Tinkamai parinkta šuns būda – tai ne tik priedanga nuo lietaus ar šalčio, bet ir esminis gyvūno gerovės bei sveikatos veiksnys. Ūkiuose ar sodybose laikomi šunys dažnai atlieka ne vien draugo, bet ir sargo ar darbo gyvūno funkciją, todėl jiems būtina turėti pastogę, kuri užtikrintų komfortą visais metų laikais. Per maža, blogai vėdinama ar iš netinkamų medžiagų pagaminta šuns būda gali tapti streso šaltiniu, silpninančiu gyvūno imunitetą ir elgesio stabilumą.
Šuns būda, kaip mikroklimato ir elgsenos komforto dalis
Daugelis šunų laikytojų būdą supranta tik, kaip pastogę, skirtą gyvūnui apsisaugoti nuo netinkamų oro sąlygų. Tačiau turėtumėte suprasti, kad šuns būda – tai gyvūno mikroklimato, elgsenos stabilumo ir emocinės pusiausvyros dalis, atliekanti bene tokią pačią funkciją, kaip ir namai žmogui. Ji suteikia šilumą, saugumą ir galimybę atsiriboti nuo aplinkos dirgiklių. Tai ypač svarbu ūkiuose ir sodybose, kur šunys dažnai būna aktyvūs ūkinės veiklos dalyviai, nuolat stebėdami ir saugodami teritoriją.
Moksliniai tyrimai rodo, kad netinkamai parinktas mikroklimatas būdoje: per didelė drėgmė, vėjo pralaidumas ar šilumos nuostoliai, didina riziką susirgti sąnarių, kvėpavimo ir odos ligomis; ypač jautrūs tam yra trumpaplaukiai ar vyresnio amžiaus šunys. Todėl svarbu, kad būdos konstrukcija leistų palaikyti subalansuotą temperatūrą: žiemą sulaikytų šilumą, o vasarą apsaugotų nuo perkaitimo. Kiti būtini veiksniai, užtikrinantys gyvūno fiziologinį komfortą, tai: oro cirkuliacija, grindų izoliacija ir stogo sandarumas.
Nederėtų pamiršti, kad šuns būda yra svarbi ne tik dėl fizinės aplinkos. Ji atlieka ir psichologinę funkciją, t.y., padeda gyvūnui jaustis saugiam. Šuo, kaip teritorinis gyvūnas, natūraliai siekia turėti aiškiai apibrėžtą erdvę, kurioje gali ilsėtis ir stebėti aplinką. Tokia vieta mažina stresą, o kartu padeda išlaikyti geresnę savikontrolę bei elgsenos pusiausvyrą.
Norint, kad šuns būda taptų patikima pastoge visiems metų laikams, būtina atsižvelgti į daugelį veiksnių: nuo tinkamų medžiagų ir izoliacijos iki vietos parinkimo. Lietuvos klimatas pasižymi dideliais temperatūrų svyravimais, todėl šuns būda turi būti pritaikyta tiek šalčiui, tiek vasaros karščiui. Tinkamai apgalvota konstrukcija ir atsakingas požiūris į gyvūno aplinką leidžia sukurti ne tik funkcionalią, bet ir ilgaamžę šuns gyvenamąją erdvę.
Mokslinis požiūris į šuns būdos reikšmę
Šuns būda yra svarbi ne tik dėl praktiško poreikio apsisaugoti nuo aplinkos veiksnių, bet ir dėl biologinių bei psichologinių priežasčių. Moksliniai tyrimai rodo, kad šilumos komfortas ir saugumo pojūtis tiesiogiai veikia gyvūno fiziologinę būklę, elgseną ir net imuninės sistemos veiklą. Tai reiškia, kad tinkamai įrengta šuns būda tampa esmine gyvūno sveikatos palaikymo priemone, o netinkama – potencialiu streso ir ligų šaltiniu.
