Skip to content

Tvarto ir vištidės šildymas: saugūs ir efektyvūs sprendimai pažangiam ūkiui

Šildymas

Žemės ūkio pastatuose šildymas nėra skirtas pertekliniam komfortui – jo pagrindinis tikslas yra užtikrinti stabilias, gyvūnų biologiniams poreikiams tinkamas sąlygas ir sumažinti su šalčiu susijusią riziką. Tačiau tvarto ir vištidės šildymas reikalauja skirtingo požiūrio, nes laikomų gyvūnų jautrumas temperatūrai, pastatų konstrukcija ir mikroklimato valdymo principai skiriasi iš esmės. Netinkamai parinkti ar nesaugiai naudojami šildymo įrenginiai gali tapti ne tik ekonomiškai neefektyvūs, bet ir pavojingi dėl gaisro ar elektros apkrovos rizikos.

Šildymo įrenginiai tvartams ir vištidėms: paskirtis ir pasirinkimo principai

Tvartų ir vištidžių šildymui naudojami įrenginiai turi būti vertinami ne kaip universalūs sprendimai, o kaip priemonės konkrečiam mikroklimato tikslui pasiekti. Skirtingai nei gyvenamosiose patalpose, žemės ūkio pastatuose šildymas dažniausiai derinamas su aktyvia ventiliacija, todėl įrenginių efektyvumas ir saugumas priklauso ne tik nuo jų galios, bet ir nuo veikimo principo.

  • Infraraudonieji (IR) šildytuvai plačiai taikomi tiek tvartuose, tiek vištidėse, nes jie šildo ne orą, o paviršius ir gyvūnų kūnus. Tai leidžia palaikyti lokalias šiltesnes zonas, nešildant visos patalpos tūrio. Tokie įrenginiai ypač tinkami vištidėse, taip pat jauniklių ar silpnesnių gyvūnų laikymo vietose. Dėl mažesnio oro judinimo IR šildymas mažiau trikdo mikroklimatą, tačiau būtina laikytis gamintojo nurodytų atstumų nuo degių medžiagų.
  • Elektriniai ventiliatoriniai šildytuvai dažniausiai naudojami kaip laikinas arba papildomas sprendimas, pvz., staiga atšalus orams. Jie greitai pakelia oro temperatūrą, tačiau kartu didina dulkių judėjimą ir apkrauna elektros tinklą. Dėl šių priežasčių tokie įrenginiai labiau tinka trumpalaikiam naudojimui ir turi būti aprūpinti apsauga nuo perkaitimo.
  • Dujiniai ar dyzeliniai oro šildytuvai pasižymi didele šilumine galia ir dažniausiai naudojami dideliuose, gerai vėdinamuose ūkiniuose pastatuose. Jie efektyvūs, tačiau kelia didesnę gaisro ir degimo produktų kaupimosi riziką, todėl jų naudojimas vištidėse turi būti ypač atsargus. Tokie sprendimai labiau tinkami erdviems tvartams, kur užtikrinama pastovi oro apykaita.
  • Šilumos siurbliai žemės ūkyje dar nėra plačiai paplitę kaip pagrindinis šildymo šaltinis tvartams ar vištidėms, tačiau jie gali būti naudingi modernizuotuose pastatuose su gera izoliacija. Dėl stabilaus ir tolygaus šilumos tiekimo jie labiau tinkami ilgalaikiam temperatūros palaikymui, o ne greitam šilumos padidinimui.

Renkantis šildymo įrenginį, svarbu vertinti ne tik jo galingumą, bet ir tai, ar jis skirtas naudoti žemės ūkio aplinkoje, kurioje būdinga didelė drėgmė, dulkėtumas ir padidinta elektros apkrova. Buitiniams poreikiams skirti šildytuvai dažnai neatitinka šių sąlygų ir ilgainiui gali tapti saugos rizika.

