Karvių nagų ligos – tai viena pagrindinių šlubavimo priežasčių, tiesiogiai veikiančių gyvulio produktyvumą, gerovę ir viso ūkio ekonominius rodiklius. Dažnai prasidedančios nepastebimai, šios ligos sukelia skausmą, keičia gyvulio elgseną, mažina pašarų ėdamumą ir pieno kiekį. Nepastebėtos laiku, jos gali išplisti bandoje ir sukelti ilgalaikių nuostolių. Siekiant išvengti skaudžių pasekmių, itin svarbu žinoti, kokios nagų ligos pasitaiko dažniausiai, kokie jų požymiai ir kokios veiksmingiausios prevencinės priemonės.
Kas yra karvių nagų ligos?
Karvių nagų ligos – tai įvairūs sužalojimai ar infekcijos, pažeidžiantys gyvulio kanopas (nagus), sukeliantys skausmą, šlubavimą ir, jei negydomi, rimtas sveikatos bei produktyvumo problemas.
Karvių nagų ligos gali atsirasti dėl daugelio priežasčių, tačiau dažniausiai jos yra susijusios su per minkštu ar kietu grindų paviršiumi, netinkamu kraiku, mitybos disbalansu ir prasta bandos higiena. Kitas ne ką mažiau svarbus veiksnys – nepakankama ar neteisingai atliekama nagų priežiūra, kai nagai perauga, deformuojasi, o spaudimas pado srityje yra išbalansuojamas.
Karvių nagų ligos gali būti:
- ūminės: kai liga išsivysto greitai, atsiranda skausmas ir šlubavimas (pvz., pūliniai ar traumos);
- lėtinės: kai pažeidimai vystosi lėtai, dažnai dėl nuolat pasikartojančių netinkamų sąlygų.
Verta įsidėmėti, kad šios ligos nėra vien tik gyvulio problema, dažnai jos signalizuoja, kad reikia peržiūrėti viso ūkio valdymą ir priežiūrą: nuo tvarto grindų iki šėrimo normų.
Dažniausiai pasitaikančios karvių nagų ligos
Digitalinis dermatitas
Galvijų digitalinis dermatitas, dažniau vadinamas Mortellaro liga, yra infekcinis susirgimas, sukeliantis uždegiminius odos pažeidimus. Tai didelė raudona arba pilka pirštų srities odos liga, pasireiškianti kaip skausmingi opiniai arba proliferaciniai pažeidimai, dėl kurių galvijai šlubuoja. Lokalizuojasi tarpupirštyje arba aukščiau apynagės srityje.
| Ligos priežastys | Naujų, nepatikrintų gyvūnų įtraukimas į bandą, prasta higiena, nagų pado odos pažeidimai ir (ar) sužalojimai, cheminiai ir (ar) fiziniai pakitimai, mitybos sutrikimai. |
| Ligos požymiai | Karvė stovi pakėlusi koją, vengia liesti žaizdą. Taip pat, raudona, drėgna, kartais kraujuojanti dėmė prie kulno ar tarp pirštų. Pažeidimai skausmingi, apvalūs gumburėliai primena braškinius puvinius, apaugusius ilgais, susivėlusiais plaukais (Read, Walker, 1998). |
| Kaip plinta? | Liga paplitusi bandoje, kurioje prasta higiena, o prevencinės priemonės nenuoseklios. Plinta per nešvarius įrankius, darbuotojų rankas, grindų paviršių. Tiesioginiu kontaktu tarp gyvulių. |
| Gydymas | Būtina pašalinti nešvarumus ir nusausinti žaizdą. Bakterijos tūno giliai odoje ir yra su negyvos odos sluoksniu bei lipniu skysčiu. Digitalinis dermatitas yra ypač jautrus daugumai antibiotikų, tačiau jį sunku gydyti, nes bakterijos lokalizuojasi giliai odoje. Galima naudoti specializuotus antibiotikų purškalus. |
| Prevencija | Neleisti gyvulių, sergančių digitaliniu dermatitu, į bandą, leisti tik sveikus. Reguliariai tikrinti ir tvarkyti gyvulių nagas. Reguliariai valyti mėšlą guoliavietėse, nagas dezinfekuoti vonelėse su vario sulfatu. Užtikrinti, kad pašaruose būtų pakankamai maisto medžiagų ir mikroelementų. |
Interdigitalinis dermatitas
Interdigitalinis dermatitas yra bakterinė liga, kurią dažniausiai sukelia anaerobinės bakterijos Dichelobacter nodosus ir Bacteriodes melaninogenius. D. nodosus gali išgyventi tik kelias dienas ant paviršių, bet ant nagų gali išlikti gerokai ilgiau. Ši liga pieno ūkiuose paplitusi nuo 5 iki 14,2 procento.
