Šernų populiacija Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais išaugo iki rekordinio lygio – šiuo metu jų skaičius siekia apie 50 tūkstančių. Ši gausa kelia rimtų iššūkių žemdirbiams, sodininkams ir miškininkams, nes šernai daro didelę žalą pasėliams, sodams ir biologinei įvairovei. Todėl patikima ir efektyvi apsauga nuo šernų ūkyje yra tiesiog neišvengiama.
Kodėl šernai tapo problema?
Šernų populiacijos augimą lemia keli veiksniai. Vienas jų – patelių gebėjimas vesti po dvi vadas per metus, kas kompensuoja praradimus dėl medžioklės ar natūralaus mirtingumo. Intensyvus žemės ūkis su dideliais vienarūšių pasėlių plotais užtikrina lengvai prieinamą maistą ištisus metus.
Be to, šernų mityboje svarbi ir gyvulinė dalis – sliekai, lervos, varlės, paukščių jaunikliai bei peliniai graužikai, todėl jie ne tik knisa pasėlius, bet ir trikdo natūralią biologinę pusiausvyrą. Klimato kaita, švelnesnės žiemos ir trumpesnės sniego dangos periodai taip pat didina jų išgyvenamumą.
Apsauga nuo šernų: elektriniai piemenys – moderniausia apsauga
Elektriniai piemenys šiuo metu laikomi efektyviausia priemone apsaugoti pasėlius nuo šernų. Tai įrenginiai, siunčiantys trumpus, bet stiprius elektros impulsus į aptvaro vielą, kai gyvūnas ją paliečia. Impulsas verčia šerną asociatyviai vengti teritorijos, tačiau yra nepavojingas gyvūnui ir žmogui.
Tinkamas įrengimas lemia efektyvumą. Vielos išdėstomos 2–3 lygiuose: pirmoji – 20–25 cm nuo žemės, antroji – 45–50 cm, trečioji – 70–80 cm. Tokiu būdu šernas negali nei pralįsti, nei peršokti. Impulsų stiprumas turi būti 10–15 džaulių, o įtampa 10 000–12 000 voltų. Modernūs modeliai reguliuoja impulsų dažnį, kad apsaugotų net jauniklius, ir gali turėti žolės nudžiovinimo funkciją, išlaikančią elektros laidumą aplink aptvarą.
Rinkoje yra keli piemenų tipai:
- Tinkliniai, prijungti prie 230 V tinklo, apsaugo didelius pastovius plotus.
- Akumuliatoriniai tinka mobilioms ganykloms ar atokesnėms vietovėms.
- Saulės baterijomis maitinami modeliai užtikrina autonomiją ekologiškuose ūkiuose.
- Yra ir specialūs galingi piemenys (15 džaulių), skirti storakailiams gyvūnams, pavyzdžiui, briedžiams ar vilkams.
Įrengiant piemenį būtina laikytis saugos reikalavimų. Aptvaras neturi liestis su elektros oro linijomis, o metalinės konstrukcijos turi būti įžemintos pagal profesionalias instrukcijas. Prieš įrengimą raštiškai suderinti su elektros tiekėju – būtina prevencinė priemonė nelaimių atveju.
Apsauga nuo šernų: mechaninės apsaugos priemonės
Fiziniai barjerai – spygliuota viela, tinklinės tvoros, individualios medelių apsaugos – taip pat efektyvūs, ypač ilguoju laikotarpiu. Spygliuota viela turi būti 1,5 m aukščio, su 4–5 vielomis, išdėstytomis 25–30 cm atstumu. Apatinė viela – 15 cm nuo žemės, o po aptvaru rekomenduojama įkasti tinklinę tvorą 30 cm gylyje.
Tinklinė tvora yra patikimesnė, pagaminta iš cinkuoto plieno, 1,5–1,8 m aukščio, apatinė dalis su mažomis akutėmis. Stulpai įkasami kas 3–4 metrus, kampuose tankiau. Pavienių medelių apsaugai naudojamos specialios tinklinės apsaugos Treex, kuriomis galima uždengti kamieną 60–100 cm aukštyje. Kombinuojant įvairias mechanines priemones, pavyzdžiui, tinklinę tvorą su spygliuota viela ir elektriniu piemeniu, sukuriamas beveik neįveikiamas barjeras.
Apsauga nuo šernų: cheminiai repelentai
Repelentai veikia kvapu ar skoniu, atbaidydami šernus. Modernūs produktai imituoja plėšrūnų buvimą, skleidžia vilko, meškos ar žmogaus kvapą. Purškiamieji repelentai tinkami dideliems plotams, putos – ilgalaikiam poveikiui, granuliuoti – mažesniems plotams. Specialūs augalų tepimo preparatai apsaugo medžių kamienus ir šakas nuo graužimo. Natūralūs repelentai, pavyzdžiui, iš džiovinto kraujo miltelių (Plantskydd), veikia instinktyvų baimės jausmą ir gali būti naudojami ekologiniuose ūkiuose.
