Bulvių tręšimas per lapus – tai moderni agrotechnikos priemonė, leidžianti bulvėms greičiau gauti reikalingas maisto medžiagas ir pagerinti derliaus kokybę bei kiekį.
Kas yra bulvių tręšimas per lapus?
Tręšimas per lapus (arba foliarinis tręšimas) yra procesas, kai trąšos tiesiogiai purškiamos ant augalo lapų. Bulvių atveju tai reiškia, kad maisto medžiagos patenka tiesiai į augalo audinius per lapų paviršių, aplenkdamas šaknų sistemą. Šis metodas ypač naudingas, kai dirvožemio sąlygos apsunkina maisto medžiagų įsisavinimą arba reikia greitai ištaisyti maistinių medžiagų trūkumą.
Tręšiant per lapus, maisto medžiagos patenka tiesiai į augalo audinius per 24–48 valandas, o per šaknis procesas gali užtrukti kelias savaites. Tai ypač svarbu kritiniais augimo etapais, kai augalams skubiai reikia papildomų maisto medžiagų efektyviam gumbų formavimuisi.
Kodėl bulvėms tinka tręšimas per lapus?
Bulvėms yra būdinga kuokštinė šaknų sistema, kuri geriausiu atveju būna ne ilgesnė kaip 60 cm. Taigi, bulvės yra įsišakniję sekliai, lyginant su kitais augalais, kurių šaknys gali pasiekti net 120 cm gylį. Dėl šios priežasties bulvių tręšimas per lapus tampa ypač efektyvus, nes leidžia papildyti seklios šaknų sistemos veiklą ir užtikrinti efektyvų maisto medžiagų tiekimą.
Bulvės yra ypač reiklūs maisto medžiagoms augalai. Vienai tonai bulvių užauginti reikia vidutiniškai 5 kg azoto (N), 1,6 kg fosforo (P2O5) ir 5,6 kg kalio (K2O). Atitinkamai, užauginus 30 tonų bulvių gumbų, iš dirvožemio bus paimta apie 150 kg azoto, 48 kg fosforo ir 170 kg kalio. Dėl tokio didelio poreikio maisto medžiagoms foliarinis tręšimas padeda užtikrinti, kad augalai gautų pakankamą mitybą kritiniais augimo etapais.
Foliarinio tręšimo privalumai
Vienas svarbiausių bulvių tręšimo per lapus privalumų yra greitas maisto medžiagų įsisavinimas. Skirtingai nuo dirvožemio tręšimo, kai maisto medžiagos turi ištirpti dirvožemyje ir būti pasisavintos per šaknis, foliarinis tręšimas leidžia maisto medžiagoms patekti tiesiai į augalo audinius per lapų paviršių. Tai ypač naudinga, kai augalams skubiai reikia tam tikrų elementų.
Mikroelementai vaidina svarbų vaidmenį bulvių formavimęsi. Nepriklausomai nuo bulvių tipo ar veislės, pilnavertė ir efektyvi mikroelementų mityba gali pasiekti maksimalų derliaus ir kokybės potencialą. Bulvių tręšimas per lapus ypač efektyvus tiekiant tokius mikroelementus, kaip geležis, cinkas, manganas ir boras, kurie dažnai būna sunkiai prieinami dirvožemyje.
Kai dirvožemio sąlygos nėra optimalios – per žemas ar per aukštas pH, per sausas ar per drėgnas dirvožemis – bulvių tręšimas per lapus užtikrina, kad augalai vis tiek gaus reikalingų maisto medžiagų. Šis metodas taip pat efektyvus šaltesniais metų laikais, kai šaknų veikla yra sulėtėjusi.
Optimalus bulvių tręšimo per lapus laikas
Efektyviausias foliarinis tręšimas atliekamas tam tikrais bulvių augimo etapais:
- Ankstyvasis vegetacijos periodas, praėjus 30–40 dienų po sodinimo, yra vienas svarbiausių momentų, kai augalai formuoja lapų masę ir ruošiasi gumbų mezgimui. Šiuo metu azoto ir fosforo tiekimas per lapus gali žymiai pagerinti augalų vystymąsi.
- Gumbų formavimosi pradžios etapas yra kritinis bulvių derliui. Šiuo metu augalai nustato, kiek gumbų susiformuos, todėl tinkamas maisto medžiagų tiekimas yra itin svarbus. Bulvių tręšimas per lapus šiuo periodu gali padidinti gumbų skaičių po vienu krūmu.
