Silosai – tai ne tik grūdų saugojimo infrastruktūra, bet ir viena didžiausių rizikų zonų ūkyje. Net puikus derlius gali virsti nuostoliais per vieną kritinę klaidą valdant silosus. Pelėsis, kenkėjai, drėgmės kaupimasis, temperatūros svyravimai – tai grėsmės, kurios gali sunaikinti mėnesių darbą per kelias savaites. Šiandien silosai tampa vis protingesni: šiuolaikinės technologijos leidžia jų valdymą pakelti į visiškai naują lygį, kur nuostolių prevencija tampa ne tik įmanoma, bet ir palyginti paprasta.
Kodėl silosų stebėjimas yra tokia svarbi užduotis?
Statistika šiurpiai byloja: beveik 20 procentų pasaulyje laikomų grūdų kasmet praranda kokybę ar tiesiog sugenda. Tai reiškia, kad kas penktas kilogramas užaugintų javų tiesiog dingsta.
Lietuvoje, kur klimatas šlapesnis ir temperatūros svyravimai gali būti netikėti, rizika yra ypač didelė. Daugelis ūkininkų prisimena situacijas, kai po geros pjūties džiaugsmas greitai virto nusivylimu, aptikus silose kaupiantis drėgmę ar staiga pakilusią temperatūrą vienoje vietoje – vadinamąjį „karštą tašką“.
Tradiciškai silosus tikrinti reikėdavo fiziškai – lipti į viršų ar rankiniais matuokliais patikrinti būklę keliose vietose. Tačiau tam tikrų rūšių pelėsis gali išplisti per kelis kvadratinius metrus vos per parą, o problemos silosuose nesilaiko jokio tvarkaraščio. Todėl efektyvus silosų valdymas šiandien reiškia ne periodinį tikrinimą, o nuolatinį stebėjimą.
Daiktų internetas (IoT) – nauja era grūdų saugojimui
Viena didžiausių revoliucijų grūdų saugojimo srityje yra Daiktų interneto (IoT) technologijų pritaikymas. Tai belaidžių jutiklių sistema, kuri nuolatos stebi sąlygas silose ir perduoda duomenis į centrinę valdymo sistemą ar tiesiai į ūkininko išmanųjį telefoną.
Į silosą įrengiami specialūs jutiklių kabeliai ar bevieliai davikliai, kurie matuoja temperatūrą, drėgmę, anglies dioksido (CO₂) koncentraciją ir net grūdų lygį. Jutikliai dirba visą parą ir kas kelias minutes ar valandas siunčia duomenis į valdymo platformą. Jei kažkas nukrypsta nuo normos – pavyzdžiui, temperatūra pakyla 3 laipsniais per kelias valandas – sistema automatiškai išsiunčia įspėjimą.
„GrainSentinel“ – viena pažangiausių Europoje naudojamų platformų – integruoja kelias dešimtis temperatūros matavimo taškų kiekviename kabelyje, ATEX sertifikuotus daviklius (saugius naudoti sprogiose dulkių aplinkose) ir vietinį kontrolerį, kuris apdoroja duomenis net be interneto ryšio. „GrainLink“ platforma leidžia stebėti ne tik temperatūrą ir drėgmę, bet ir grūdų tūrį bei automatiškai valdyti vėdinimo sistemas.
Silosai: ką konkrečiai stebi šiuolaikiniai jutikliai?
Temperatūra yra pagrindinis rodiklis, rodantis, ar silose vyksta biologiniai procesai. Grūdai patys neturėtų šilti – jei temperatūra kyla, vyksta mikrobų, pelėsių ar vabzdžių aktyvumas. Idealios saugojimo sąlygos – žiemą apie 10 °C, vasarą ne daugiau kaip 25 °C. Šiuolaikiniai jutiklių kabeliai turi iki 30 matavimo taškų, paskirstytų įvairiuose grūdų krūvos lygiuose, todėl galima tiksliai nustatyti „karšto taško“ vietą.
Drėgmė yra svarbiausias veiksnys kovojant su pelėsiu. Kai santykinė drėgmė ore viršija 70 procentų arba grūdų drėgnumas viršija 14 procentų, pelėsio sporos pradeda dygti ir sparčiai dauginasi. Kai kurios pelėsių rūšys – pavyzdžiui, juodasis pelėsis ar Fusarium – gali gaminti mikotoksinus, pavojingus gyvuliams ir žmonėms. Sistema gali automatiškai paleisti sausintuvus arba vėdinimo sistemas. Pažangesnės sistemos naudoja azoto dujų kondicionavimą, sustabdant pelėsių augimą.
Anglies dioksidas (CO₂) yra netiesioginė grūdų būklės charakteristika. Kai grūdai „kvėpuoja“ ar mikroorganizmai dauginasi, jie išskiria CO₂. Jei silose koncentracija pradeda kilti iki 1000 ppm ar daugiau – tai aiškus signalas, kad kažkas vyksta ne taip. Sistema signalizuoja žymiai anksčiau nei problemos pasireikštų kvapais ar matomu pelėsiu.
Silosai ir dirbtinis intelektas
Tikroji technologijų galia atsiskleidžia, kai sistema ne tik stebi, bet ir aktyviai valdo situaciją ar nuspėja problemas iki jų atsiradimo. Šiuolaikinės platformos naudoja mašininio mokymosi algoritmus, analizuojančius istorinius duomenis ir realaus laiko informaciją. Sistema „mokosi“ iš ankstesnių sezonų ir gali nuspėti, kad artimiausiomis dienomis gali kilti rizika, iš anksto pasiūlydama prevencijos priemones.