- Šiluminis balansas ir mikroklimatas. Šunys, kaip šiltakraujai gyvūnai, nuolat palaiko pastovią kūno temperatūrą. Kai aplinkos temperatūra per žema, organizmas sunaudoja daugiau energijos šilumai išlaikyti, o tai mažina atsparumą ligoms ir ilgainiui silpnina organizmą. Kita vertus, per aukšta temperatūra, ypač uždaroje, prastai vėdinamoje būdoje, gali sukelti perkaitimą ir dehidrataciją. Todėl būdos medžiagos, izoliacija ir ventiliacija turi būti parinktos taip, kad užtikrintų stabilų mikroklimatą visus metus. Kaip pabrėžia Hepper (2024), net 5–7 °C temperatūros skirtumas tarp vidaus ir išorės gali turėti reikšmingą poveikį šuns savijautai.
- Elgsenos stabilumas ir saugumo instinktas. Šuo yra teritorinis gyvūnas, paveldėjęs daugelį savo protėvių – vilkų – instinktų. Vienas jų – poreikis turėti nuosavą uždarą erdvę, kurioje galima ilsėtis, stebėti aplinką ir pasislėpti nuo išorinių dirgiklių. Tokia erdvė, anot Ferplast elgsenos specialistų, mažina kortizolio (streso hormono) kiekį ir padeda išvengti destruktyvaus elgesio. Šuns būda veikia ir, kaip emocinės pusiausvyros vieta, joje gyvūnas jaučiasi saugus, net kai aplink kyla triukšmas ar vyksta svetimų žmonių judėjimas.
- Aplinkos higiena ir sveikata. Mikroklimato kokybė glaudžiai susijusi su šuns odos ir kvėpavimo takų sveikata. Jei būda prastai vėdinama, joje kaupiasi drėgmė, dulkių erkutės ir pelėsiai, kurie gali sukelti alergines reakcijas ar kvėpavimo sutrikimus. Tyrimai rodo, kad tinkamai prižiūrima, sausa ir švari būda sumažina parazitinių infekcijų riziką, ypač kaimo vietovėse, kur šunys dažniau kontaktuoja su laukiniais gyvūnais.
Kaip parinkti tinkamą šuns būdos dydį: svarbiausi principai
Pagal Hepper (2024) rekomendacijas, šuns būdos vidinė erdvė turėtų būti tokia, kad šuo galėtų patogiai atsistoti, apsisukti ir atsigulti neištiesdamas galūnių iki būdos sienelių. Tai reiškia, kad būdos aukštis turėtų būti apie 25 % didesnis už šuns ūgį ties ketera, o ilgis – maždaug 1,2 karto ilgesnis už šuns kūno ilgį nuo nosies iki uodegos pagrindo. Toks santykis leidžia palaikyti optimalią šilumos cirkuliaciją ir suteikia pakankamai erdvės poilsiui.
Įėjimo angos dydis taip pat turi didelę reikšmę. Ji turėtų siekti apie 80 % šuns ūgio ties ketera, kad gyvūnas galėtų patogiai įeiti, tačiau anga neturėtų būti per didelė, nes kitaip ji mažins šilumos sulaikymą. Kai kurios modernios būdos konstrukcijos siūlo užuolaidėles ar termoužuolaidas, kurios padeda sumažinti šilumos nuostolius žiemą ir apsaugo nuo vėjo.
Tinkamai parinktas dydis lemia ne tik šuns būdos komfortą, bet ir padeda išvengti sveikatos problemų: nuo raumenų įtampos dėl netaisyklingos gulėjimo pozos iki peršalimo dėl šilumos disbalanso.
Toliau pateikiame orientacinę lentelę, padėsiančia parinkti tinkamiausią būdos dydį pagal šuns svorį ir ūgį.
Rekomenduojami šuns būdos matmenys pagal šuns dydžio kategoriją
| Šuns dydis | Apytikris svoris | Vid. būdos ilgis (cm) | Aukštis (cm) | Įėjimo aukštis (cm) |
| Mažas (pvz., taksas, jorkšyras, foksterjeras) | iki 15 kg | 60–80 | 55–65 | 35–40 |
| Vidutinis (pvz., biglis, spanielis, borderkolis) | 15–30 kg | 85–110 | 70–80 | 45–55 |
| Didelis (pvz., vokiečių aviganis, haskis, retriveris) | 30–50 kg | 115–140 | 85–100 | 55–65 |
| Labai didelis (pvz., mastifas, kaukazų aviganis) | virš 50 kg | 145–175 | 100–120 | 65–75 |
Šuns būda ir medžiagos: kas lemia jos ilgaamžiškumą?