- Intensyvaus gumbų augimo periodas reikalauja didelio kiekio kalio ir fosforo. Foliarinis šių elementų tiekimas padeda užtikrinti optimalų gumbų dydį ir kokybę.
- Žydėjimo metas taip pat yra svarbus momentas tręšimui per lapus, nes šiuo metu augalai maksimaliai kaupia maisto medžiagas gumbuose.
Bulvių tręšimas per lapus: kada tręšti?
Tręšimą per lapus geriausia atlikti ankstyvą rytą arba vėlų vakarą, kai oro temperatūra yra žemesnė ir drėgmė aukštesnė. Šiuo metu lapų poros yra atidarytos, o maisto medžiagų įsisavinimas yra efektyviausias. Reikia vengti purškimo karštą saulėtą dieną, nes tai gali nudeginti lapus.
Tręšiant bulves per lapus, reikia naudoti pakankamai vandens, kad aprėptų ir įsiskverbtų į visą lapijos kupolą, tačiau, kad nenubėgtų. Rekomenduojama naudoti apie 1000 litrų vandens hektarui. Svarbu užtikrinti tolygų tirpalo paskirstymą ir stengtis padengti tiek viršutinę, tiek apatinę lapų pusę, nes apatinėje pusėje yra daugiau porų.
Oro sąlygos vaidina svarbų vaidmenį tręšimo efektyvumui. Idealios sąlygos yra tada, kai nėra stipraus vėjo, oro drėgmė siekia 60–70 %, o temperatūra svyruoja nuo 15 iki 20 °C. Reikia vengti purkšimo prieš lietų, nes tirpalas gali būti nuplautas, kol spės įsigerti į lapus.
Rekomenduojamos trąšos
Azoto tiekimas tręšiant bulves per lapus reikalauja atsargumo. Nors azotas yra reikalingas lapų masei formuoti, jo perteklius gali skatinti per gausų vegetatyvų augimą gumbų sąskaita. Rekomenduojama naudoti ne daugiau kaip 0,5–1 % azoto koncentracijos tirpalą ir vengti juo tręšti vėlyvaisiais augimo etapais.
Fosforas yra ypač svarbus bulvių gumbų formavimuisi. Foliarinis fosfatas, taikomas, kai ima megztis gumbai, padidina gumbų dydį ir taip padidina bendrą derlių. Tyrimai rodo, kad bulvių tręšimas fosforu per lapus nėra tolygus tam, kurį augalai gauna iš dirvožemio, tačiau jis efektyviai papildo pagrindinį tręšimą intensyviaus augimo metu.
Kalis yra kritiškai svarbus bulvių kokybei ir derliui. Bulvės absorbuoja didelius kalio kiekius per visą augimo sezoną, o šio elemento trūkumas gali lemti ankstyvą lapų džiūvimą, padidėjusį jautrumą ligoms ir blogą gumbų kokybę. Kalio tiekimas per lapus ypač efektyvus gumbų augimo etape.
Šiais mikroelementais turi būti tręšiama subalansuotais kiekiais. Jau paruoštas pirkti preparatas, turintis boro (0,9 %), vario (0,6 %), geležies (13,6 %), mangano (5,2 %), molibdeno (0,2 %) ir cinko (2,2 %), yra efektyviausias mikroelementų šaltinis bulvių tręšimui per lapus. Kiekvienas šių elementų atlieka specifines funkcijas augale, o jų trūkumas gali lemti derliaus sumažėjimą.
Organinis bulvių tręšimas per lapus
Žuvų emulsija yra populiari organinė foliarinė trąša, pagamintas iš žuvų šalutinių produktų. Ji suteikia greitą azoto, fosforo ir kalio poveikį kartu su kitų mineralų pėdsakais ir yra ypač naudinga ankstyvaisiais augimo etapais. Fermentuotas ir ypač koncentruotas lašišos koncentratas su dideliu riebiųjų rūgščių kiekiu (71 %) stimuliuoja naudingų grybų veiklą dirvožemyje ir augale.
Jūros dumblių trąšos yra puikūs mikroelementų šaltiniai, ypač kalio, magnio ir kalcio. Šios trąšos taip pat turi augimą skatinančių hormonų, kurie stimuliuoja šaknų vystymąsi ir gumbų augimą. Jūros dumblių trąšas galima naudoti skystos mitybos forma augimo sezono metu. Be to, jos yra idealios bulvėms, auginamoms smėlinguose ar nuskurdusiuose dirvožemiuose.