| Ligos priežastys | Higienos normų tvarte nesilaikymas, antisanitarinės sąlygos, didelė drėgmė bei netinkamas nagų apipjaustymas. |
| Ligos požymiai | Liga prasideda nedideliu ir neskausmingu tarpupirščio odos išsikišimu. Galutinės stadijos klinikiniai požymiai yra kietos, panašios į naviką masės, kurių randama tarpupirščių ertmėje su odos pažeidimais, galinčiais sukelti gilią nekrozę ir flegmoninius uždegimus. |
| Kaip plinta? | Plinta per drėgną ir nešvarią aplinką tvartuose. Ligą įtakoja ir blogas vėdinimas, sukeliantis drėgmės kaupimąsi, retai atliekama nagų apžiūra. Įtakos turi ir tai, jei karvės ilgai stovi ant šlapių grindų. |
| Gydymas | Paprastai gydoma antibiotikais, taip pat valoma pažeistos nagos tarpunagė. Liga turi būti gydoma lokaliai |
| Prevencija | Norint išvengti ligos, būtina naudoti galvijų nagų voneles ir tinkamai valyti tarpunages. |
Pado opa
Pado opėjimas yra viena iš labiausiai silpninančių, brangiausiai kainuojančių ir bendru šlubavimo poveikiu pasižyminčių ligų, tiek pieniniams, tiek mėsiniams galvijams. Tai specifinis, neinfekcinis sužeidimas, dažniausiai pasitaikantis pado viduje.
| Ligos priežastys | Tai dažna pasekmė po pažeistos pado struktūros. Įtakoja ir blogas svorio pasiskirstymas, dažnai dėl ilgo stovėjimo ar prastos laikysenos. Peraugę ar deformuoti nagai, kai netinkamai atliekamas kirpimas. |
| Ligos požymiai | Pado srityje matoma atvira žaizda – kartais su granuliaciniu audiniu; ryškus šlubavimas viena koja. |
| Kaip plinta? | Nors liga neperduodama tarp gyvulių kaip infekcinė liga, vis dėlto jos paplitimas bandoje gali būti didelis, jei išlieka bendros rizikos sąlygos. Tokios kaip: netinkamos aplinkos sąlygos, ilgas stovėjimas, netinkama nagų forma bei fiziologiniai pokyčiai. Po veršiavimosi atsiranda hormoninių pokyčių, kurie minkština raginį sluoksnį (didelė rizika pirmaisiais mėnesiais po apsiveršiavimo). |
| Gydymas | Gydymas priklauso nuo matomo klinikinio vaizdo. Ortopedinio padelio klijavimas ant sveikos nagos pado, kad būtų sumažinta pažeistos nagos apkrova. Tai sumažina skausmą ir spartina gijimą. Nuožulnus korekcinis kirpimas, nuimant spaudimą nuo opos. |
| Prevencija | Dažniausia priežastis pado opai atsirasti yra laminitas, labai svarbu subalansuoti racioną. Ne ką mažiau svarbu yra ir gyvulių komfortas, tinkama tvarto grindų danga. |
Baltosios linijos liga
Baltosios linijos liga pažeidžia sritį tarp pado ir šoninės nago sienelės – „baltąją liniją“. Tai silpniausias nago taškas, todėl lengvai pažeidžiamas mechaniniu būdu. Pro plyšį gali patekti nešvarumai ir bakterijos. Tai neinfekcinis karvių nagų pažeidimas.