Neretai, renkantis šuns būdą, dėmesys pirmiausia atkreipiamas į jos dydį ir dizainą, pamirštant, kad būtent medžiagos lemia, kiek metų šuns būda išliks šilta, sausa ir higieniška. Nes tinkamai parinktos konstrukcinės medžiagos ne tik padeda palaikyti subalansuotą mikroklimatą, bet ir užtikrina šilumos izoliaciją bei mažina priežiūros poreikį.
- Mediena – natūrali šiluma ir kvėpuojanti struktūra
Dauguma ekspertų sutaria, kad medinė šuns būda yra optimaliausias pasirinkimas tiek žiemai, tiek vasarai. Mediena turi puikias šilumos izoliacijos savybes ir leidžia kvėpuoti vidinei būdos erdvei; pvz., tokios medžiagos, kaip kedras ar eglė pasižymi natūraliu atsparumu drėgmei ir kenkėjams. Vis dėlto, lietuviškame klimate būtina naudoti medienos impregnantus, svarbiausia, kad jie būtų netoksiški, be fenolių ir tirpiklių. Būdų gamintojai rekomenduoja naudoti alyvos ar bičių vaško pagrindo priemones, kurios apsaugo būdos paviršių, bet nesukelia gyvūnui alerginių reakcijų.
- Plastikas ir metalas – patogūs, bet ne visais atvejais
Plastikinės būdos yra lengvos, jos lengvai valomos ir į jas neįsigeria drėgmė, tačiau kartu jos turi ir reikšmingų trūkumų. Vasaros metu plastikas greitai įkaista, o žiemą – neatlaiko šalčio, todėl šuns organizmui tenka prisitaikyti prie staigių temperatūros pokyčių. Metalinės būdos yra dar mažiau tinkamos – jos laidžios šilumai, kondensuoja drėgmę ir gali sukelti diskomfortą net esant nedideliam temperatūrų skirtumui. Tokie variantai priimtini tik kaip laikinas sprendimas arba su papildoma izoliacija.
- Izoliacija ir grindų konstrukcija
Ne mažiau svarbus veiksnys – būdos konstrukcija. Grindys turi būti pakeltos bent 5–10 cm nuo žemės, kad nesikauptų drėgmė. Dakota Storage pabrėžia, jog šis elementas prailgina būdos tarnavimo laiką daugiau nei 30 %. Tarpinė izoliacija (pvz., polistirenas ar veltinis) tarp dvigubų sienelių padeda palaikyti šilumos balansą, o vidinis paviršius gali būti padengtas natūraliu lino aliejumi, taip išlaikoma higiena ir sumažinamas pelėsio pavojus.
- Ekologiški ir naujos kartos sprendimai
Vis labiau populiarėja kompozitinės būdos, pagamintos iš perdirbtos medienos ir plastiko mišinio (WPC – wood plastic composite). Šios konstrukcijos ilgaamžės, atsparios UV spinduliams ir neįkaista taip greitai, kaip grynas plastikas. Jos tinkamos tiems, kurie siekia derinti tvarumą ir funkcionalumą, nors ir kainuoja kiek brangiau.
Toliau pateikiame lentelę, padėsiančią palyginti dažniausiai naudojamų medžiagų savybes.
Populiariausios medžiagos naudojamos šuns būdų gamyboje
| Medžiaga | Šilumos izoliacija | Atsparumas drėgmei | Tarnavimo trukmė (metai) | Pastabos |
| Mediena (kedras, eglė, pušis) | Puiki | Vidutinis, gerėja su impregnavimu. | 7–10 m. | Reikia periodinio impregnavimo; natūralus mikroklimatas, ekologiška. |
| Plastikas | Silpna | Labai geras | 5–8 m. | Lengva valyti, tačiau greitai įkaista ir atvėsta. |
| Metalas | Labai silpna | Geras, bet kondensuoja | 10+ m., bet diskomfortiška | Netinka žiemai. |
| Kompozitas (WPC) | Gera | Puiki | 10–15 m. | Tvarus, bet brangus sprendimas. |
| Fanera su izoliacija | Gera | Vidutinis | 5–7 m. | Reikia apsaugos nuo drėgmės. |
Šuns būda ūkyje ar sodyboje: kaip išsirinkti vietą?
