Kai vasaros orai nepateisina lūkesčių ir nedžiugina, jų permainingumas gali tiesiogiai sąlygoti daržovių ligas. O vienos iš jautriausių daržovių tokiems pokyčiams – pomidorai, taigi pomidorų ligos sukelia didelius nuostolius derliui. Pomidorus gali kamuoti grybinės, bakterinės, virusinės kilmės ligos, atsirandančios dėl įvairių priežasčių, kuriems reikia skirtingo gydymo. Dargi, vieni sukėlėjai labiau renkasi užkrėsti lapus, o kiti – vaisius, todėl pagal šiuos kriterijus turi būti atsirinkti tinkami kovos su liga būdai. Panagrinėkime juos.
Pomidorų lapų ligos
Dauguma pomidorų ligų pirmiausia paveikia lapus, todėl jų ignoravimas gali liūdnai baigtis tiek benokstantiems ar jau prinokusiems vaisiams, tiek visam augalui. Štai kokios pomidorų ligos dažniausiai prasideda nuo lapų:
Sausligę arba alternariozę sukelia grybas Alternaria solani, ant apatinių lapų palikdamas tamsias, apskritas taikinio formas dėmes su koncentriškais ratais. Tai lemia, kodėl lapai gelsta ir krinta, vėliau užsikrečia vaisiai, pasidengdami juodomis dėmėmis su apnašomis. Ligos vystymąsi skatina šilta ir drėgna aplinka.
Rudąją dėmėtligę, dar žinoma kladosporiozės vardu, sukelia grybas (Fulvia fulva sin. Cladosporium fulvum), lemiantis šviesių dėmių požymius viršutinėje lapo pusėje ir alyvuogių spalvos apnašą apatinėje dalyje. Liga ne šiaip sau nutaškuoja lapą, nes ilgainiui lapai paruduoja, susiraukšlėja, vėliau nukrenta. Grybinė infekcija sparčiai plinta šiltnamiuose, kur bloga oro cirkuliacija.
Šiek tiek pažabojamą, bet vis vien sunkią pomidorų ligą sukelia grybelis Oidium lycopersici, lemdamas miltligės protrūkius. Puikiai pažįstamas baltas, miltų pavidalo apnašas ant viršutinės lapų pusės, bei susisukę, džiūstantys lapai atsiranda dėl sauso oro ir didelės temperatūrų kaitos.
Septoriozė – nedėkinga, dažniausiai tik lapus užplūstanti liga. Ją lengviausia pastebėti pirmų vaisių užmezgimo metu, kai grybas ant lapų suformuoja daugybę mažų tamsių apskritimų. Vėliau apskritimai išdidėja, dėmės tampa rusvos arba pilkos spalvos, o lapai galiausiai nuvysta ir nukrenta.
Pomidorų ligos, puolančios ir vaisius
Be jau minėtųjų ligų, kurios taipogi pažeidžia ir pomidorų vaisius (maras, sausligė ir kt.) dar žinoma visa puokštė ligų, žalojančios išskirtinai arba papildomai ir vaisius.
Kekerinio (pilkojo) puvinio pagrindiniai egzistencijos bruožai – pilku pelėsio apnašu pasidengę pomidoro vaisiai, suminkštėję ir pūvantys audiniai ir rudomis dėmėmis išdarkyti stiebai bei lapai. Jei pomidoras turi mechaninių pažeidimų, Botrytis cinerea grybo sporoms lengva patekti ant žaizdų ir drėgnesniu bei vėsesniu oru pridaryti didžiulės žalos, ypač daigams.
Bakterinė dėmėtligė, pikta ne tik lapų bet ir vaisių liga, kurios sukėlėjas Xanthomonas campestris pv. vesicatoria. Dėl jos ant lapų atsiranda smulkios, tamsios dėmelės su gelsvu apvadu, vėliau dėmės suauga, lapai gali sudžiūti, paviršius tampa šiurkštus, lyg „nudegęs“. Tuo tarpu ant vaisių atsiranda apvalios, tamsios, vandens prisotintos, iškilusios ir šašais padengtos dėmės. Bakterinė plinta laistymo vandeniu, per įrankius, sodinukus.
Pomidorų maras, kurio sukėlėjas Phytophthora infestans grybelis (dėl to liga dar vadinama fitoftoroze), yra baisi lapinė liga, kurios pagrindiniai požymiai – ant lapų atsiradusios ir greitai plintančios tamsiai rudos dėmės. Lapo apatinėje pusėje išryškėja baltas pelėsinis apnašas, galiausiai taip pat užsikrečia stiebai ir vaisiai (pastarieji paruduoja, suminkštėja, atsiranda puvinys). Liga sparčiai progresuoja drėgname ir vėsiame klimate ir gali padaryti net 50–100 % viso derliaus nuostolio.
