Profesionalūs sodininkai ir stambūs ūkininkai žino, kad šilauogių ligos kartais gali užnešti nepageidaujamo užkrato krūmams, o iš laukiamo uogų derliaus liks tik zuikio ašaros. Šia problema turėtų susirūpinti ir savo reikmėms uogas auginantys sodininkai, nes ligų protrūkiai gali numarinti ne tik uogas, bet ir visą augalą. Vis dėlto, nuo šiol jūsų sode ar plantacijoje nežus nė vienas šilauogės krūmas, nes tuojau pat išmoksite, kaip atpažinti šilauoges kamuojančias ligas bei kokiais būdais jas gydyti.
Šilauogių ligos: pradėkime nuo stiebų
Pirminių ir pavojingiausių šilauogių ligų reikia ieškoti ant stiebų ir šakų, nes šie augalai labiausiai kenčia nuo stiebo degulių, šakų džiūties ar godronijos liga, kurios sugėlėjas grybas Fusicoccum putrefaciens, dabar vadinamas Godronia cassandrae. Susirgimo požymiai pasireiškia ant šakų atsiradusiais raudonai rudais įdubusiais pažeidimais, kurie plečiasi, paruduoja, šakelės apmiršta, šerpetoja žievė. Kadangi šakelės džiūsta ir nebetiekiamas maistas aukščiau, lapai taip pat ant pažeistų šakų pradeda džiūti ir ruduoti nuo viršūnės. Galiausiai pavasarį ir vasarą pažeistos šakos lūžta.
Dar viena pavojinga stiebus užkrečianti liga – žievėplaiša, kurios sukėlėjas Phomopsis vaccinii. Grybas užkrečia jaunus (kurie dar neduoda vaisių ir esti 2–4 metų amžiaus), sultingus visų šilauogių veislių ūglius ir žiedus. Užkrėstos šakelės tampa rudos arba tamsiai rudos spalvos, o žiedai greitai paruduoja, tada nudžiūsta ir susiraukšlėja. Požymius lengvai galima supainioti su šalčio ir šalnų padariniais.
Kitas stiebo vėžio sukėlėjas yra Botryosphaeria corticis grybas, o jo pirmieji simptomai pasireiškia raudonomis dėmėmis ant žalių stiebų, kurios didėja ir tampa kūgio formos. Vėliau dėmės išsivysto į didelius patinusius išopėjimus su giliais įtrūkimais, dėl kurio sunyksta stiebai.
Šių stiebinių ligų gydymas pirmiausiai apima pažeistų šakų iki sveiko audinio pašalinimas ir tokių liekanų sudeginimas. Užkirsti kelią galima ankstyvą pavasarį ir po derliaus purškiant fungicidais (pvz., vario preparatais arba registruotais sisteminiais fungicidais). Svarbi ir prevencija – nenaudokite pažeistų auginių dauginimui.
Šilauogių lapų ligos
Deja, bet ne visada pasikeitusios spalvos šilauogių lapai gali reikšti tik jų reakciją į fiziologinius pokyčius. Lapų grožį taip pat darko tam tikros šilauogių ligos ir net gadina viso augalo sveikatą. Štai pagrindinės ligos:
Miltligė, kurios sukėlėjas šilauogėse yra Microsphaera vaccinii arba Erysiphe vaccinii, turi tą pačią ligos morfologiją ir pasekmes, kaip ir kitų augalų miltligės. Ant lapų viršutinės pusės atsiranda baltas miltuotas sluoksnis, vėliau lapai deformuojasi, susisuka, o pasekmė – sulėtėjęs augimas, sumažėjęs derlius. Laimei problema išsprendžiama pašalinus užkrėstus lapus, purškiant sieros preparatus arba sisteminius fungicidus. O naujokams patariama naudoti atsparias šilauogių veisles.
Lapų dėmėtligės silpnina augalą, mažina derlių, nes lapai gali anksti nukristi ir taip nutraukti maitinimą uogoms. Šios lapinės šilauogių ligos pasireiškia sukėlėjams būdingų spalvų dėmėmis ant lapų, pavyzdžiui:
- rūdžių (Naohidemyces vaccinii) – smulkios, raudonai rudos spalvos,
- mozaikos (mozaikos virusas) – įvairiaspalviai, mozaikiniai raštai,
- alternariozė (Alternaria tenuissima) – mažos (1–5 mm skersmens) apvalios ar netaisyklingos rudos/pilkos dėmelės, pasirodančios ant apatinių lapų. Dažniausiai užsikrečia apatiniai lapai, tačiau liga gali persimesti ir ant uogų.
