Žemės našumo balas (bonitetas) yra esminis žemės ūkio naudmenų kokybės rodiklis, nustatomas pagal sudėtingą metodiką. Jis parodo dirvožemio gebėjimą aprūpinti augalus maisto medžiagomis, vandeniu ir deguonimi, lemia žemės vertę ir potencialą.
Kas yra žemės našumo balas (bonitetas)?
Žemės našumo balas yra skaitinis rodiklis nuo 1 iki 100, reiškiantis žemės sklypo derlingumą ir produktyvumą. Kuo balas didesnis, tuo dirvožemis yra palankesnis augalininkystei ir tuo didesnis gali būti pasiekiamas derlius. Vidutinis Lietuvos žemės našumo balas svyruoja apie 39–41 balą.
Šis balas yra bazė nustatant žemės kadastro vertę, o žemos vertės seniūnijose naudojamas diferencijuoti paramą nepalankioms ūkininkauti vietovėms.
Našumo balo apskaičiavimo metodika
Našumo balas apskaičiuojamas atsižvelgiant į du pagrindinius veiksnių grupes: pastovias, sunkiai keičiamas savybes ir kintamas agrochemines savybes. Balas apskaičiuojamas naudojant kompleksinę formulę, kurią sudaro bazinis balas ir pataisos koeficientai.
Bazinio našumo balo nustatymas
Bazinis balas nustatomas atsižvelgiant į ilgalaikes, esmines dirvožemio savybes:
- Dirvožemio tipas ir potipis: Lietuvoje dirvožemiai skirstomi pagal genetinius tipus (pvz., rudžemiai, balkšvažemiai, išplautžemiai).
- Granuliometrinė sudėtis: Dirvožemio lengvumas arba sunkumas (smėlis, priesmėlis, priemolis, molis). Priemoliai ir moliai, turintys geriausias fizines savybes, paprastai gauna didesnius bazinius balus.
- Melioracinė būklė: Ar sklypas yra nusausintas drenažu.
Galutinio balo apskaičiavimas
Galutinis našumo balas (Nb) gaunamas bazinį balą (Bnb) dauginant iš įvairių pataisos koeficientų (K):
Nb = Bnb × K1 × K2 × K3 × K4 × K5 × K6.
Pagrindiniai veiksnius atspindintys pataisos koeficientai:
- K1 – dirvožemio rūgštingumas
- K2 – dirvožemio fosforingumas
- K3 – dirvožemio kaloringumas
- K4 – dirvos akmenuotumos
- K5 – dirvožemio dangos įvairovė
- K6 – klimato sąlygų koeficientas
Detalias koeficientų reikšmes rasite LR Žemės ūkio ministro įsakyme.
Kaip pagerinti žemės našumo balą?
Nors bazinio balo pakeisti beveik neįmanoma (nes sudėtinga pakeisti dirvožemio tipą ar granuliometrinę sudėtį), galima ženkliai pagerinti žemės realų derlingumo potencialą ir, atnaujinus dokumentus, pakelti balą per agrocheminių savybių pataisos koeficientą.
Dirvožemio rūgštingumo (pH) koregavimas
Lietuvoje dauguma dirvožemių yra rūgštūs, o tai mažina maisto medžiagų prieinamumą ir efektyvumą. Norint sumažinti dirvožemio rūgštingumą – kalkinimas – pagrindinė priemonė, norint tai pasiekti. Naudojant klintmiltčius, dolomitmilčius ar kitas kalcio ir magnio turinčias trąšas, neutralizuojama dirvožemio rūgštis. Optimalus pH (apie 6,0–6,5) užtikrina geresnį fosforo ir kitų mikroelementų įsisavinimą.
Organinės medžiagos (humuso) didinimas
Humusas yra gyvybiškai svarbus dirvožemio struktūrai, vandens sulaikymui ir maisto medžiagų atsargoms. Humuso kiekio padidėjimas tiesiogiai kelia K2 koeficientą.
- Mėšlas ir kompostas: reguliarus ir pakankamas organinių trąšų įterpimas yra efektyviausias būdas.
- Sideratai (žaliosios trąšos): sėjimas augalais (pvz., garstyčiomis, dobilais, pupiniais) ir jų įterpimas į dirvą praturtina dirvožemį organinėmis medžiagomis ir azotu.
- Minimalus dirbimas: taikant minimalų arba neariminį žemės dirbimą, sumažėja humuso mineralizacija ir skatinamas jo kaupimas dirvos paviršiuje.
Maisto medžiagų balanso optimizavimas
Fosforo ir kalio kiekis dirvožemyje yra tiesiogiai vertinamas skaičiuojant našumo balą. Norint jį padidinti, reikalingas subalansuotas intensyvus ir tikslus tręšimas mineralinėmis ir organinėmis trąšomis, siekiant pakelti judriojo fosforo (P) ir kalio (K) kiekį nuo žemo ar vidutinio iki aukšto ar labai aukšto lygio, pagal agrochemijos tyrimus.
Kultūrtechniniai darbai
- Drenažo priežiūra užtikrina, kad melioracijos sistemos veiktų nepriekaištingai, nes per didelis drėgmės perteklius smarkiai mažina našumą.
- Akmenų šalinimas iš dirvos pakelia K4 koeficientą ir pagerina mechanizuotą dirbimą.
Pabaigai
Apibendrinant, norint užtikrinti ilgalaikį žemės ūkio tvarumą ir užauginamo maisto saugumą, būtina ne tik tiksliai įvertinti esamą žemės našumo balą, bet ir nuolat investuoti į dirvožemio kokybės gerinimą per moksliškai pagrįstas agronomines praktikas. Dirvožemio sveikata yra tiesiogiai susijusi su ūkio ekonomine sėkme.
Šaltiniai:
https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.302576