Šuns būdos vietos parinkimas turi būti apgalvotas taip pat kruoščiai, kaip ir konstrukcija ar medžiagos, nes net ir geriausia šuns būda praras savo funkcionalumą, jei bus pastatyta netinkamoje vietoje.
- Apsauga nuo vėjo ir kritulių
Lietuvos klimatas pasižymi dideliu vėjo intensyvumu ir dažnais krituliais, todėl būdos įėjimas turėtų būti nukreiptas priešinga kryptimi nei vyraujantys vėjai; dažniausiai pietryčių arba rytų pusėn. Tokia orientacija leidžia išvengti tiesioginio vėjo gūsių, lietaus ar sniego patekimo į vidų. Jei šuo laikomas atviroje teritorijoje, verta numatyti ir papildomą užuovėją, pvz., gyvatvorę, medinę pertvarą ar pastogę, kuri sumažins šilumos nuostolius.
- Grindų aukštis ir reljefo svarba
Šuns būda niekada neturėtų stovėti tiesiog ant žemės. Rekomenduojama ją pakelti bent 10–15 cm, kad būtų užtikrinta oro cirkuliacija ir apsauga nuo drėgmės. Antžeminė konstrukcija neleidžia kauptis pelėsiui ir prailgina būdos tarnavimo laiką. Venkite žemumų ar vietų, kur po lietaus kaupiasi vanduo; šlapia aplinka didina infekcijų ir odos ligų riziką.
- Saulės ir pavėsio balansas
Vasarą būda neturi būti pastatyta atviroje, saulės kaitinamoje vietoje, nepamirškite, kad per aukšta temperatūra gali sukelti perkaitimą. Geriausia vieta – šviesus, bet dalinai pavėsingas plotas, pvz., netoli medžio ar pastato, kuris suteikia pavėsį po pietų. Žiemą, priešingai, svarbu, kad šuns būda gautų saulės spindulių, nes tai padeda palaikyti šilumą ir mažina drėgmę viduje.
- Atstumas ir matomumas
Šuo turi matyti dalį savo teritorijos, todėl šuns būda turėtų būti pastatyta taip, kad iš jos matytųsi įėjimas į kiemą ar ūkio pastatus. Tai padeda išlaikyti instinktyvų gyvūno budrumą, bet kartu užtikrina, kad jis jaustųsi ramus ir galėtų ilsėtis. Venkite statyti būdą tiesiai prie tvoros ar judrios gatvės, nes nuolatiniai dirgikliai gali kelti stresą ir skatinti pernelyg aktyvų lojimą.
- Pagrindo ir aplinkos priežiūra
Aplink būdą verta įrengti kietesnį pagrindą, žvyro, trinkelių ar medinių lentų dangą, kuri padės palaikyti sausumą ir palengvins valymą. Purvinas ar molingas paviršius greitai sukelia higienos problemų: šuo nešasi purvą į būdos vidų, o drėgmė skatina bakterijų dauginimąsi.
Kaip pritaikyti šuns būdą visiems metų laikams?
- Žiema: šiluma, izoliacija ir būdos sausumas
Šaltuoju metų laiku šuns būda tampa pagrindine apsauga nuo šalčio ir drėgmės. Todėl pirmiausia derėtų pasirūpinti šilumos izoliacija: tarp išorinės ir vidinės sienelių galima įrengti polistireninio putplasčio ar veltinio sluoksnį, kuris padeda išlaikyti pastovią temperatūrą. Grindys turėtų būti pakeltos nuo žemės ir izoliuotos, o viduje būtina paklotė – šiaudų, medžio drožlių arba specialus termo-paminkštinimas, kurį galima išimti ir išvalyti.
Kaip nurodo ekspertai, šuns būdoje svarbu vengti elektrinių šildytuvų ar atvirų šilumos šaltinių, nes jie sausina orą ir gali sukelti gaisro pavojų. Vietoje to rekomenduojamos naudoti keraminės arba infraraudonųjų spindulių lempos, kurios šildo paviršius, o ne orą. Įėjimas į būdą žiemą turėtų būti pridengtas. Tam tinka PVC užuolaidėlės, medžiaginės sklendės ar net paprastas dvigubas audinio sluoksnis, sulaikantis šaltį ir vėją.