| Ligos priežastys | Mikrotraumos: staigūs judesiai, slydimai, nelygios grindys. Taip pat netinkamas judėjimo kelias: per daug posūkių, siauri pravažiavimai. Prastas mineralų pasisavinimas (biotinas, cinkas). |
| Ligos požymiai | Pasireiškia kraujavimu, įtrūkimais ir abscesais tarp pado ir nagos sienelės. Pažeidimai dažniausiai lokalizuojasi užpakalinių galūnių nagose ant išorinės nagos. |
| Kaip plinta? | Nors liga neperduodama tarp gyvulių, vis dėlto bandoje gali „plisti“ per aplinkos sąlygas, subalansuoto raciono trūkumą (ypač cinko, biotino, vitamino E trūkumą). Per ilgus ar iškrypusius nagus, sušvelnėjusią raginę medžiagą. Taip pat, jei karvės mažai juda. |
| Gydymas | Identifikavus ligos pažeidimus, pašalinami visi nagos sluoksniai, įskaitant ir raginę sienelę. Šalinti reikia labai atsargiai, kad nebūtų pažeisti aplinkiniai sveiki audiniai. Pašalinus nagos sluoksnius, reikėtų sumažinti spaudimą pažeistai nagai ją apdrožiant. Nagų apžiūrą reikėtų atlikti po 3–6 sav., kad būtų galima įvertinti gijimą ir, jei reikia, pašalinti arba pakeisti padelį. Anksti pastebėjus baltosios linijos ligą, tikslinga naudoti nesteroidinius vaistus nuo uždegimo, kad būtų išvengta tolesnių uždegimo procesų. |
| Prevencija | Trumpinti stovėjimo ir ilginti gulėjimo laiką. Tvartų grindys turėtų būti neslidžios, kuo švaresnės ir sausesnės, todėl gera alternatyva yra guminių kilimėlių naudojimas. Užtikrinti, kad tvarte būtų pakankamai guliaviečių, o ganyklose nebūtų akmenų. |
Laminitas
Laminitas yra liga, kuri paveikia kanopinių tikrąją odą (gyvuonį) (Hepworth et al., 2004). Laminitas – tai uždegiminis procesas, pažeidžiantis smulkias kraujagysles, maitinančias nagų vidinį audinį (lamelę). Dėl to pablogėja kraujotaka, audiniai silpnėja, nagas tampa jautrus spaudimui, pradeda deformuotis. Laminitas dažnai yra pagrindinė priežastis, dėl kurios vėliau išsivysto pado opos ar baltosios linijos liga.
| Ligos priežastys | Šėrimo paklaidos, įvairūs nagų pažeidimai, tarpupirščio dermatitai. |
| Ligos požymiai | Pado srityje matomos rausvos ar kraujosruvinės dėmės; gali būti pastebimi įdubimai ar išgaubimai nago plokštelėje. Karvė atsargiai deda kojas, dažnai stovi su ištiesintais sąnariais, mažai juda. |
| Kaip plinta? | Nors laminitas neplinta kaip bakterinė ar virusinė liga, jis gali masiškai pasireikšti bandoje dėl bendrų vidinių ir išorinių valdymo veiksnių. Tai gali lemti netinkama mityba, tvarto mikroklimatas ir grindys, stresas, per ilgas stovėjimas, veršiavimosi laikotarpis bei kiti sveikatos sutrikimai (ketozė, acidozė, mastitas – tai gali būti susiję su medžiagų apykaitos disbalansu, prisidedančiu prie laminitų). |
| Gydymas | Visi nagos pažeidimai turi būti kuo greičiau nustatomi ir gydomi. Esant šiai ligai yra reikalingas sergančių galvijų izoliavimas nuo kitų ir mociono nutraukimas bent keletui dienų (Greenough, 1997; Radostits, 2001). |
| Prevencija | Užtikrinti tinkamą mitybą: naudoti kokybiškus pašarus, užtikrinti pakankamą ląstelienos kiekį, įtraukti mineralų ir vitaminų papildus (biotinas, cinkas, siera, manganas). Svarbus tinkamas tvartų ir aplinkos gerinimas – tvarkingi judėjimo keliai, minkšti ir neslidūs gultai, pakankamas ir patogus gulėjimo laikas bei ventiliacija ir tvarto mikroklimatas. Reguliarus kanopų kirpimas. |
Kaip užkirsti kelią karvių nagų ligų plitimui?
