliukai turi būti aštrūs ir tinkamai sureguliuoti. Atšipę peiliukai ne tik lėtina darbą, bet ir gali traukti odą bei sužeisti avį. Svarbu kirpti tolygiais, ilgais brūkšniais, vengiant trumpų judesių, kurie palieka nelygumus.

Saugumas – visada prioritetas. Avių kirpimo mašinėlės turi turėti apsaugas nuo atsitiktinio sužalojimo ir automatinio išsijungimo funkcijas. Kirpimo metu reikia būti atsargiems ties jautriomis vietomis – tešmeniu, pilvu, koja.

Avių kirpimas skirtingoms veislėms

Lietuvoje auginamos įvairios avių veislės, ir kiekviena turi savo ypatumus avių kirpimo atžvilgiu:

Mėsinės avių veislės, tokios kaip Teksalis ar Šarolė, turi didžiausią paklausą ir dažniausiai pakanka jas kirpti vieną kartą per metus.
Mėsinės vilninės veislės, tokios kaip Lietuvos juodagalvės ar vietinės šiurkščiavilnės, reikalauja kirpimo dažniau. Jų vilnos per metus prikerpama 3–4 kilogramai, todėl geriausiai jas kirpti du kartus per metus – pavasarį ir rudenį.
Plonavilnės mėsinės avys, pvz., Merino veislės, turi vertingiausią vilną, kuri reikalauja ypatingos priežiūros. Tokias avis būtina kirpti labai atsargiai, kad nepažeistumėte plonos ir vertingos vilnos.
Dekoratyvinės avių veislės paprastai laikomos sodybų teritorijose žolei nuėsti ir jų kirpimas ne toks reikšmingas komercinės vilnos atžvilgiu, tačiau vis tiek būtinas gyvulio gerovei.

Profesionalus avių kirpimas ar kirpimas pačiam

Lietuvoje avių kirpimas yra populiari paslauga, už kurią profesionalūs kirpėjai ima nuo 3 iki 5 eurų už vieną avį, priklausomai nuo regiono, gyvulių kiekio ir jų būklės. Profesionalių kirpėjų paslaugos ypač paklausios, ir norint pasikviesti gerą specialistą, kartais tenka laukti eilėje mėnesį ar du.

Daugelis ūkininkų, turinčių nedideles bandas (5–20 avių), svarsto galimybę kirpti patiems. Pradinių investicijų kaina – avių kirpimo mašinėlė ir mokymaisi – gali atsipirkti per kelerius metus, ypač jei planuojama plėsti bandą. Tačiau reikia suvokti, kad avių kirpimas yra fiziškai sunkus darbas, reikalaujantis įgūdžių.

Jei turite nedidelę bandą ir laiko mokytis, kirpti avis pačiam gali būti ekonomiškas sprendimas. Bet jei turite didelį ūkį ar trūksta laiko, profesionalaus kirpėjo paslaugos tikrai atsipirks – tiek darbo kokybe, tiek sutaupytu laiku ir išvengtais galimais gyvulių sužalojimais.

Profesionalus avių kirpimas ar kirpimas pačiam

Praktiniai patarimai avių kirpimui

Sėkmingam avių kirpimui svarbu ne tik technika, bet ir tinkamas pasiruošimas:

Pasirūpinkite, kad būtų patogi vieta kirpti – švaru, sausa, su pakankamu apšvietimu. Geriausia kirpti viduje, kur netrukdo vėjas ir krituliai.
Prieš kirpdami patikrinkite mašinėlės būklę. Peiliukai turi būti aštrūs, mašinėlė sutepta specialia alyva. Darbo metu reguliariai valykite peiliukus nuo susikaupusios vilnos ir sutepkite.
Pasirūpinkite, kad nukirptos vilnos būtų tinkamai saugomos. Vilna turėtų būti švari, sausa ir laikoma vėdinamoje patalpoje. Purvina ar drėgna vilna praranda vertę.
Po kirpimo patikrinkite visas avis dėl sužalojimų. Nedideles žaizdeles apdorokite dezinfekuojančiomis priemonėmis. Stebėkite gyvulių būklę kelias dienas po kirpimo.

Avių kirpimas yra būtina procedūra, užtikrinanti gyvulių gerovę ir ūkio ekonomiką. Svarbu atminti, jog tai nėra tik vilnos gavimas – tai pirmiausia rūpinimasis gyvulių sveikata ir gerove.

Šaltiniai:

Avių kirpimas – kodėl jis būtinas, kaip ir kada geriausia tai atlikti?