Šildymas

Šildymo įrenginių pritaikomumas tvartų ir vištidžių mikroklimatui

Šildymo įrenginio tipasTvartai (galvijai, avys)Vištidės (suaugę paukščiai)Mikroklimato poveikisPastabos dėl taikymo
Infraraudonieji (IR) šildytuvaiTinkami lokaliniam šildymuiTinkami lokaliniam ir zoniniam šildymuiMinimaliai veikia oro judėjimąEfektyvūs, kai siekiama palaikyti šiltesnes zonas be visos patalpos šildymo
Elektriniai ventiliatoriniai šildytuvaiRibotai tinkamiRibotai tinkamiDidina oro judėjimą ir dulkių koncentracijąRekomenduojami tik trumpalaikiam temperatūros koregavimui
Dujiniai oro šildytuvaiTinkami esant pakankamai ventiliacijaiRibotai tinkamiDidelė šilumos galia, keičia oro sudėtįBūtina degimo produktų kontrolė ir nuolatinė oro apykaita
Dyzeliniai oro šildytuvaiTinkami tik dideliems, atviriems pastatamsNerekomenduojamiGalimas degimo produktų kaupimasisNetinka uždaroms ar mažoms patalpoms
Šilumos siurbliaiRibotai tinkamiRibotai tinkamiUžtikrina tolygią temperatūrąEfektyvūs tik gerai izoliuotuose pastatuose

Pastaba: šildymo įrenginio tinkamumas konkrečiam pastatui turi būti vertinamas kartu su pastato izoliacija, vėdinimo intensyvumu ir laikomų gyvūnų tankiu.

Saugaus šildymo įrenginių naudojimo principai

Saugus šildymas tvartuose ir vištidėse reikalauja kitokio požiūrio nei gyvenamosiose patalpose, nes žemės ūkio pastatuose vyrauja padidinta drėgmė, dulkėtumas, degūs pakratai ir didesnės elektros apkrovos. Todėl šildymo įrenginiai turi būti parenkami ir eksploatuojami atsižvelgiant ne tik į jų šiluminę galią, bet ir į tinkamumą naudoti žemės ūkio aplinkoje.

  • Infraraudonieji (IR) šildymo įrenginiai laikomi vienu saugiausių sprendimų, kai siekiama užtikrinti lokalų šildymą tvartuose ar vištidėse. Kadangi šiluma perduodama tiesiogiai paviršiams, o ne orui, sumažėja dulkių judėjimas ir kondensato susidarymo rizika. Vis dėlto saugus šildymas galimas tik laikantis gamintojo nurodytų atstumų nuo degių medžiagų ir užtikrinant patikimą įrenginių tvirtinimą.
  • Elektriniai ventiliatoriniai šildymo įrenginiai vertinami kaip riboto taikymo sprendimas. Toks šildymas gali būti naudojamas trumpalaikėms temperatūros korekcijoms, tačiau dėl intensyvesnio oro judėjimo ir didesnės elektros apkrovos jis neturėtų būti taikomas kaip pagrindinis šildymo būdas tvartuose ar vištidėse.
  • Dujinis ir dyzelinis šildymas pasižymi didele šilumos galia, tačiau saugus šių įrenginių naudojimas galimas tik esant pakankamai oro apykaitai ir kontroliuojant degimo produktus. Toks šildymas labiau tinkamas erdviems tvartams, o vištidėse reikalauja ypač griežtų saugos priemonių.

Nepriklausomai nuo pasirinkto sprendimo, saugus šildymas neatsiejamas nuo tinkamos elektros instaliacijos, pritaikytos didesnėms apkrovoms, ir reguliarios šildymo įrangos techninės būklės patikros.

Šildymas per naktį: saugumo vertinimas

Šildymo palikimas veikti per naktį žemės ūkio pastatuose turi būti vertinamas itin atsargiai, nes nakties metu padidėja gaisro ir elektros gedimų pasekmių rizika. Todėl sprendžiant, ar konkretus šildymo įrenginys gali veikti be priežiūros, būtina remtis jo techninėmis savybėmis ir paskirtimi.

  • Pastoviai sumontuoti infraraudonieji šildymo įrenginiai, turintys termostatus, apsaugą nuo perkaitimo ir automatinio išsijungimo funkcijas, laikomi tinkamiausiu pasirinkimu šildymui per naktį tiek tvartuose, tiek vištidėse. Toks šildymas leidžia palaikyti stabilesnę temperatūrą ir sumažina staigių svyravimų riziką.
  • Elektrinių ventiliatorinių šildymo įrenginių palikimas per naktį nerekomenduojamas, ypač vištidėse. Dėl judančių dalių, dulkių kaupimosi ir galimos elektros perkrovos toks šildymas be priežiūros laikomas padidintos rizikos sprendimu.
  • Dujinio ar dyzelinio šildymo įrenginiai dažniausiai neturėtų būti paliekami veikti per naktį uždarose ar mažose patalpose. Net ir tvartuose, kuriuose užtikrinama gera ventiliacija, toks šildymas be kontrolės turi būti vertinamas labai atsargiai.

