Lietuvos sodininkystės sektorius 2025 metais patiria vieną sudėtingiausių sezonų per pastarąjį dešimtmetį. Pavasarinės šalnos, smogusios visu pajėgumu, sunaikino didžiąją dalį obuolių derliaus, o tai neišvengiamai atsispindi šių metų supirkimo kainose ir bendrojoje rinkos situacijoje. Rugsėjo pradžioje, tradiciškai prasidedant pagrindiniam obuolių supirkimo sezonui, sodininkai ir supirkėjai susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais. Taigi, kokios obuolių supirkimo kainos 2025 metais vyrauja?
Katastrofiškas derliaus nuostolis
Pasaulinės obuolių ir kriaušių asociacijos duomenys atskleidžia šokiruojančią statistiką – Lietuvoje prognozuojamas net 89 proc. obuolių derliaus sumažėjimas, lyginant su 2024 metų derliumi. Tai didžiausias nuosmukis tarp visų 20 tirtų ES valstybių. Kai kuriuose ūkiuose nuostoliai siekia daugiau nei 90 proc. planuoto derliaus.
Dzūkijos regione veikianti obuolininkystės įmonė patvirtina dramatišką situaciją – pavasarinės šalnos sunaikino virš 90 proc. planuoto derliaus. Ant medžių po šalnų liko tik pavieniai obuoliai. Panaši situacija susiklostė daugelyje Lietuvos sodininkystės ūkių, kur ankstyvos pavasario šalnos ir negailestinga pavasario sausra pasiglemžė didžiąją dalį būsimo derliaus.
Lietuvos augintojų asociacijų atstovai patvirtina, kad 2025 metų sezonas yra vienas prasčiausių per pastaruosius dešimtmečius. Ne tik sumažėjo derliaus kiekis, bet ir išlikę obuoliai dažnai yra mažesni, prastos kokybės, o dalis jų supūva dar ant medžių dėl nepalankių oro sąlygų vasaros metu.
Obuolių supirkimo kainos 2025 m. (lentelė)
| Obuolių kategorija | Kaina (Eur/ kg) | Pokytis lyginant su 2024 m. | Pastabos |
| Nerūšiniai obuoliai (krituoliai) | 0,03–0,06 | -40 % iki -50 % | Daugiausia sulčių gamybai |
| Pašariniai obuoliai | 0,06–0,10 | -30 % | Vidutinės kokybės |
| Maistiniai III klasės | 0,15–0,23 | +15 % | Riboti kiekiai |
| Maistiniai II klasės | 0,25–0,35 | +20 % | Labai mažai pasiūlos |
| Desertiniai I klasės | 0,40–0,60 | +30 % | Beveik nėra rinkoje |
| Ekologiški obuoliai | 0,50–0,80 | +25 % | Minimali pasiūla |
Paradoksali situacija – mažas derlius, bet žemos kainos krituoliams
Nepaisant drastiškai sumažėjusio derliaus, nerūšinių obuolių (krituolių) supirkimo kainos išlieka rekordiškai žemos – vos 3–6 euro centai už kilogramą. Ši paradoksali situacija susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, sulčių spaudyklos ir perdirbimo įmonės jau turi sukaupusios atsargas iš ankstesnių metų. Antra, dėl mažo derliaus sumažėjo ir bendra perdirbimui tinkamų obuolių paklausa, nes dauguma įmonių dirba ne visu pajėgumu.
Anykščių rajono gyventojai atvirai kalba apie situacijos absurdiškumą – už 100 kilogramų obuolių gaunami vos 6 eurai. Daugelis sodininkų net nesivargina rinkti krituolių, nes transportavimo ir darbo sąnaudos viršija gaunamą atlygį. Vietoj to, obuoliai paliekami pūti soduose arba naudojami kompostui.
Sulčių spaudyklų kainos ir situacija
Sulčių spaudyklos 2025 metų sezone taip pat patiria sunkumus dėl žaliavos trūkumo. Nors paslaugų kainos išliko panašios kaip pernai, darbo apimtys sumažėjo kelis kartus:
- Sulčių spaudimo paslauga: 0,55–0,60 Eur už litrą išspaustų sulčių
- 5 litrų pakuotė su kraneliu: 3,00–3,50 Eur (įskaitant spaudimą ir pasterizavimą)
- 3 litrų pastatoma pakuotė: 3,00 Eur
Daugelis sulčių spaudyklų, kurios anksčiau dirbdavo iki vidurnakčio visą sezoną, dabar veikia tik kelis kartus per savaitę. Mobiliosios spaudyklos, tradiciškai aptarnaujančios atokesnius regionus, šiemet vos surenka pakankamai užsakymų padengti kelionės išlaidoms.
Obuolių supirkimo kainos 2025 metais: rinkos dinamika ir Lenkijos įtaka
Lietuvos obuolių rinka tradiciškai labai priklauso nuo situacijos Lenkijoje, kuri yra viena didžiausių obuolių augintojų Europoje. Nors Lenkijoje prognozuojamas geresnis nei pernai derlius, didmeninės kainos ten irgi išaugo ir viršijo 1 eurą už kilogramą – tai daugiau nei 50 proc. augimas.
Lenkijos supirkėjai aktyviai veikia Lietuvos rinkoje, supirkdami geresnius obuolius eksportui. Tai sukuria papildomą spaudimą vietiniams augintojams, kurie priversti konkuruoti su užsienio supirkėjais arba parduoti produkciją už itin žemas kainas vietinėms sulčių spaudykloms.
Maistinių obuolių kainos – rekordinis augimas
Priešingai nei krituolių segmente, kokybiškų maistinių obuolių kainos 2025 metais pasiekė rekordines aukštumas. Prekybos tinkluose lietuviški obuoliai parduodami po 1,35–5,83 Eur už kilogramą, priklausomai nuo klasės ir veislės. Vidutinė mažmeninė kaina siekia 3,50 Eur/ kg, o tai yra apie 30–40 proc. daugiau nei įprastai.
Didieji prekybos tinklai patvirtina, kad dėl prasto derliaus lietuviškų obuolių pasiūla yra kritiškai maža. Didžioji dalis obuolių importuojama iš Lenkijos, Italijos, Belgijos. Prekybininkai prognozuoja, kad kainos išliks aukštos visą žiemą ir pavasarį, kol bus pradėtas naujas importas iš pietų pusrutulio šalių.
Augintojų dilema – laikyti ar parduoti
Sodininkai, turėję laimę išsaugoti bent dalį derliaus, susiduria su sunkiu sprendimu. Elektros kainų augimas daro obuolių laikymą šaldymo kamerose ekonomiškai nepagrįstu. Sodų įmonių vadovai atvirai kalba apie situacijos sudėtingumą – jei elektros kainos išliks tokios, kokios prognozuojamos, obuolių laikymas saugyklose taps nuostolingas.
Daugelis ūkių jau priėmė sprendimą realizuoti derlių kuo greičiau, vengdami papildomų saugojimo kaštų. Tai sukuria papildomą pasiūlą rinkoje trumpuoju laikotarpiu, bet žada obuolių trūkumą žiemos ir pavasario mėnesiais.
Obuolių supirkimo kainos 2025 metais: eksporto perspektyvos
Lietuvos obuolių eksportas 2025 metais praktiškai sustojo. Jei 2024 metais buvo eksportuota apie 10 tūkst. tonų obuolių, šiemet prognozuojama, kad eksportas sieks vos kelis šimtus tonų. Pagrindinės eksporto rinkos – Mongolija, Kazachstanas, Baltarusija – šiemet liks be lietuviškų obuolių.
Tarptautinės prekybos ekspertai prognozuoja, kad Lietuva iš obuolių eksportuotojos gali tapti neto importuotoja 2025–2026 metų sezone. Importo poreikis gali siekti 15–20 tūkst. tonų, kad būtų patenkinta vietinė paklausa.
Obuolių supirkimo kainos 2025 metais: prognozės ateičiai
Situacija obuolių rinkoje turėtų pradėti stabilizuotis tik 2026 metais, jei meteorologinės sąlygos bus palankios. Tačiau ekspertai perspėja, kad klimato kaitos poveikis darosi vis akivaizdesnis – pavasarinės šalnos, vasaros sausros/ liūtys ir ekstremalūs oro reiškiniai tampa dažnesni.
Lietuvos verslinių sodų asociacija ragina vyriausybę skubiai imtis priemonių sektoriui palaikyti. Siūloma įvesti specialias subsidijas nukentėjusiems sodininkams, palengvinti kreditavimo sąlygas naujiems sodams įveisti, investuoti į šalnų prevencijos sistemas.
Ilgalaikėje perspektyvoje sodininkai turės investuoti į atsparias šalnoms veisles, drėkinimo ir apsaugos nuo šalnų sistemas, diversifikuoti auginamas kultūras. Be valstybės paramos ir strateginių investicijų, Lietuvos sodininkystės sektorius gali patirti ilgalaikę krizę.
Taigi, 2025 metų obuolių sezonas Lietuvoje paženklins istorinį lūžį sodininkystės sektoriuje. Drastiškas derliaus sumažėjimas, paradoksaliai žemos supirkimo kainos nerūšiniams obuoliams ir rekordiškai brangūs maistiniai obuoliai sukuria unikalią situaciją, kurios pasekmės bus jaučiamos dar kelerius metus.
Sodininkai, supirkėjai, perdirbėjai ir vartotojai – visi rinkos dalyviai priversti prisitaikyti prie naujų realijų. Klimato kaitos iššūkiai reikalauja fundamentalių pokyčių sodininkystės praktikose, o valstybės parama tampa kritiškai svarbi sektoriaus išlikimui.
Lietuvos sodininkystė stovi kryžkelėje – arba modernizuosis ir prisitaikys prie naujų iššūkių, arba praras savo pozicijas vietinėje ir tarptautinėje rinkoje. 2025 metų pamokos turės tapti pagrindu naujai sodininkystės strategijai, kuri atsižvelgtų į klimato kaitos realijas ir užtikrintų sektoriaus tvarumą ateityje.
Straipsnis parengtas remiantis Pasaulinės obuolių ir kriaušių asociacijos, Lietuvos verslinių sodų asociacijos, VĮ Žemės ūkio duomenų centro duomenimis ir sulčių spaudyklų bei augintojų viešai skelbiama informacija.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.