- filostikozės (Phyllosticta grybas sukėlėjas) rudos ir apvalios, su tamsesniais kraštais. Pastaroji liga pažeidžia ir uogas.
Sergančių krūmų išgydyti neįmanoma nuo mozaikos viruso – juos reikia pašalinti, kontroliuoti kenkėjus ir naudoti tik sveiką sodinamąją medžiagą. Grybinių šilauogių lapų ligų atveju gali padėti purškimas fungicidais pavasarį ir po derliaus nuėmimo, o ligotus nukritusius lapus būtina surinkti ir sunaikinti.
Šilauogių ligos – o kas kenkia uogoms?
Gaila, tačiau minėtų šilauogių ligų sąrašą papildo kai kurios ligos, nesaikingai kamuojančios vaisius ar žiedus. Viena tokių yra antraknozė (jos sukėlėjas grybas Colletotrichum acutatum), kurios požymiai – sunokusios uogos su oranžiniu, gleivėtu apnašu, ant kurių vėliau atsiranda smulkių įdubusių dėmelių.
Be gailesčio šilauogių žiedus, uogas ir lapus sugadina moniliozė ir grybas (Monilinia vaccinii-corymbosi), dėl kurios žiedai paruduoja, uogos susiraukšlėja, sudžiūsta ir virsta mumijomis, o lapai ruduoja gyslų vietose.
Jau minėtoji alternariozė (Alternaria tenuissima) turi daugiau įtakos prinokusioms ir sandėliuojamoms uogoms, nes ant jų pasirodo įdubusios vietos ir pasidengia tamsiai žaliu, aksominės tekstūros apnašu. Šie pilkai žalios spalvos pelėsiai, kurie išplinta po visą uogą ir užkrėsti vaisiai tampa minkšti ir susiraukšlėję.
Nors kekerinio puvinio (Botrytis cinerea) negalėtume priskirti tik prie uogų ligų, tačiau joms padaro didžiausią matomą žalą sandėliuojant. Grybas užkrečia tiek žiedus ir uogas, tiek jaunus ūglius ir lapus. Užkrėsti žiedai ir uogos apsitraukia pilkšvai žaliu pelėsiu ir jos pūva, o paveikti lapai ir ūgliai – paruduoja/pajuoduoja, vėliau apsitraukia pilku pelėsiu.
Dar kartą paminėsime filostikozės sukėlėją, kuris gyvuoja ne tik ant lapų, bet ir ant uogų. Ant žalių ir subrendusių vaisių atsiranda apvalūs, rudos arba pilkos spalvos, kieti ir šiek tiek įdubę, sausi puviniai.
Gydymas: kadangi uogų infekcijos dažniausiai išplinta šiltu ir drėgnu oru (kekerinis puvinys – vėsiu), reikėtų vengti vandens lietinimo ant lapų, o užkrėstas uogas surinkti ir sunaikinti. Augalus verta purkšti fungicidais prieš žydėjimą ir prieš uogų nokimą.
Šilauogių šaknų puvinys – fitoftora
Negalima pamiršti dar vienos sistemiškai veikiančios šilauogių ligos – fitoftoros šaknų puvinio (jį sukelia Fitoftora cinnamoni). Pirmiausiai pasireiškia geltonuojančiais ir raudonuojančiais lapais ir jų kritimu, nes per pažeistas šaknis augalas neapsirūpina maisto medžiagomis. Vėliau palaipsniui šakas apima nekrozė ir krūmas džiūsta.
Ligos atsiradimas rodo prastą drenažą, užmirkusią dirvą ir šiltą temperatūrą, todėl drenažo pagerinimas, tinkama higiena ir laistymas bei fungicidų naudojimas užkirs tam kelią.
Šaltiniai:
- https://www.mkds.lt/augalu-prieziura/sodas/silauoges
- https://www.canr.msu.edu/blueberries/pest_management/diseases
- http://www.globalsciencebooks.info/Online/GSBOnline/images/2011/EJPSB_5(SI1)/EJPSB_5(SI1)35-41o.pdf
- https://plantvillage.psu.edu/topics/blueberry/infos
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.