- Vasara: ventiliacija, pavėsis ir oro cirkuliacija
Vasarą didžiausias iššūkis – šuns perkaitimas. Šuns kūnas natūraliai vėsinasi per kvėpavimą ir per didelė šiluma ir drėgmė gali sukelti šilumos smūgį, todėl būtina pasirūpinti tinkama ventiliacija. Nedideli oro plyšiai arba ventiliacinės angos viršutinėje būdos sienelės dalyje užtikrina oro judėjimą, bet neleidžia patekti krituliams. Svarbu, kad šuns būda stovėtų pavėsyje, ypač pietinėje pusėje esančiuose ūkiuose ar sodybose.
- Pereinamieji laikotarpiai: drėgmės kontrolė ir priežiūra
Pavasarį ir rudenį būdos priežiūra tampa itin svarbi. Reikėtų tikrinti, ar konstrukcija nesugėrė drėgmės, ar ventiliacija veikia tinkamai, ar nesusidaro kondensatas. Šiuo metu ypač svarbi grindų ir stogo sandarumo kontrolė: drėgmė gali skatinti pelėsių augimą, kuris kenksmingas šuns kvėpavimo sistemai. Specialistai rekomenduoja šiuo laikotarpiu reguliariai keisti paklotą ir išdžiovinti būdos vidų saulėtą dieną.
Kas lemia, kiek tarnaus šuns būda? Pagrindiniai priežiūros principai
- Higiena ir valymas
Šuns būdos vidų reikėtų valyti bent kartą per mėnesį, o intensyvaus naudojimo metu ir dažniau. Svarbu pašalinti plaukus, maisto likučius ir nešvarumus, nes jie kaupiasi kampuose ir tampa bakterijų bei parazitų veisimosi vieta. Somerzby ekspertai rekomenduoja naudoti švelnius, gyvūnams saugius dezinfekavimo tirpalus be chloro ar stiprių kvapų. Po valymo būdą būtina gerai išdžiovinti, kad nesikauptų drėgmė, ypač grindyse ir kampuose.
- Medienos apsauga ir konstrukcijos patikra
Jeigu šuns būda pagaminta iš medžio, ją reikia periodiškai impregnuoti alyva ar natūraliu vašku, kad paviršius išliktų atsparus drėgmei. Impregnantą reikėtų atnaujinti maždaug kartą per metus, geriausia pavasarį, tai padės apsisaugoti nuo įtrūkimų, puvimo ir pelėsio. Specialistai pataria vengti cheminių dažų ar lakų, kurie gali skleisti gyvūnui kenksmingas garų daleles. Be to, kartą per sezoną reikėtų atlikti ir būdos techninę apžiūrą: patikrinti stogo sandarumą, dugno tvirtumą, ventiliacijos angas ir įėjimo vietą. Dėl temperatūros pokyčių ar drėgmės, kai kurios dalys gali deformuotis, todėl geriau jas sutvirtinti ar pakeisti iš anksto, kol neatsirado didesnių pažeidimų.
- Paklotų ir vidaus elementų priežiūra
Šuns paklotas – tai aplinkos dalis, tiesiogiai veikianti gyvūno sveikatą. Jį reikia reguliariai keisti ir skalbti, ypač po lietingų dienų ar žiemos sezono pabaigoje. Venkite sintetinių audinių, kurie sulaiko drėgmę ir trukdo odai kvėpuoti. Geriausiai tinka natūralūs, skalbiami audiniai, drožlių ar šiaudų paklotai.
- Aplinkos švara
Norint išlaikyti tinkamą higieną, svarbu pasirūpinti ir aplinka aplink būdą. Rekomenduojama įrengti kietą paviršių: žvyro, trinkelių ar pakeltą medinį pagrindą, kuris neleidžia kauptis purvui ir vandeniui. Specialistai pabrėžia, kad švarus paviršius aplink šuns būdą sumažina bakterijų ir parazitų plitimą, o kartu – ir nemalonų kvapą.