Bulvių tręšimas per lapus: dozavimas ir saugos priemonės
Foliarinių trąšų dozavimas priklauso nuo naudojamų trąšų tipo ir koncentracijos. Bendrosios rekomendacijos nurodo 0,1–0,5 % tirpalo koncentraciją (1–5 g/l), kuri naudojama 200–400 l/ha kiekiu. Svarbu griežtai laikytis gamintojų rekomendacijų ir niekada neviršyti rekomenduojamų dozių.
Prieš purkšiant visą lauką, rekomenduojama atlikti mažą testą nedideliame plote ir stebėti augalų reakciją 24–48 valandas. Jei nepasireiškia jokių neigiamų poveikių, galima tęsti purkšimą visame lauke. Svarbu atsiminti, kad per stiprus tirpalas gali sukelti lapų nudegimą ar kitus fiziologinius sutrikimus.
Saugos sumetimais reikia naudoti apsaugos priemones – pirštines, apsauginius akinius ir kvėpavimo takų apsaugą. Po darbo su trąšomis reikia kruopščiai nusiplauti rankas ir veidą. Trąšas reikia laikyti sausoje, vėsioje vietoje, atokiai nuo vaikų ir gyvūnų.
Ekonominis efektyvumas ir aplinkosauginiai aspektai
Bulvių tręšimas per lapus yra ekonomiškai efektyvus metodas dėl kelių priežasčių:
- Pirma, reikia žymiai mažesnių trąšų kiekių nei tradiciniam dirvožemio tręšimui, nes maisto medžiagos patenka tiesiai į augalą.
- Antra, greitas poveikis leidžia laiku koreguoti mitybos programą ir išvengti derliaus nuostolių dėl maisto medžiagų trūkumo.
Tyrimai rodo, kad teisingai atliktas foliarinis tręšimas gali padidinti bulvių derlių 10–15 %. Mikroelementų tręšimas pagerina žalių bulvių mineralų sudėtį, padidindamas gumbų geležies koncentraciją 70 % ir cinko 27 %, taip pat azoto 23 % ir mangano 18 %. Šie rezultatai rodo aiškų ekonominį tręšimo per lapus efektyvumą.
Aplinkosaugos požiūriu bulvių tręšimas per lapus turi kelis privalumus. Jis sumažina maisto medžiagų išplovimą į gruntinius vandenis, nes trąšos patenka tiesiai į augalą, o ne į dirvožemį. Tikslus dozavimas leidžia išvengti perteklinio trąšų naudojimo ir sumažinti bendrą aplinkos poveikį.
Bulvių tręšimas per lapus: dažniausios klaidos
Viena dažniausių klaidų yra netinkamas purškimo laikas. Purškimas karštą saulėtą dieną gali sukelti lapų nudegimą ir sumažinti trąšų efektyvumą. Sprendimas yra paprastas – purkšti ankstyvą rytą arba vakarą, kai saulės spinduliai nėra intensyvūs.
Per didelė trąšų koncentracija yra kita dažna problema. Kai kurie ūkininkai mano, kad stipresnis tirpalas duos geresnį rezultatą, tačiau tai gali sukelti augalų stresą ir net lapų nudegimą. Visada reikia laikytis rekomenduojamų dozių ir, esant abejonėms, geriau naudoti šiek tiek silpnesnį tirpalą.
Netinkamas tręšimo dažnumas taip pat gali sumažinti efektyvumą. Per dažnas foliarinis tręšimas gali sukelti maisto medžiagų disbalansą, o per retas – neduoti norimo rezultato. Rekomenduojama laikytis 2–4 kartų per sezoną grafiko, priklausomai nuo augalų poreikių ir dirvožemio sąlygų.
Bulvių tręšimas per lapus yra efektyvus būdas pagerinti derliaus kiekį ir kokybę, ypač kai jis naudojamas kaip papildymas prie pagrindinio dirvožemio tręšimo. Sėkmės raktas slypi tinkamo laiko pasirinkime, optimalių dozių laikymesi ir palankių oro sąlygų užtikrinime.
Šaltiniai:
- https://wonder-corporation.com/en/cultures/potatoes-and-roots/
- https://www.yara.co.uk/crop-nutrition/agronomy-advice/foliar-nitrogen-extends-potato-canopy/
- https://www.potatogrower.com/2010/12/foliar-fertilization
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.