Apsauga nuo šernų: garsinės ir vizualinės priemonės
Dujinės patrankos, ultragarso įrenginiai ir LED sistemos su judesio davikliais gali papildyti apsaugą. Dujinės patrankos skleidžia stiprius sprogimus, ultragarso prietaisai – žmogaus ausiai negirdimus garsus. LED šviesos ir garsiniai signalai kartu efektyviai atbaido šernus, ypač naktį. Radijo transliacijos su žmonių balsais ar muzika taip pat gali trukdyti gyvūnams priprasti prie teritorijos.
Vis dėlto pirotechnikos priemonės turėtų būti naudojamos tik ekstremaliais atvejais.
Apsauga nuo šernų: agrotechninės priemonės
Žemės ūkio praktikos taip pat gali mažinti šernų žalą. Kruopštus derliaus likučių surinkimas, pasėlių rotacija ir diversifikacija mažina jų patrauklumą. Buferinės zonos tarp miško ir pasėlių – 20–50 m pločio juostos su nepatrauklia augmenija – formuoja barjerą. Ankstyvas derliaus nuėmimas ir laukų planavimas, kur vertingiausi pasėliai auginami toliau nuo miško, mažina riziką.
Kompleksinės strategijos
Efektyviausia – kompleksinė apsauga nuo šernų, derinanti mechanines, chemines, elektrines ir agrotechnines priemones pagal ūkio sąlygas. Rizikos įvertinimas apima geografinę padėtį, kultūrų patrauklumą ir vietinę šernų populiaciją.
Bendradarbiavimas su kaimynais ir nuolatinis priemonių atnaujinimas užtikrina, kad šernai nepriprastų prie barjerų. Ekonominis efektyvumas priklauso nuo priemonių derinio – elektriniai piemenys atsiperka per 2–3 metus, repelentai reikalauja nuolatinių išlaidų, mechaninės tvoros – brangi pradžia, bet ilgaamžės ir patikimos.
Apsauga nuo šernų: inovatyvūs sprendimai ir ateities perspektyvos
Technologijų plėtra atveria naujas galimybes kovoje su šernų daroma žala. Modernios stebėjimo sistemos, dirbtinis intelektas, autonominės atbaidymo priemonės – visa tai jau šiandien pradedama taikyti pažangiausiuose ūkiuose, o ateityje taps prieinamos plačiam vartotojų ratui.
Biologinės kontrolės metodai tyrinėjami kaip ilgalaikis sprendimas. Mokslininkai ieško būdų, kaip natūraliai reguliuoti šernų populiaciją, nenaudojant cheminių ar fizinių priemonių. Tyrinėjamos kontraceptinės medžiagos, kurios galėtų būti naudojamos šernų vaisingumo mažinimui, tačiau būtų saugios kitiems gyvūnams ir aplinkai. Taip pat tiriamos feromonų panaudojimo galimybės – natūralių kvapų, galinčių nukreipti šernus nuo tam tikrų teritorijų.
Genetiškai modifikuoti augalai, atsparūs šernų pažeidimams ar turintys natūralias repelentines savybes, yra dar viena tyrimų kryptis. Nors tai kontraversiška tema, kai kurie mokslininkai mano, kad ateityje bus galima auginti kultūras, kurių šernai natūraliai vengs dėl jų skonio, kvapo ar tekstūros.
Išmaniosios tvoros su adaptyviu valdymu – ateities vizija, kuri jau pradedama realizuoti. Tokios tvoros gali keisti elektros impulsų stiprumą ir dažnį pagal aptiktų gyvūnų tipą ir elgesį, mokytis iš patirties ir prisitaikyti prie vietinės šernų populiacijos ypatumų. Integruotos su kitomis sistemomis, jos gali sukurti išmanų apsaugos tinklą, automatiškai reaguojantį į grėsmes.
Teisiniai aspektai
Pagal Lietuvos įstatymus, galima gauti kompensaciją už laukinių gyvūnų padarytą žalą. Pranešimą apie žalą reikia pateikti seniūnijai per 3 darbo dienas nuo pastebėjimo, pateikiant nuotraukas, GPS koordinates ir kitus dokumentus apie pasėlius. Kruopštus dokumentavimas būtinas sėkmingai žalos kompensacijai.
Apsauga nuo šernų Lietuvoje reikalauja kompleksinių, įvairių priemonių derinių. Elektriniai piemenys, mechaninės tvoros, cheminiai repelentai, garsinės ir vizualinės sistemos, agrotechninės priemonės – visos jos kartu sudaro veiksmingą barjerą šernams. Gerai suplanuota strategija, sezoninis pritaikymas ir bendradarbiavimas su kaimynais leidžia žymiai sumažinti nuostolius ir apsaugoti vertingiausius pasėlius bei sodus.
Šaltiniai:
- https://www.lovethegarden.com/uk-en/article/wild-boar
- https://icwdm.org/species/other-mammals/wild-pigs/wild-pig-damage-prevention-and-control-methods/
- https://mossyoakgamekeeper.com/wildlife-conservation/wildlife-habitat-management/controlling-feral-hogs/
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.