Gyvūno gerovė prasideda nuo būdos: ką privalo žinoti šeimininkas
Šuns būdos klausimas yra ne tik estetikos ar patogumo reikalas, tai tiesiogiai susiję su gyvūno gerove, kuri Lietuvoje ir Europos Sąjungoje yra reglamentuota įstatymais. Tinkamos gyvenimo sąlygos, pastogė ir apsauga nuo nepalankių oro veiksnių yra minimalūs reikalavimai, kuriuos turi užtikrinti kiekvienas šuns laikytojas.
Teisiniai reikalavimai Lietuvoje:
- Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymą bei VMVT patvirtintas Gyvūnų laikymo taisykles, šuo, laikomas lauke, privalo turėti pastogę, apsaugančią nuo lietaus, vėjo ir šalčio. Būda turi būti švari, sausai įrengta ir tokio dydžio, kad gyvūnas galėtų laisvai atsistoti, apsisukti ir atsigulti. Nustatyta, kad šuo negali būti laikomas ant trumpos grandinės ar tokioje vietoje, kur jis negali laisvai judėti ar pasitraukti nuo saulės kaitros.
- Taip pat nurodoma, kad būdos pagrindas negali būti tiesiogiai ant žemės; tai pažeidžia higienos ir sveikatos principus. Rekomenduojamas atstumas nuo žemės paviršiaus – bent 10 cm, o būdos konstrukcija turi būti sandari, be aštrių kampų ar atplaišų, galinčių sužeisti šunį.
ES gyvūnų gerovės standartai:
Europos Sąjungoje gyvūnų gerovės principai grindžiami vadinamaisiais penkiais laisvės principais (angl. Five Freedoms), kurie taikomi visoms laikymo sąlygoms, įskaitant ir šuns būdą:
- Laisvė nuo alkio ir troškulio;
- Laisvė nuo diskomforto;
- Laisvė nuo skausmo, sužeidimų ir ligų;
- Laisvė išreikšti natūralią elgseną;
- Laisvė nuo baimės ir streso.
Tinkamai įrengta šuns būda tiesiogiai atitinka bent tris iš šių principų: ji suteikia komfortą, leidžia šuniui ilsėtis ir išreikšti teritorinį elgesį, o tinkamos higienos palaikymas užtikrina apsaugą nuo ligų.
Praktinis gyvūnų gerovės užtikrinimas ūkyje
Ūkiuose ar sodybose laikomi šunys dažnai atlieka ne tik draugo, bet ir sargo, ar net ganymo partnerio vaidmenį. Dėl šios priežasties jų gerovė turi būti suprantama plačiau, nei vien fizinė apsauga nuo oro sąlygų. Gyvūnui būtina suteikti galimybę judėti, būti socialiai stimuliuojamam ir išlaikyti ryšį su žmogumi. Šuo, kuris turi aiškų kontaktą su šeimininku, reguliariai gauna dėmesio ir turi galimybę išsikrauti fiziškai, yra ramesnis, sveikesnis ir efektyviau atlieka savo funkcijas.
Lietuvos VMVT rekomendacijos pabrėžia, kad šuns negalima ilgam laikui palikti pririšto vienoje vietoje – toks laikymas riboja natūralų elgesį ir didina streso riziką. Jei šuo laikomas pririštas, grandinės ilgis turi būti ne trumpesnis kaip 3 metrai, o būda pastatyta taip, kad gyvūnas galėtų laisvai į ją patekti ir apsisukti. Voljeruose laikomiems šunims būtina užtikrinti pakankamai vietos judėti, o grindys turi būti sausos, šiltos ir higieniškos.
Gyvūnų gerovės specialistai pabrėžia, kad gera šuns būda yra vienas iš paprasčiausių, tačiau efektyviausių būdų pagerinti šuns gyvenimo kokybę. Ji simbolizuoja šeimininko pagarbą gyvūnui ir supratimą, kad gera aplinka yra ne pranagos poreikis, o būtinybė.
Rūpindamiesi, kad šuns būda būtų švari, patogi ir pritaikyta metų laikams, jūs ne tik laikysitės įstatymų, bet ir stiprinsite bendrą gyvūnų gerovės kultūrą Lietuvoje.