Pavyzdžiui, jei oras už silosų sienų tampa labai drėgnas po lietaus, sistema gali automatiškai padidinti ventiliacijos intensyvumą, net jei silosų viduje dar viskas gerai. Taip išvengiama drėgmės kondensacijos. Automatizuota ventiliacijos kontrolė – vienas labiausiai paplitusių IoT pritaikymų. Sistema valdo ventiliatorius pagal išmatuotus parametrus: atšaldyti grūdus – ventiliuoja naktį, sumažinti drėgmę – tik tada, kai išorinis oras sausesnis. Visa tai vyksta automatiškai, taupant laiką ir energiją.
Prevencija vietoj reakcijos
Tradicinis požiūris buvo reaktyvus: pastebėjai problemą – reaguoji. Bet kai pastebėjai, dažnai jau per vėlu – pelėsis išplitęs, grūdai praradę kokybę. Šiuolaikinės technologijos leidžia pereiti prie preventyvaus požiūrio – problema yra nuspėjama ir užkertamas kelias jai atsirasti.
Pavyzdžiui, viena sandėliavimo kompanija, įdiegusi IoT sistemą, sumažino nuostolius nuo 18 procentų iki mažiau nei 5 procentų per pirmuosius metus. Beveik ketvirtadaliu daugiau grūdų buvo išsaugota ir parduota – tiesioginės pajamos, kurios anksčiau būtų tiesiog išgaravę.
Lietuva turi griežtus grūdų kokybės reikalavimus. Mikotoksinų kiekis, pelėsių žymės, vabzdžių žala gali lemti, kad derlius bus atmestas ar kaina smarkiai nukris. Prevencija ne tik taupo grūdus, bet ir užtikrina aukščiausius kokybės standartus.
Kenkėjų kontrolė: integruotas požiūris
Vabzdžiai – aruodiniai straubliukai, skaptukai, miltinės kandys – taip pat sukelia milžiniškų nuostolių. Jie dauginasi itin sparčiai, kai temperatūra laikosi 25–30 °C, o drėgmė pakyla virš 12 procentų. Šiandien akcentas keičiasi į integruotą kenkėjų valdymą, kurio pagrindas – prevencija ir stebėjimas.
Silosų sistemos papildomos specialiomis kenkėjų gaudyklėmis su feromoniniais spąstais, automatiškai fiksuojančiais, kiek pagauta kenkėjų. Dažnai užtenka sumažinti temperatūrą ir drėgmę iki lygio, kai vabzdžiai negali veistis. Šiuolaikinės technologijos leidžia naudoti fizinius metodus: terminį apdorojimą (grūdai pakaitinami iki 50–60 °C, užmušant vabzdžius) ar azoto atmosferą.
Silosai šiandien: mobiliosios aplikacijos ir nuotolinė kontrolė
Didžiausias IoT privalumas – galimybė valdyti silosus iš bet kurios vietos. Visa informacija pasiekiama per mobiliąją programėlę. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur daugelis ūkininkų turi kelis ūkius skirtinguose rajonuose. Dabar visą informaciją galima matyti realiuoju laiku, o jei kyla problema – galima aktyvuoti automatines sistemas nuotoliniu būdu.
Sistemos leidžia nustatyti įspėjimų slenksčius pagal specifinius poreikius. Jei saugojate maistinius kviečius – nustatysite griežtesnius parametrus nei pašarams. Sistema automatiškai išsiųs SMS ar push pranešimus, jei kas nors nukryps nuo normos.
Investicija, kuri atsipirks
Daugelis ūkininkų pirmiausia žiūri į kainą. Tačiau verta paskaičiuoti: kiek kainuoja vienas nuostolingos sandėliavimo sezonas? Jei turite 100 tonų kviečių po 200 eurų už toną ir 10 procentų sugenda – prarandate 2 tūkstančius eurų. Jei tai kartojasi kas antri metai – per penkerius metus prarandate 5 tūkstančius. O sistema kainuoja 3–5 tūkstančius ir veikia 10–15 metų.
Technologijos greitai atsipirks ir toliau teiks naudą. Be to: ramybė, žinant situaciją realiuoju laiku, sutaupytas laikas ir geresnė grūdų kokybė su aukštesne pardavimo kaina.
Grūdų saugojimas silosuose – tai šiuolaikinis, technologijomis grįstas verslas. Pelėsis, kenkėjai, drėgmės kaupimasis šiandien sprendžiami efektyviau nei bet kada. Daiktų internetas, dirbtinis intelektas, automatizuota ventiliacijos kontrolė, nuotolinė stebėsena – tai realybė, jau keičianti tūkstančius ūkių.
Lietuva, kaip progresyvi ES šalis, neturėtų likti nuošalyje. Investicija į šiuolaikines silosų valdymo technologijas – tai investicija į konkurencingumą, pelningumą ir tvarumą. Ir galimybė ramiai miegoti naktimis, žinant, kad jūsų derlius saugus, kontroliuojamas ir apsaugotas nuo nuostolių.
Šaltiniai:
- https://www.rotecna.com/en/solutions/silo-management/
- https://www.sciencedirect.com/science/
- https://tmsgrup.com/article/controlling-the-temperature-and-humidity-of-grain-stored-in-silos/
- https://mcsystems.es/en/2025/03/24/technology-used-in-silos/
Nuotraukos asociatyvinės ©Canva.