Kad karvių nagų ligos neišplistų, svarbu taikyti tinkamas prevencines priemones. Jos padės ne tik sumažinti ligų grėsmę, bet ir padės pagerinti gyvulių savijautą bei ūkio ekonominius rodiklius.
- Tvarto higiena ir grindų kokybė. Drėgnos, purvinos, slidžios grindys sukuria puikią terpę infekcijoms (ypač digitaliniam dermatitui) ir padidina traumų riziką. Norint to išvengti, patariama užtikrinti kasdienį mėšlo ir drėgmės šalinimą iš takų bei poilsio vietų. Kartu užtikrinti gerą nuolydį ir drenažą, kad nesikauptų balos. Venkite siaurų pravažiavimų, praėjimų, staigių posūkių, ypač melžimo zonose.
- Reguliarus nagų kirpimas. Rekomenduojama kirpti 2 kartus per metus (pavasarį ir rudenį), probleminėse bandose – dažniau arba pagal poreikį. Derėtų dirbti tik su profesionaliu nagų kirpėju arba veterinaru, turinčiu patirties, nes netinkamai atliktas kirpimas gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
- Profilaktinės nagų vonelės. Vonelės padeda dezinfekuoti nagų paviršių, mažina infekcijų riziką, ypač digitaliniam dermatitui plisti.
- Subalansuotas šėrimas. Užtikrinkite didelį struktūrinių skaidulų kiekį racione ir venkite per didelio krakmolo ir fermentuojamų angliavandenių kiekio. Jie gali sukelti acidozę, susijusią su laminitu. Papildykite racioną biotinu, cinku, siera, manganu, šie mikroelementai svarbūs nago keratino formavimuisi.
- Ankstyvas ligų fiksavimas ir gydymas. Stebėkite karvių eiseną, apžiūrėkite nagus ir vos tik pastebėję pokyčius, konsultuokitės su veterinaru dėl gydymo ir galimos priežasties nustatymo. Ligotus gyvulius atskirkite, ypač, jei liga – infekcinė (pvz., digitalinis dermatitas).
- Šlubavimo kontrolės planas ūkyje. Rekomenduojama turėti rašytinį planą, apimantį: nagų kirpimo datas, vonelių grafiką, ligų fiksavimą bei sekti šlubavimo dažnį ir identifikuoti pasikartojančius atvejus.
Kaip karvių nagų ligos susijusios su ūkio ekonomikos problemomis?
Karvių nagų ligos – tai ne tik gyvulių sveikatos, bet ir ūkio ekonomikos problema. Viena šlubuojanti karvė ūkininkui gali kainuoti daugiau nei 300–500 eurų per metus tiesioginių ir netiesioginių nuostolių. Pažeistos nagos lemia skausmą ir sumažintą judėjimą, todėl karvės mažiau ėda, mažėja pieno primilžis, sutrinka rujos ciklas, ilgėja apsisėklinimo laikotarpis. Dėl to nukentėja visos reprodukcijos ir produktyvumo grandinės.
Be to, karvių nagų ligos didina gydymo išlaidas: reikalingi veterinariniai vaistai, ortopediniai sprendimai, dažnesnis kanopų tvarkymas. Kai kuriais atvejais dėl lėtinio šlubavimo tenka gyvulį utilizuoti, taip prarandant investiciją į auginimą ir genetinį potencialą. Ne mažiau svarbūs ir paslėpti kaštai, tokie kaip, papildomas darbo krūvis fermoje, sutrikusi šėrimo ar melžimo rutina, didesnė infekcinių ligų rizika.
Šaltiniai:
https://www.manoukis.lt/mano-ukis-zurnalas/2022/05/galviju-nagu-ligu-profilaktika-ir-gydymas
https://portalcris.lsmuni.lt/server/api/core/bitstreams/dcf90753-0c17-4d90-8033-7a3e0a155ce9/content
https://portalcris.lsmuni.lt/server/api/core/bitstreams/4e1d6d8b-dfef-4a5c-a49b-e1cb14197a77/content
https://www.vet.cornell.edu/animal-health-diagnostic-center/programs/nyschap/modules-documents/foot-health
https://www.agproud.com/articles/51703-hoof-health-dealing-with-foot-problems-in-beef-cattle
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.