Kai šuns būda tampa namais: kaip padėti augintiniui prisitaikyti naujoje būdoje?
Net ir geriausia šuns būda kartais lieka nenaudojama, nes augintinis jos paprasčiausiai vengia. Šunų elgsena glaudžiai susijusi su įpročiais, kvapais ir aplinkos pažįstamumu, todėl naują būdą šuo turi priimti palaipsniui. Staigus pakeitimas, kai senoji būda pašalinama, o naujoji pastatoma kitoje vietoje, gali sukelti stresą ar nepasitikėjimą.
Tam, kad gyvūnas priprastų, būtina pasitelkti teigiamą asociaciją. Į naują būdą reikėtų įdėti šuniui pažįstamų daiktų: seną paklotą, žaislą ar net drabužio skiautę su šeimininko kvapu. Šuns kvapo atpažinimas sukuria saugumo jausmą ir padeda jam lengviau prisitaikyti naujoje aplinkoje. Kaip pažymi elgsenos specialistai, šuo daug greičiau priima naują erdvę, jei jam suteikiama galimybė ją tyrinėti savo tempu, be prievartos.
Atminkite, kad ne mažiau svarbus ir būdos vietos stabilumas, todėl jos nereikėtų dažnai perkelti. Gyvūnai orientuojasi pagal kvapus ir aplinkos ženklus ir nuolat keičiama būdos vieta trikdo jų teritorinį suvokimą. Jei šuo vis tiek vengia būdos, galima švelniai paskatinti: į vidų įdėti maisto skanėstą, pasitelkti balso toną, bet jokiu būdu neversti įeiti. Prievarta tik sustiprina neigiamą asociaciją.
Ką daryti su sena ar netinkama šuns būda?
Net ir kokybiška būda laikui bėgant nusidėvi ir pradeda leisti vandenį, pūti ar skleisti pelėsio kvapą. Tokiu atveju būtina ją pakeisti, nes pažeista konstrukcija gali tapti bakterijų, pelėsio ir parazitų židiniu. Šuns kvėpavimo sistema itin jautri pelėsiui, o medienos puvinys dažnai išplinta giliau, nei matosi iš išorės. Tokiu atveju, jūsų pirmas žingsnis – įvertinti, ar būdą įmanoma atnaujinti. Jei pažeistas tik paviršinis sluoksnis, galima atlikti remontą: nušlifuoti, išdžiovinti ir padengti ekologišku impregnantu; tačiau, jei konstrukcija pažeista iš esmės, geriau ją utilizuoti ir įsigyti naują.
Ką privalu žinoti apie senos būdos utilizaciją?
- Medines būdas galima išardyti ir panaudoti antriniam medienos perdirbimui arba išvežti į atliekų surinkimo aikštelę. Sudeginti leidžiama tik tuo atveju, jei būda nebuvo impregnuota cheminiais lakais ar dažais.
- Plastikinės ar kompozitinės būdos turi būti perduotos į plastiko atliekų surinkimo punktus.
- Metalinės konstrukcijos gali būti priduodamos, kaip metalo laužas – tai ekologiškas būdas perdirbti medžiagas.
- Sena būda neturėtų būti paliekama šuns kieme kaip atsarginis variantas, nes ji dažnai tampa drėgmės, vabzdžių ir pelėsio židiniu. Tokia aplinka ne tik nehigieniška, bet ir gali atbaidyti šunį nuo naujos pastogės.
Šaltiniai:
https://www.dakotastorage.com/blog/tips-for-choosing-the-best-fit-outdoor-dog-kennel-for-your-dog
https://www.horizonstructures.com/the-dos-and-donts-of-buying-your-perfect-dog-kennel
https://articles.hepper.com/dog-house-sizing-guide
https://www.dailypaws.com/living-with-pets/diy/doghouses/things-you-should-know-about-building-an-outdoor-doghouse
https://www.warrenlondon.com/en-de/blogs/warren-london-blog/what-type-of-doghouse-does-your-pet-need
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.448324/asr
https://vmvt.lt/naujienos/pagrindiniai-reikalavimai-suns-voljero-irengimui
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.