Temperatūros rėžiai tvartuose ir vištidėse

Planuojant šildymą tvartuose ir vištidėse, svarbu atskirti biologinį gyvūnų atsparumą šalčiui nuo realių mikroklimato poreikių. Žemės ūkio pastatuose šildymas dažniausiai taikomas ne siekiant aukštos oro temperatūros, o tam, kad būtų išvengta kritinių sąlygų – per didelės drėgmės, skersvėjų ir staigių temperatūros svyravimų.

  • Temperatūros rėžiai tvartuose

Suaugę galvijai, avys ir kiti stambesni ūkiniai gyvūnai pasižymi geru atsparumu žemoms temperatūroms, todėl tvartų šildymas dažnai nėra orientuotas į visos patalpos šildymą. Praktikoje pakanka palaikyti temperatūrą, kuri nekelia papildomo fiziologinio streso ir leidžia išlaikyti sausą kraiką.

Tvartuose dažniausiai siekiama palaikyti 0–10 °C temperatūros rėžį. Žemesnė temperatūra paprastai nėra kritinė, jei užtikrinama gera ventiliacija ir sausa aplinka. Šildymas tokiu atveju taikomas lokaliai – silpnesniems gyvūnams, jaunikliams ar specifinėse zonose, kuriose susidaro šalčio sankaupos.

Svarbu pabrėžti, kad per intensyvus šildymas tvartuose gali būti ne tik ekonomiškai neefektyvus, bet ir nepageidaujamas, nes didina drėgmės kaupimąsi ir amoniako koncentraciją ore.

  • Temperatūros rėžiai vištidėse

Vištidėse šildymas turi didesnę reikšmę, nes paukščiai yra jautresni temperatūros pokyčiams, o per žema temperatūra tiesiogiai veikia jų produktyvumą ir sveikatą. Suaugusioms dedeklėms optimalu palaikyti 10–18 °C temperatūros rėžį, vengiant staigių kritimų nakties metu.

Esant žemesnei temperatūrai, vištidės šildymas padeda ne tik palaikyti kiaušinių dėjimą, bet ir sumažinti energijos nuostolius, kuriuos paukščiai patiria bandydami palaikyti kūno temperatūrą. Vis dėlto, kaip ir tvartuose, svarbu išvengti perteklinio šildymo, kuris gali sukelti per didelę oro drėgmę ir pabloginti mikroklimatą.

  • Temperatūros palaikymas ir šildymo kontrolė

Efektyvus šildymas neatsiejamas nuo nuolatinės temperatūros stebėsenos. Tvartuose ir vištidėse rekomenduojama naudoti kelis temperatūros matavimo taškus, nes oro temperatūra skirtingose zonose gali reikšmingai skirtis. Šildymo įrenginiai turi veikti kartu su termostatais ir automatika, leidžiančia palaikyti stabilų rėžį be staigių svyravimų.

Šildymas

Efektyvus šildymas: praktiniai sprendimai ūkiui

Tvartuose ir vištidėse šildymas tampa efektyvus tik tada, kai jis taikomas kartu su tikslingais mikroklimato valdymo sprendimais. Praktikoje dauguma šilumos nuostolių kyla ne dėl per silpnų šildymo įrenginių, o dėl netinkamo jų integravimo į pastato eksploatavimą.

  • Šilumos nuostolių mažinimas prioritetinėse vietose

Pirmiausia verta identifikuoti zonas, per kurias prarandama daugiausia šilumos. Dažniausiai tai būna:

  • vartai ir durys;
  • stogo sandūros;
  • neizoliuotos sienų jungtys.

Šiose vietose net paprastos priemonės, tokios kaip sandarios durų užuolaidos ar papildoma stogo izoliacija, leidžia sumažinti šildymo poreikį be papildomos įrangos.