Pomidorų ligos: vytuliai
Kai kada pomidorų ligos pasirodo sistemiškai, paveikdamos kelis augalo organus, o viena tokių verticiliozė (verticiliozinis vytulys). Šios ligos sukėlėjas grybas iš Verticillium genties mechaniškai užkemša vandens indus bei išskiria toksines medžiagas, todėl lapai gelsta, vysta. Ja gali sirgti bet kokio amžiaus pomidorai, tačiau dažniausiai nukenčia šiltnamio pakraščiuose augantys augalai, kur temperatūra žemesnė. Ligos požymiai dažniausiai pasireiškia vaisių formavimosi metu.
Labai panašiu veikimo principu „dirba“ ir fuzariozė, tačiau skirtumas tik toks, kad čia dominuoja skirtingos rūšies grybeliai, šiuo atveju – Fusarium oxysporum. Simptomai pasirodo senesniuose, apatiniuose lapuose ir plinta į viršų. Matosi išryškėjusios gyslos kraštiniuose lapuose ir lapkočių vytimas, vienos pusės lapai pagelsta, išdžiūsta, paruduoja ir nukrenta.
Kaip gydomos pomidorų ligos?
Dažniausiai intensyviai griebiamės šiaudo, kai ligos jau progresuoja ir matomi nepataisomi nuostoliai. Vis dėlto, prieš imantis agresyvių ligų gydymo būdų, pirmiausiai laikysitės prevencinių priemonių, tokių kaip:
- Tinkama sėjomaina (pomidorai neauginami toje pačioje vietoje keletą metų).
- Atsparių veislių pasirinkimas.
- Augalų auginimas šiltnamiuose su vėdinimo kontrole.
- Laistymas prie šaknų, vengiant drėkinti lapiją ar augalų atraminės sistemos – kad lapai neliestų dirvos.
- Dezinfekcija: įrankių, šiltnamių, sėklų.
- Užkrėstų augalų ar augalo dalių sunaikinimas ir deginimas.
- Vengimas naudoti azoto trąšų perteklių – dėl šio nepaisymo geriau vystosi sausligė.
- Biologinių priemonių naudojimas. Kai kurie ūkiai taip pat naudoja biologinius produktus (pvz., Trichoderma ar Bacillus subtilis pagrindu), ypač ekologiniuose ūkiuose.
Kaip žinome, permainingi orai taip pat turi įtakos pomidorų sveikatai todėl tenka imtis ir cheminio pomidorų gydymo, naudojant fungicidus.
- Pomidorų marui gydyti naudojami fungicidai profilaktiškai ir ligos pradžioje. Šių priemonių veikliosios medžiagos metalaksilas + mankocebas, chlorotalonilas, azoksistrobinas, fluazinamas, cimoksanilas.
- Sausligės gydymui panaudokite fungicidus su veikliosiomis medžiagomis chlorotalonilu, mankocebu, azoksistrobinu ar boskalidu.
- Rudąją dėmėtligę gydykite mankocebo, cimoksanilo ar azoksistrobino veikliųjų medžiagų turinčiais fungicidais.
- Miltligei nepatinka fungicidai siera, penkonazolas ar tebukonazolas.
- Bakterinės dėmėtligės ir septoriozės atveju geriausia naudoti vario pagrindo preparatus (pvz., vario hidroksidą) ir užkrėstų lapų pašalinimas.
- Kekerinio puvinio grybas Botrytis dažnai išnyksta, kai pakyla temperatūra. Tačiau plačiai paplitusią arba nuolatinę infekciją gydykite pomidorų fungicidu su chitozanu, specialiai skirtu pilkajam pelėsiui.
- Gydyti pomidorų vytulius gana keblu, nes kovoti su šiais grybais cheminių priemonių nėra. Vis dėlto čia labiausiai padeda prevencinės priemonės, piktžolių šalinimas, sėjomaina, įrankių dezinfekavimas ir atsparių pomidorų veislių pasirinkimas.
Šaltiniai:
- https://www.thespruce.com/identify-treat-prevent-tomato-diseases-7153094
- https://hgic.clemson.edu/factsheet/tomato-diseases-disorders
- https://www.mkds.lt/augalu-prieziura/darzas/pomidorai
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.