  • Šildymo zonų formavimas

Vietoje bandymo palaikyti vienodą temperatūrą visame pastate, praktikoje rekomenduojama formuoti šildymo zonas. Tvartuose tai gali būti poilsio ar jauniklių laikymo vietos, o vištidėse – nakvynės ir kiaušinių dėjimo zonos. Infraraudonasis šildymas leidžia nukreipti šilumą tik ten, kur ji realiai reikalinga, taip sumažinant bendras energijos sąnaudas.

  • Temperatūros palaikymas nakties metu

Naktį šildymas turėtų būti orientuotas ne į temperatūros kėlimą, o į jos stabilizavimą. Todėl efektyvu nustatyti termostatus taip, kad temperatūra nekristų žemiau kritinės ribos, bet ir nekiltų virš optimalaus rėžio. Tai ypač svarbu vištidėse, kur staigūs temperatūros svyravimai neigiamai veikia paukščių produktyvumą.

  • Temperatūros matavimas realiose gyvūnų buvimo vietose

Temperatūros jutikliai turėtų būti montuojami gyvūnų buvimo aukštyje, o ne prie lubų ar techninėse zonose. Praktika rodo, kad net kelių laipsnių skirtumas tarp skirtingų pastato vietų gali lemti neteisingus šildymo sprendimus. Keli matavimo taškai leidžia tiksliau reguliuoti šildymą ir išvengti perteklinio energijos naudojimo.

  • Šildymo ir vėdinimo suderinimas

Šildymas turi būti derinamas su nuolat veikiančia, bet neperintensyvia ventiliacija. Jei vėdinimas visiškai stabdomas siekiant sulaikyti šilumą, dažnai didėja drėgmė ir kondensato kiekis, o tai ilgainiui reikalauja dar intensyvesnio šildymo. Todėl remiantis praktika, efektyviau palaikyti minimalų oro judėjimą ir kompensuoti šilumos nuostolius lokaliniu šildymu.

Šildymas tvartuose ir vištidėse: dažniausios klaidos

Tvartuose ir vištidėse šildymas dažnai įrengiamas reaguojant į oro sąlygas, tačiau ne visada įvertinant visas su tuo susijusias rizikas. Šis skyrius skirtas ne šildymo optimizavimui, o pagrindiniams sprendimų vertinimo taškams, kurie leidžia išvengti techninių ir eksploatacinių klaidų.

  • Šildymo pasirinkimas neatsižvelgiant į pastato paskirtį. Vienodi šildymo sprendimai dažnai taikomi tiek tvartams, tiek vištidėms, neįvertinant skirtingo gyvūnų jautrumo temperatūrai ir skirtingų mikroklimato reikalavimų. Tokiu atveju šildymas gali būti arba per silpnas, arba perteklinis.
  • Įrenginio tipo neatitikimas eksploatavimo sąlygoms. Šildymo įrenginiai, neskirti naudoti dulkėtoje ar drėgnoje aplinkoje, ilgainiui tampa nestabilūs ir pavojingi. Tai ypač aktualu elektros pagrindu veikiančiam šildymui, kai neįvertinama instaliacijos apkrova.
  • Šildymo eksplotavimas be techninių saugos ribotuvų. Įrenginiai be termostatų, apsaugos nuo perkaitimo ar automatinio išsijungimo mechanizmų neturėtų būti naudojami žemės ūkio pastatuose kaip nuolatiniai sprendimai. Tokiais atvejais šildymas tampa priklausomas nuo žmogaus kontrolės, o tai didina gaisro riziką.

Šaltiniai:
https://www.danthermgroup.com/uk/insights/your-essential-guide-to-heating-farming-sheds-and-barns-in-winter
https://www.klima-agence.lu/en/les-differents-systemes-de-chauffage-agriculture
https://thedairylandinitiative.vetmed.wisc.edu/adult-cow-housing/ventilation-and-heat-abatement
https://publications.slu.se/?file=publ/show&id=125977
https://agronomy.emu.ee/vol121/2014_1_27_b5.pdf
https://www.danthermgroup.com/uk/insights/the-many-uses-for-portable-air-heaters-in-the-farming-and-agriculture-industry

Nuotraukos asociatyvinės © Canva.

Naujienos iš interneto

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *